Tokijo robotų restoranas
Tokijo robotų restoranas (jap. ロボットレストラン, robotto resutoran) – yra vienas iš turistų lankomiausių restoranų Tokijuje (jap. 東京都, Tōkyō-to). Restoranas yra įsikūręs Šindžiuku (jap. 新宿, Shinjuku) esančiame pramogų ir raudonųjų žibintų Kabukičio (jap. (歌舞伎町, Kabukichō) rajone. Restoranas garsėja savo unikalia atmosfera, lazerių ir šviesų spektakliais. Ši vieta taip pat išsiskiria savo interjero detalėmis – robotais, didžiuliais dekoruotais veidrodžiais, šviestuvais bei vaivorykštės apšvietimais. Restorano patalpose taip pat vyksta aktorių ir robotų pasirodymai, kurie žavi žmones savo išskirtinumu bei chaotiškumu. Visi šie aspektai leidžia lankytojams pajusti nežemiško pasaulio atmosferą (McGee O., 2017, Sylvia, 2019). Restorano įkūrimo istorija Tokijo robotų restoraną 2012 metais įkūrė Namie Osava (jap. 大沢奈美恵, Namie Osawa). Prieš įkurdama šį restoraną, N. Osava dirbo drabužių pramonės srityje. Ji svajojo apie tokį asmeninį verslą, kuriame galėtų pritaikyti savo draugų šokėjų talentus. N. Osava nusprendė investuoti 10 milijonų JAV dolerių ir įgyvendinti savo svajonę. Iš...
Daugiau
Hangua
Hangua (kor. 한과, hangwa) – tai tradiciniai korėjietiški desertai ir konditerija. Pagrindiniai šių desertų ingredientai yra ryžiai, įvairių grūdų miltai, riešutai, vaisiai, medus arba jotas (kor. 엿, yeot). Tradiciniai korėjietiški desertai buvo naudojami mirusiųjų pagerbimo ceremonijos metu (kor. 제사, jesa), šaltuoju metų sezonu, per vestuves, švenčiant Korėjos Naujuosius metus, Čusoką (kor. 추석, Chuseok) bei kitas šventes. Tradicinių korėjietiškų desertų istorija Hangua išpopuliarėjo Šilos (kor. 신라, Shila) ir Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijų valdymo laikais, šalyje paplitus budizmui. Kadangi budizmą išpažįstantys vienuoliai laikėsi vegetariškos arba veganiškos dietos, šie desertai tapo jų pagrindiniu gardumynu. Hangua taip pat naudota atliekant budizmo ritualus bei per įvairius, su budizmu susijusius festivalius. Ilgainiui šių desertų suvartojimas išaugo visos šalies mastu, taip pat kaip ir arbatos gėrimo ceremonijos praktika. Siekdamas apriboti šalies resursų suvartojimą, 15-asis Gorjo dinastijos karalius Sukdžongas (kor. 숙종, Sukjong) (valdė 1095–1105 m.), uždraudė hangua, nes desertų paruošimo procese buvo suvartojama daug svarbių...
Daugiau
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų stovyklų atsiradimą JAV paskatino 1941 metų gruodžio 7-osios Perl Harboro įvykiai. Būtent šią dieną Japonijos imperijos oro pajėgos užpuolė vieną didžiausių JAV karinių bazių Ramiajame vandenyne. Gruodžio 8-ąją, praėjus dienai po Perl Harboro atakos, JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas pasakė viešą kalbą, kurioje oficialiai paskelbė karo su Japonijos imperija pradžią. Išskiriamos dvi pagrindinės šios atakos priežastys: pašliję dvišaliai Japonijos imperijos ir JAV santykiai bei JAV taikomos sankcijos naftos importui, kuri buvo gyvybiškai svarbi šios Rytų Azijos valstybės vystymuisi. Gamtinių resursų stokojanti šalis didžiąją dalį naftos importavo būtent iš JAV (Yergin, 1991). Japonija...
Daugiau
Inmjongdžo
Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas Pirmasis šios būtybės paminėjimas buvo užfiksuotas senovės kinų geografijos, mitologijos ir legendų „Kalnų ir jūrų klasikos“ (kin. 山海经, Shan Hai Jing) veikale. Knygoje rašoma, jog Inmjongdžo buvo laikomas taikos, vienybės bei ilgaamžiškumo simboliu. Jis taip pat atliko pasiuntinio vaidmenį tarp žmonijos ir gamtos bei prisidėjo prie budizmo ir taoizmo plėtros. Korėjos pusiasalyje ši mitinė būtybė buvo pirmą kartą pavaizduota, Gogurjo karalystės laikotarpiu, sukurtoje freskoje. Vėliau Inmjongdžo vaizdinys buvo ne tik sparčiai integruotas į Korėjos kultūrą, bet ir išplantintas visame Korėjos pusiasalyje. Inmjongdžo apibūdinimas Teigiama, jog Inmjongdžo yra mitologinė būtybė, kurios gyvenimo trukmė...
Daugiau
Trys išmintingosios beždžionės
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo tarpu Rytų kultūrose šis aforizmas yra labiau suprantamas kaip teisingi asmens veiksmai, kalba bei pasaulėžiūra. Trijų beždžionių vardai yra Midzaru (jap. 見猿, mizaru), Kikadzaru (jap. 聞か猿, kikazaru) ir Ivadzaru (jap. 言わ猿, iwazaru). Midzaru yra užsidengusi savo akis, Kikazaru – savo ausis, o Ivazaru – savo burną (Paul 1893). Aforizmo kilmė Japonijos istorikai nesutaria dėl tikslios trijų išmintingųjų beždžionių aforizmo kilmės. Vieni teigia, jog šis aforizmas VIII a. atkeliavo į Japoniją iš Kinijos, kaip Tendai budizmo mokyklos (jap. 天台宗, tendaishū) mokymų dalis. Šią versiją remiantys mokslininkai teigia, jog pačio aforizmo reikšmė gali būti siejama su Kinijos...
Daugiau
