Džu Si
Džu Si (朱熹 Zhu Xi) (1130–1200 m.) – tai įtakingiausias Songų epochos neokonfucianizmo ideologas ir filosofas, kuris neokonfucianistinį mokymą pavertė universaliu bei sistemingu. Kinijos kultūros istorijoje tai – žymiausias Konfucijaus idėjų skleidėjas, klasikinių konfucianistinių tekstų komentatorius, mokslininkas enciklopedistas, tekstologas, pedagogas. Dažnai mąstytojas laikomas antruoju po Konfucijaus pagal svarbą ir įtaką konfucianizmo filosofu, naujos neokonfucianizmo ideologijos pagrindėju. Džu Si sukūrė naują sinkretinę neokonfucionizmo sistemą, remdamasis mokymais iš knygos „Mencijus“, „Didysis Mokymas“ „Mokymas apie vidurio ir pastovumo kelią“. Taip pat jo mokymai remiasi idėjomis iš „Sunzi“, „Permainų knygos“ knygų, Yin ir Jang mokyklos mokymais bei 5 elementų teorija (Yao 2000 p. 105). Džu Si gimė mokslininko valdininko šeimoje. Aštuoniolikos metų išlaikęs valstybinius egzaminus, gavo aukščiausią mokslininko laipsnį. Nuo 1178 m. pradėjo aukštas valstybes pareigūno pareigas einančio valdininko karjerą: buvo provincijos administratorius bei rašė įvarius mokslinio pažinimo sritis tiriančius veikalus. 1196 m. Džu Si...
Daugiau
Junanio lankytini objektai
Junanis (Yunnan) – pietų Kinijoje esanti šešta pagal dydį provincija. Išvertus iš kinų kalbos, regiono pavadinimas reiškia „į pietus nuo debesų“ (yun nan). Regiono sostinė Kunmingas. Didžiausios regiono upės: Jangdzė, Mekongas ir Salvinas. Šioje provincijoje gyvena daugiau nei 45 mln. žmonių. Klimatas subtropinis. Žiemos švelnios, vasaros karštos. Regiono pietuose temperatūra beveik visus metus siekia apie 30 laipsnių karščio. Čia aptinkama bemaž pusė visos Kinijos gyvūnų bei augalų rūšių. Tai vienas įdomiausių Kinijos regionų, galintis pasiūlyti civilizacijos nenuniokotą gamtą, palankų klimatą, turtingą istoriją, virtuvės įvairovę bei ramų poilsį. Regiono istorija Junanis ilgą laiką turėjo savo valstybingumą. Junanio teritorija seniau apėmė ne tik dabartinę regiono provinciją, bet ir pietinį Sičuaną (Sichuan), vakarinį Guidžou (Guizhou), šiaurinį Mianmarą. Prie Kinijos buvo prijungta Juanio (Juan) dinastijos laikais (XIII a.), jį užkariavus mongolams. Kinų šaltiniai mini Diano valstybę, atsiradusią IV a. pr. m. e. 109 m. pr. m. e. Kinijos imperatorius Vudi užėmė šias...
Daugiau
Kantono virtuvė
Kantono virtuvė (广东 菜 Guǎngdōngcài) – kitaip žinoma kaip Jue virtuvė. Tai viena iš aštuonių kulinarinių Kinijos virtuvės tradicijų. Ji paplitusi pietinėje Kinijos pakrantėje, Guangdongo ( 广东 Guǎngdōng) provincijoje. Kantono virtuve ji buvo pradėta vadinti dar XIX a., nes Guangdžou (广州 Guǎngzhōu) miestas vakarietiškoje tradicijoje buvo vadinamas Kantonu. Dėl palankios geografinės padėties ši virtuvė gali pasiūlyti platų maisto spektrą. Tai pirmoji regioninė virtuvė paplitusi Kinijoje (Wu 2015). Ji turi labai gerą reputaciją šalyje ir užsienyje dėl unikalių ir specifinių patiekalų, o vyrėjai apmokyti Kantono virtuvėje yra labai vertinami pačioje valstybėje. Jei vakariečiai kalba apie kinų virtuvę, dažniausiai apibūdindami maistą jie kalba apie kantono virtuvę (Civiltello 2011). Geografinės padėties įtaka Kantono virtuvė yra įsikūrusi pietinėje Kinijos pakrantėje, kur gausu gyvūnų ir augalų šaltinių. Taip yra todėl, kad tai gausi kritulių atogrąžų klimato zona. Taip pat Guangdžou miestas buvo uostas, kuris sulaukdavo nemažai užsieniečių, kurie...
Daugiau
Šaolino vienuolynas
Šaolino vienuolynas (少林寺 Shao Lin Si) yra viena žinomiausių šventyklų Kinijoje, ir ne vien dėl savo plačios istorijos, ar vaidmens budizme, bet ir dėl savo kovos menų. Šaolino vienuolynas yra Sung Šano (嵩山 Song Shan) kalnuose, apie 80,5 km į pietvakarius nuo Džengdžou (郑州市 Zhengzhou) miesto, Henano provincijos sostinės. Šaolino vienuolynas buvo pastatytas 495 mūsų eros metais, kuomet indų budizmo vienuolis Ba Tuo, arba Buddhabhadra, atvyko į Kiniją skleisti budizmo. Šiaurinės Vei (北魏 Bei Wei, 386-535) dinastijos imperatorius Siao Ven Di (北魏孝文帝 Xiao Wen Di, 471-499 m.) įsakė šio vienuolio garbei pastatyti vienuolyną. Pagal vieną iš legendų, po vienuolyno statybų, teritorija buvo apsodinta jaunais medeliais, o iš to ir kilo vienuolyno pavadinimas (Shao – jaunas, Lin – miškas) (Shaolin Temple: beyond the Martial Arts 2005, p. 33). Iš tikrųjų, vienuolyno pavadinimas buvo pasiskolintas iš šalia esančio Šao Ši Šan (少室山) kalno, pavadinimas tiesiog nurodė, jog vienuolynas...
Daugiau
Longmeno urvai
Longmeno urvai (龙门石窟 lóngmén shíkū) – tai religinio meno paminklai, imperatorių statulos, kurios yra sukurtos nišose bei urvuose. Tai yra didžiausia ir įspūdingiausia kinų meno kolekcija iš Šiaurės Vei (Wei) ir Tangų (唐朝) dinastijų laikų (316-907 m.). Longmenas – tai natūralūs vartai į Luojango (洛阳 Luòyáng) pietus. Čia aukštyn kyla stačios uolos, o tarp jų teka I upė (伊河 Yī Hé). Henano (河南 Hénán) provinciją apima daugiau kaip 2300 urvų ir nišų, iškaltų į stačias klinties uolas, kurios yra nusidriekusios 1 km ilgiu. Ten galima pamatyti beveik 110 000 Budos statulų, daugiau kaip 60 pagodų ir 2800 raižinių akmeninėse lentelėse. Visos statulos iškaltos skirtingu laikotarpiu, tad skiriasi tiek savo išvaizda, tiek stiliumi. Įtakos stiliams turėjo ir kaimyninės šalys. Luojange tradicinė kultūra susiliejo su Indijos civilizacija. Spalvingai nudažytos apsaros – vienos laisvai skraidančios tarp judančių debesų, kitos laikančios aukojamus vaisius ar barstančios žiedų lietų danguje...
Daugiau
