Keturi dangiškieji karaliai
Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...
Daugiau
Jab-jum
Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) simbolio kilmė yra siejama su Indija. Tai yra viena iš Budos manifestacijos formų. Ši dievybė yra dažnai sutinkama Nepalo ir Tibeto budistų mene. Jab-jum yra tantrinio budizmo simbolis, kuriame pavaizduotos dvi vienas kitą apsivijusios žmonių figūros. Moters figūra simbolizuoja išmintį, o vyro – gailestingumą. Šių figūrų susiliejimas ir vienybė yra būtina, norint pasiekti „nušvitimą“. Tantrų instruktorė Solluna yra sakiusi, jog: „Jab-jum yra dieviškosios vienybės simbolis“. Tantriniame budizme Jab-jum yra pradinis aktyvaus gailestingumo ir pasyvios išminties susijungimas. Kitais atvejais, tai gali būti sąjunga tarp sąmonės ir tuštumos arba tarp visko, kas matoma, ir to, ko nėra. Tai vienas iš daugelio Budos vaizdinių, atkeliavusių iš Indijos ir išpopuliarėjusių įvairiose meno srityse. Vadžrajanos budizme Adibuda yra laikomas aukščiausia būtybe. Pasikeitęs į savo žmogiškąjį pavidalą, jis yra vadinamas Vadžadhara. Yra išskiriamos dvi pagrindinės Vadžadharos formos: paprastoji ir Jab-jum. Paprastojoje formoje ši būtybė vaizduojama sėdinti įmantrių ornamentų...
Daugiau
Mahakala
Mahakalos (skr. महाकाल, Mahākāla) vardu yra vadinama dievybė, kuri yra sutinkama hinduizmo, sikhizmo bei budizmo religinėse tradicijose. Hinduizme Mahakala yra laikoma nuožmiąja ir visa griaunančia dievo Šivos (skr. शिव, Śiva) manifestacijos forma. Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizme ji yra laikoma rūstybės ir įniršio dievybe dharmapala (jap. 護法善神, Gohōzenjin), kuri sergėja bei gina savaiminę tikrovės tvarką – dharmą (skr. धर्म, Dharma). Japonijoje Mahakala yra geriau žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikokuten) vardu ir yra garbinama kaip viena iš septynių laimės dievybių (jap. 七福神, Shichifukujin). Sikhizme Mahakala yra vadinamas Kalu, kuris yra Majos valdytojas. Išvaizda Mahakala yra dažniausiai vaizduojama turinti juodą arba mėlsvą kūno atspalvį. Šis spalvinis akcentas yra būdingas visoms dharmapala grupės dievybėms. Mahakala yra laikoma viena iš aštuonių stipriausių šios grupės dievybių, kurios kartu yra geriau žinomos bendriniu „Aštuonių baisiųjų“ pavadinimu. Šios baimę keliančios dievybių formos yra nušvitusių budų apsireiškimai, kurie siekia mokyti ir transformuoti pasaulį. Šios dievybės galvą neretai puošia penkios žmogaus kaukolės, kurios simbolizuoja...
Daugiau
Ikirio
Tekančios Saulės šalies tradiciniuose tikėjimuose ir grožinėje literatūroje Ikirio (jap. 生霊, Ikiryō) yra vadinama laikinai nuo gyvojo kūno atsiskyrusi dvasia, kuri kartais nepaisant didelių fizinių atstumų, vaidenasi kitiems žmonėms. Ikirio pavadinimas turi priešingą, kontrastuojančią reikšmę Širio (jap. 死霊, Shiryō) terminui, kuriuo Japonijos folklorinėje tradicijoje paprastai yra vadinamos mirusiųjų dvasios. Kilmė ir elgsena Tikėjimas, kad gyvo žmogaus dvasia gali laikinai palikti savo kūną Japonijoje egzistuoja nuo senų laikų. Apie šį tikėjimą mes žinome iš anekdotinių bei grožinės literatūros pobūdžio rašytinių šaltinių, kuriuose buvo aprašyti tam tikri liudininkų pasakojimai ir patirtys apie dvasių vaidenimąsi, kūno apsėdimo atvejus ir kitas nekūniškas patirtis. Budistiniuose raštuose ikirio yra apibūdintos kaip „gyvosios dvasios“, kurios supykdytos gali prakeikti. Kūno apsėdimas yra dar vienas būdas, kuriuo ikirio gali sukelti ar padaryti žalą savo pasirinktai aukai. Sakoma, jog ikirio apsėstas žmogus dažniausiai nieko nenujaučia ir nenutuokia apie jo kūną užvaldžiusią dvasią. Vis dėlto, mitologiniuose šaltiniuose...
Daugiau
Daruma
Daruma – (jap. 達磨 daruma), dar kitaip vadinama Dharmos lėlė, yra apvali, tuščiavidurė japonų lėlė, sukurta pagal budizmo dzen sektos įkūrėją Bodhidharmą (jap. 菩提達磨 Bodaidaruma). Šios lėlės dažniausiai yra raudonos spalvos, vaizduojančios barzdotą vyriškį – Dharmą. Lėlės dizainas ir spalva gali keistis priklausomai nuo regiono ir menininko. Nors kai kurių daruma yra laikoma žaislu, šios lėlės dizainas yra turtingas simbolizmu ir labiau vertinamas kaip sėkmę nešantis talismanas. Ši lėlė simbolizuoja atkaklumą ir sėkmę, todėl daruma yra populiari dovana siekiant padrąsinti. Atsiradimo legenda Apie darumos figūrėlės atsiradimą vyrauja daug legendų, tačiau visų legendų reikšmė išlieka tokia pati. Lėlė simbolizuoja Darumą Daišį (jap. 達磨大師 Daruma Daishi) (maždaug V a.), dzen sektos įkūrėją. Legenda byloja, kad daruma buvo trečiasis princas Pietų Indijos karalystėje. Būdamas aštraus proto jis sekė Didžiojo meistro Prajnataros mokymus, kur jis intensyviai mokėsi budizmo ir toliau sekė savo mokytojo...
Daugiau
