Mahakala
Mahakalos (skr. महाकाल, Mahākāla) vardu yra vadinama dievybė, kuri yra sutinkama hinduizmo, sikhizmo bei budizmo religinėse tradicijose. Hinduizme Mahakala yra laikoma nuožmiąja ir visa griaunančia dievo Šivos (skr. शिव, Śiva) manifestacijos forma. Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizme ji yra laikoma rūstybės ir įniršio dievybe dharmapala (jap. 護法善神, Gohōzenjin), kuri sergėja bei gina savaiminę tikrovės tvarką – dharmą (skr. धर्म, Dharma). Japonijoje Mahakala yra geriau žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikokuten) vardu ir yra garbinama kaip viena iš septynių laimės dievybių (jap. 七福神, Shichifukujin). Sikhizme Mahakala yra vadinamas Kalu, kuris yra Majos valdytojas. Išvaizda Mahakala yra dažniausiai vaizduojama turinti juodą arba mėlsvą kūno atspalvį. Šis spalvinis akcentas yra būdingas visoms dharmapala grupės dievybėms. Mahakala yra laikoma viena iš aštuonių stipriausių šios grupės dievybių, kurios kartu yra geriau žinomos bendriniu „Aštuonių baisiųjų“ pavadinimu. Šios baimę keliančios dievybių formos yra nušvitusių budų apsireiškimai, kurie siekia mokyti ir transformuoti pasaulį. Šios dievybės galvą neretai puošia penkios žmogaus kaukolės, kurios simbolizuoja...
Daugiau
Garuda
Garuda (skr. गरुड Garuḍa, liet. „ėdikas”) – tai mitologinis besotis paukščių valdovas budizmo ir induizmo mitologijoje. Šis mistinis paukštis buvo laikomas gyvačių ir Nagų (mitinio dievo, pusiau žmogaus, pusiau kobros) priešu. Legenda Garuda pirmiausiai atsirado induistinėse puranų legendose, kuriose jis yra Kašjapos ir Vinatos sūnus, kuris po penkių šimtų metų tūnojimo kiaušinyje išsirito jau pilnai suaugęs (O’Brien 2017). „Tik jam išsiritus, jo bauginanti milžiniška forma užpildė dangaus skliautą, uraganas sukeltas jo sparnų sudrebino žemę, o šviesa, sklindanti nuo jų, buvo tokia akinanti, kad net dievą jie palaikė Agni, ugnies dievu” – taip Garudos legenda aprašoma „Tibeto simbolių ir motyvų enciklopedijoje” (Beer 1999). Budizmo mitologijoje Garudos yra milžiniškų, plėšrūniškų, labai intelektualių ir socialių paukščių rasė. Garuda kartais vaizduojamas kaip vieno iš penkių dhjani budų parankinis. Kaip ir nagos, Garudos yra kartu gyvūnai ir dievybės, todėl budizmo mitologijoje priklauso žemiausiai dievybių kategorijai: devams ar...
Daugiau
Rakšasas
Rakšasas (skr. राक्षस rākṣasa) – Indijos mitologijos būtybė, kuri buvo įtraukta ir į budizmą (The Editors of Encyclopaedia Britannica, n.d.). Ši būtybė Japonijoje vadinama rasecu (jap. 羅刹 rasetsu) demonais. Šie demonai buvo ištremti iš dievų pasaulio ir priversti gyventi žemėje, o žmonija tapo jų aukomis (Mythology, n.d.). Rakšasais dažniausiai vadinami demonai, kurie medžioja kapinėse, valgo žmogieną ir geria karvių pieną. Rakšasas gali būti dviejų lyčių: ir vyras, ir moteris. Vyriškas rakšasas taip ir vadinamas – rakšasas, tačiau moteriška giminė turi šiek tiek kitokį pavadinimą – rakšasi (skr. Rākṣasī) (The Editors of Encyclopaedia Britannica, n.d.). Atsiradimo mitas Pati populiariausia istorija aiškina, kad šios būtybės buvo sukurtos atsitiktinai. Kai Brahma (skr. ब्रह्मा Brahmā), Indų mitologijoje žinomas, kaip dievas kūrėjas, Aukso amžiaus (skr. सत्य युग Satya Yuga) pabaigoje užmigo, rakšasas gimė iš jo gilaus kvėpavimo. Vos tik sukurti rakšasai pradėjo valgyti savo...
Daugiau
Mara
Mara (skr. मार Māra; kin. 天魔 Tiānmó) – budizmo demonas, vienas iš pirmųjų ne žmogiškos kilmės sutvėrimų, figūruojančių budizmo raštuose. Šis demonas, kurio vardas reiškia „žudiką“, atstovauja mus viliojančius ir klaidinančius troškimus ir yra labiausiai žinomas dėl bandymo sutrukdyti princui Sidhartai Gautamai (Budai Šakjamuniui) pasiekti nušvitimą. Vaizdavimas Budistų mitologijoje Mara dažniausiai vaizduojamas kaip baisus demonas, didžiulis dramblys, kobra arba jautis. Kai jam suteikiamas antropomorfinis pavidalas, Mara pateikiamas kaip storas padaras su mėlynai žalia arba raudona oda. Kaip ir dauguma rūsčių dievų Indijos kultūroje, paprastai jis turi tris akis ir gali turėti šešias rankas, jo galvą dažnai supa žmogaus kaukolių karūna, o jis pats vaizduojamas jodinėjantis drambliu. Taip pat teigiama, kad Mara gali pasisavinti kitų asmenų išvaizdą ir pasirodyti kaip žmogaus priešas arba mylimasis, taip sujaukdamas protą ir priversdamas žmogų priimti klaidingus sprendimus (Mythology). Mara budizmo kosmologijoje įkūnija nepaklusnumą, dvasinio gyvenimo...
Daugiau
Kšitigarbha
Kšitigarbha (skr. क्षितिगर्भ Kṣitigarbha) – Mahajanos budizmo atšakos mitinė bodisatva, labiausiai susijusi su požemių pasauliu. Kšitigarbha sanskrite reiškia „žemės gausybė”, „žemės įsčios”, ir tai – svarbi bodisatva, kuris turi galią išgelbėti būtybes, kurioms teko atgimti pragaruose. Kulto paplitimas Nors Kšitigarbha ir yra žinomas visose Mahajanos tikėjimo šalyse bei priklauso plačiai žinomai aštuonių bodisatvų grupei, jis nėra atskiras garbinimo objektas Indijos ar Tibeto budizme. Tik Rytų Azijoje Kšitigarbha tapo atskiru garbinimo objektu. Kinijoje Kšitigarbhos kultas susilaukė populiarumo V a. (Buswell 2014, p. 448). Kinijoje ši bodisatva vadinama Didzangu (kin. 地藏 Dìzàng). Būtent jo gebėjimas gelbėti mirusius šeimos narius nuo siaubingų atgimimų ir tapo Didzango pagrindine savybe Kinijoje, kur jis tapo Pragaro valdovu, priešingybe Nefrito Imperatoriui kinų kosmologijoje (Buswell 2014, p. 448). Kšitigarbha yra populiarus Japonijoje, kur yra geriau žinomas kaip Džidzo (jap. 地蔵菩薩 Jizō Bosatsu). Korėjoje jis žinomas kaip Džidžang (kor. 지장 Jijang). Mitas...
Daugiau
