Jasuke
Jasuke (jap. 弥助, Yasuke) kaip manoma buvo iš dabartinio Mozambiko kilęs juodaodis vyras, kuris Tekančios Saulės šalies Sengoku (jap. 戦国時代, Sengoku jidai) (1467–1615 m.) arba Kariaujančių valstybių laikotarpiu, kaip vasalas arba kašin (jap. 家臣, Kashin), tarnavo žymiajam Japonijos daimio (jap. 大名, Daimyō), vardu Oda Nobunaga (jap. 織田信長, Oda Nobunaga)(1534–1582 m.). Jasuke į Japoniją atvyko 1579 m. būdamas italų jėzuito misionieriaus Alessandro Valignano (kin 范禮安, Fàn Lǐ’ān) (1539–1606 m.), kuris buvo paskirtas prižiūrėti misionierių darbus Indijos regione, tarnu. Istorikai mano, kad Jasuke buvo vienas iš pirmųjų juodaodžių, kuris su portugalais atvyko į Tekančią Saulės šalį Nanban prekybos (jap. 南蛮貿易, Nanban bōeki) (1543–1614 m.) laikotarpiu. Teigiama, kad Jasuke buvo pirmuoju afrikiečiu, kurį savo gyvenime pamatė Oda Nobunaga. Jis taip pat dalyvavo 1582 m. Honno-dži incidente (jap. 本能寺の変, Honnō-ji no Hen), kurio metu Akeči Micuhide (jap. 明智光秀, Akechi Mitsuhide) (1528–1582 m.) privertė...
Daugiau
Hua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén cháo) (557–589 m.) laikotarpiu parašė vienuolis vardu Dži Džiangas (kin. 智匠, Zhì jiàng). Vis dėlto, yra manančių, kad Hua Mulan legenda atsirado gerokai anksčiau, t.y. Kinijos Šiaurės Vei (kin. 北魏, Běi Wèi) (386–535 m.) istoriniu periodu. Taip pat teigiama, kad ją į Kiniją atgabeno Sianbei (kin. 鮮卑, Xiānbēi) klajokliai, kilę iš rytinių Eurazijos stepių, t.y. žmonės, kilę iš dabartinių Mongolijos, Vidinės Mongolijos ir Šiaurės rytų Kinijos teritorijos. Pasak legendų, Hua Mulan persirengusi vyru, nusprendė užimti savo pagyvenusio tėvo vietą armijoje, šiam gavus šaukimą. Pasakojime teigiama, kad po užsitęsusios ir išskirtinės...
Daugiau
Istorinė Makao miesto raida
Makao (por. Macau) arba Aomenas (kin. 澳門, Àomén), kurio oficialusis pavadinimas yra Kinijos Liaudies Respublikos specialusis Makao administracinis regionas (kin. 中華人民共和國澳門特別行政區, Zhōnghuá rénmín gònghéguó àomén tèbié xíngzhèngqū) – tai yra ir miestas, ir specialusis Kinijos Liaudies Respublikos administracinis vienetas, įsikūręs šalia Pietų Kinijos jūros pakrantės, vakarinėje Perlų upės deltos (kin. 珠江三角洲, Zhūjiāng sānjiǎozhōu) dalyje. Šiame 32,9 km2 plote gyvena apytiksliai 680,000 žmonių, o tai savo ruožtu lemia Makao kaip tankiausiai apgyvendinto regiono pasaulyje statusą. Makao tapo Portugalijos imperijos kolonija po to, kai 1557 metais Kinijos Mingų dinastija (kin. 明朝, Míng cháo) išnuomavo šią teritoriją Portugalijai kaip prekybos postą. Portugalija mokėjo metinę nuomą ir administravo teritoriją iki 1887 metų, kai po Kinijos ir Portugalijos darnios prekybos sutarties (kin. 中葡和好通商條約, Zhōng pú hé hǎo tōngshāng tiáoyuē) Portugalija įgijo amžinąsias Makao kolonijines teises. Makao liko Portugalijos valdžioje iki 1999 metų, kuomet ji...
Daugiau
Madam Dženg
Madam Dženg (kin. 鄭氏, Zhèng shì) (tikrasis vardas: Ši Jang (kin. 石陽, Shí yáng) (1775-1844 m.), kuri taip pat yra žinoma Dženg I Sao (kin. 鄭一嫂, Zhèngyīsǎo) vardu – tai žymi Kinijos piratė, kuri XIX a. pr., valdant Čingų dinastijos (kin. 清朝, Qīngcháo)(1636–1912 m.) imperatoriui Džiačing (kin. 嘉庆帝, Jiāqìng dì), terorizavo Kinijos jūras ir pakrantes. Ji vadovavo daugiau nei 1800 džonkų (kin. 戎克船, Róng kè chuán) (tradiciniai kinų burlaiviai) flotilei, kurią sudarė apytiksliai 60 000–80 000 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų piratų įgula. Madam Dženg flotilė kovojo su didžiosiomis to meto regiono politinėmis galiomis – Čingų valdžia, Rytų Indijos prekybos kompanija bei Portugalijos imperija. Madam Dženg ir jos piratų įgulos žygdarbiai ir gyvenimo būdas yra aprašyti ir atpasakoti ne vienoje knygoje, novelėje, video žaidime ar filme. Remdamiesi jos kaip piratės įtaka ir pasiekimais, daugelis pripažįsta Madam Dženg kaip sėkmingiausią piratę per...
Daugiau
Han upė
Han upė (kor. 한강, Han-gang) – tai ketvirta ilgiausia Korėjos pusiasalio ir viena iš svarbiausių Pietų Korėjos upių, kuri teka per Seulo (kor. 서울, Soul) miestą bei įteka į Geltonąją jūrą (kor. 황해, Hwanghae). Han upė bei ją supančios apylinkės yra reikšmingų Korėjos istorijos įvykių liudininkės. Trijų karalysčių, dar vadinamu Samguk laikotarpiu (kor. 삼국시대, Samguk sidae), upė atliko svarbią prekybos kelio į Kiniją funkciją, todėl to meto karalystės neretai kovodavo dėl jos ir ją supančių žemių kontrolės. Vis dėlto, šiais laikais minėtas vandens kelias nebėra aktyviai naudojamas laivybai, nes Han upės žiotys ribojasi su Šiaurės ir Pietų Korėjos siena, į kurią yra draudžiama patekti civiliams. Ši upė yra pagrindiniu geriamojo vandens šaltiniu 12 milijonų Pietų Korėjos gyventojų. 2000 metų liepos mėn. Pietų Korėjoje dislokuotos JAV karinės pajėgos sukėlė šalyje masinius protestus po to, kai pripažino kaltę dėl į Han...
Daugiau
