Hačimanas
Hačimanu (jap. 八幡神, Hachiman no kami/Hachiman-shin) yra vadinama sinkretinė Tekančios Saulės šalies karo ir lankininkystės dievybė, kuri taip pat laikoma Japonijos Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto-uji) ir apskritai visų karių globėja. Hačimano legenda Istorija pasakoja, jog II-ame mūsų eros amžiuje Tekančios Saulės šalies nėščia našlė, imperatorienė Džingū (jap. 神功皇后, Jingū-kōgō) išvydo dieviškąją viziją. Vaizdinys paskatino valdovę užkariauti „pažadėtąją žemę“, kuri yra kartais interpretuojama kaip teritorija, esanti Korėjos pusiasalyje. Senoviniuose tekstuose teigiama, jog imperatorienė nerimavo dėl to, kad jos nėštumas galėjo apsunkinti būsimų karinių veiksmų procesą. Siekdama atidėti artėjantį gimdymą, valdovė nusprendė tvirtai sutvarstyti savo kūną bei prisirišti akmenį prie savo pilvo. Rašoma, kad tuo metu Džingū susapnavo dar vieną sapną, kuriame jai buvo pasakyta, kad jos naujagimis taps dievybe, jei gims pasibaigus „pažadėtosios žemės“ užkariavimo procesui. Valdovei pavyko atidėti gimdymą trims metams, per kuriuos ji sugebėjo sėkmingai pabaigti karinę kampaniją. Jai gimė sūnus, kuriam...
Daugiau
Maitrėja
Maitrėja (skr. मैत्रेय, Maitreya) – budistinė dievybė, bodhisatva (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva), budizmo eschatologijoje geriau žinoma kaip būsimoji šio pasaulio Buda (skr. बुद्ध, Buddha). Vardo kilmė ir jo variacijos Maitrėjos vardo kilmė yra siejama su sanskrito kalbos žodžiu maitri (skr. मैत्री, Maitrī), reiškiančio palankumą, geranoriškumą, draugiškumą, meilę ir gerumą. Rytų Azijoje Maitrėja vadinama skirtingai: Kinijoje Maitrėja geriau žinoma kaip Mile Pusa (kin. 彌勒菩薩, Mílè Púsa), Japonijoje – kaip Miroku Bosacu (jap. 弥勒菩薩, Miroku Bosatsu), o Korėjos pusiasalyje – kaip Miruk Bosal (kor. 미륵보살, Mireuk Bosal). Maitrėjos paminėjimas šventraščiuose Maitrėjos kultas šventraščiuose buvo pirmą kartą paminėtas III-iame mūsų eros amžiuje. Šiuose tekstuose teigiama, jog Maitrėja ateityje taps budizmo religijos pradininko, Sidharto Gautamos (skr. सिद्धार्थ गौतम, Siddhārtha Gautama) įpėdiniu, kuris apsireikš Žemėje, pasieks visišką nušvitimą ir mokys tikinčiuosius tyrosios Dharmos (skr. धर्म, Dharma) (Encyclopedia Britannica, 2020). Pranašystės ir pasakojimai apie Maitrėją yra randami Theravados (skr. थेरवाद, Theravāda), Mahajanos (skr. महायान, Mahāyāna) bei Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizmo krypčių kanoninėje literatūroje. Dauguma...
Daugiau
Iši incidentas
Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018). Istorinis kontekstas ir incidento priežastys Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai sukoncentruotas Sogos klano narių rankose. 593 m. imperatorienė Suiko (jap. 推古天皇, Suiko-Tennō) paveldėjo sostą iš savo netikro brolio Sušuno (jap. 崇峻天皇, Sushun-Tennō), kurį nužudė Sogos klano lyderis Soga no Umako (jap. 蘇我 馬子, Soga no Umako). Soga no Umako tai paskatino padaryti žinios apie imperatoriaus ketinimus pasikėsinti į jo gyvybę ir baimė prarasti savo ir savo klano turėtą politinę galią. Imperatorienė Suiko buvo atsakinga...
Daugiau
Hakai
Hakai (kin. 客家, Kèjiā, hak. Hak-kâ) – tai viena iš skaitlingiausių Kinijos etninių grupių, kurių kilmė yra siejama su šiaurine Kinijos dalimi. Šiuo metu didžioji hakų dalis yra apsigyvenusi pietrytinėje Kinijos dalyje esančiose Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng), Fudziano (kin. 福建, Fújiàn), Dziangsi (kin. 江西, Jiāngxī) bei Guangsi (kin. 广西 Guǎngxī) provincijose. Hakų diaspora yra paplitusi po visą pasaulį, nemaža jų dalis gyvena Taivane, Hongkonge, Singapūre, Malaizijoje bei Indonezijoje. Demografiniai rodikliai Šiuo metu pasaulyje gyvena apytiksliai 80 mln. žmonių, kurie priskiria arba asocijuoja save su hakų etnine grupe. 45 mln. jų gyvena žemyninėje Kinijos dalyje arba Taivane, o likusioji dalis yra apsigyvenusi pietryčių Azijos regione. 60 % visos hakų populiacijos yra apsigyvenusi Kinijos Guangdongo provincijoje, 95 % visų į užsienį išvykusių šios etninės grupės žmonių taip pat yra kilę iš Guangdongo (Hays, 2008). Taivane hakai sudaro apie 15 % visos salos populiacijos (Hsieh, 2012). Šios etninės grupės bendruomenių taip pat galima rasti Rytų Afrikos...
Daugiau
Korėjietiška keramika
Korėjietiška keramika vadinami Korėjoje pagaminti moliniai, akmens keramikos arba porceliano dirbiniai. Nors korėjietiškos keramikos dirbinių meno raidai didelę įtaką padarė kinų keramikos dirbiniai, tačiau Korėjos amatininkai sugebėjo sukurti ir išsaugoti savo unikalų stilių, kuris išskiria šią meno rūšį pasauliniame kontekste. Neolito laikotarpio keramika Manoma, jog pirmieji korėjietiškos keramikos dirbiniai buvo sukurti apie 8000 m. pr. Kr. Šį argumentą leidžia pagrįsti pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje bei Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo) surasti Junggimuno dirbiniai (kor. 융기문토기, Yunggimuntogi). Jų skiriamieji bruožai yra plokščias dugnas, iškeltos linijos bei ornamentika. Vakarinėje bei centrinėje Korėjos pusiasalio dalyje taip pat randami Džilmuno (kor. 즐문, Jeulmun) keramikos dirbiniai, kurie buvo pagaminti apie 7000 m. pr. Kr. Šiems keramikos dirbiniams būdingas apvalus arba smailas dugnas bei šukinis raštas. Rasti keramikos dirbiniai turi panašumų su Mongolijoje bei Kinijos Liaoningo provincijoje (kin. 辽宁省, Liáoníng Shěng) rastais keramikos dirbiniais. Tai savo ruožtu leidžia mokslininkams daryti prielaidas apie galimus istorinius...
Daugiau
