Didžioji kinų siena
Didžioji kinų siena (長城 Chángchéng, „Ilgoji siena“). Tai vienas didžiausių ir masyviausių statinių, gerai žinomas dėl savo tvirtos struktūros, ilgos istorijos. Didžiosios kinų sienos statybos tęsėsi nuo III a. pr. Kr. (221 m. pr. Kr.) iki XVII a. Ši siena driekiasi nuo Šanhajaus perėjos Hebėjo provincijoje (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose. Jau prieš kelis šimtus metų Didžioji kinų siena buvo įtraukta į Septynių didžiausių šedevrų sąrašą pasaulyje. 1987 m. ši siena buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl puikios gynybinės struktūros (UNESCO 1987). Istorija Pavasarių ir rudenų laikotarpis (770-403 m. pr. Kr.). Manoma, jog Didžioji kinų siena buvo pradėta statyti Pavasarių ir rudenų laikotarpiu, kai rytų ir vidurio regionai, kurie sudaro dabartinę Kiniją, sudarė daug smulkių valstybių. Šias valstybes valdė Džou dinastija (1100-221 m. pr. Kr.), karaliai taikė feodalinę sistemą. Siekiant apsaugoti savo valstybes kunigaikščiai liepė...
Daugiau
Junanio lankytini objektai
Junanis (Yunnan) – pietų Kinijoje esanti šešta pagal dydį provincija. Išvertus iš kinų kalbos, regiono pavadinimas reiškia „į pietus nuo debesų“ (yun nan). Regiono sostinė Kunmingas. Didžiausios regiono upės: Jangdzė, Mekongas ir Salvinas. Šioje provincijoje gyvena daugiau nei 45 mln. žmonių. Klimatas subtropinis. Žiemos švelnios, vasaros karštos. Regiono pietuose temperatūra beveik visus metus siekia apie 30 laipsnių karščio. Čia aptinkama bemaž pusė visos Kinijos gyvūnų bei augalų rūšių. Tai vienas įdomiausių Kinijos regionų, galintis pasiūlyti civilizacijos nenuniokotą gamtą, palankų klimatą, turtingą istoriją, virtuvės įvairovę bei ramų poilsį. Regiono istorija Junanis ilgą laiką turėjo savo valstybingumą. Junanio teritorija seniau apėmė ne tik dabartinę regiono provinciją, bet ir pietinį Sičuaną (Sichuan), vakarinį Guidžou (Guizhou), šiaurinį Mianmarą. Prie Kinijos buvo prijungta Juanio (Juan) dinastijos laikais (XIII a.), jį užkariavus mongolams. Kinų šaltiniai mini Diano valstybę, atsiradusią IV a. pr. m. e. 109 m. pr. m. e. Kinijos imperatorius Vudi užėmė šias...
Daugiau
Vasaros rūmai
Vasaros rūmai (頤和園 Yihe Yuan) — tai kinų kraštovaizdžio dizaino šedevras Pekine, kuriame gamtos paveldas persipina su kultūriniu paveldu. Pastarajame, kalnai, upės, ežerai, sodai puikiai dera su tiltais, šventyklomis, rūmais, salėmis. Taip kartu sukurdami harmoningą vietą, kuri traukia turistus iš viso pasaulio. Vasaros rūmai labiausiai įžymūs dėl Ilgaamžiškumo kalvos (万寿山 Wàn shòushān) ir Kunmingo ežero (昆明湖 Kūnmíng Hu). Iškasus centre esantį Kunmingo ežerą, žemės buvo supiltos — taip suformuota Ilgaamžiškumo kalva, kuri yra tikras kontrasto pavyzdys tarp natūralaus gamtos grožio ir materialaus paveldo didybės (UNESCO, 1998). Imperatoriškieji Kinijos sodai (Vasaros rūmai) yra tarsi pagrindinis simbolis vienos didžiausių pasaulio civilizacijų. Imperatorius Cianlongas (乾隆皇帝 Qiánlóng huángdì) 1750 m. pradėjo kurti Vasaros rūmus, kurie buvo pavadinti Skaidrių ratilų sodu. Jis suplanavo išplėsti ežero plotą ir atlikti kitus patobulinimus. Užstatytoje teritorijos dalyje buvo rūmų, sodų ir kitų klasikinės architektūros pavyzdžių. Meistrai, kurdami sodus, atkartojo...
Daugiau
Šaolino vienuolynas
Šaolino vienuolynas (少林寺 Shao Lin Si) yra viena žinomiausių šventyklų Kinijoje, ir ne vien dėl savo plačios istorijos, ar vaidmens budizme, bet ir dėl savo kovos menų. Šaolino vienuolynas yra Sung Šano (嵩山 Song Shan) kalnuose, apie 80,5 km į pietvakarius nuo Džengdžou (郑州市 Zhengzhou) miesto, Henano provincijos sostinės. Šaolino vienuolynas buvo pastatytas 495 mūsų eros metais, kuomet indų budizmo vienuolis Ba Tuo, arba Buddhabhadra, atvyko į Kiniją skleisti budizmo. Šiaurinės Vei (北魏 Bei Wei, 386-535) dinastijos imperatorius Siao Ven Di (北魏孝文帝 Xiao Wen Di, 471-499 m.) įsakė šio vienuolio garbei pastatyti vienuolyną. Pagal vieną iš legendų, po vienuolyno statybų, teritorija buvo apsodinta jaunais medeliais, o iš to ir kilo vienuolyno pavadinimas (Shao – jaunas, Lin – miškas) (Shaolin Temple: beyond the Martial Arts 2005, p. 33). Iš tikrųjų, vienuolyno pavadinimas buvo pasiskolintas iš šalia esančio Šao Ši Šan (少室山) kalno, pavadinimas tiesiog nurodė, jog vienuolynas...
Daugiau
Longmeno urvai
Longmeno urvai (龙门石窟 lóngmén shíkū) – tai religinio meno paminklai, imperatorių statulos, kurios yra sukurtos nišose bei urvuose. Tai yra didžiausia ir įspūdingiausia kinų meno kolekcija iš Šiaurės Vei (Wei) ir Tangų (唐朝) dinastijų laikų (316-907 m.). Longmenas – tai natūralūs vartai į Luojango (洛阳 Luòyáng) pietus. Čia aukštyn kyla stačios uolos, o tarp jų teka I upė (伊河 Yī Hé). Henano (河南 Hénán) provinciją apima daugiau kaip 2300 urvų ir nišų, iškaltų į stačias klinties uolas, kurios yra nusidriekusios 1 km ilgiu. Ten galima pamatyti beveik 110 000 Budos statulų, daugiau kaip 60 pagodų ir 2800 raižinių akmeninėse lentelėse. Visos statulos iškaltos skirtingu laikotarpiu, tad skiriasi tiek savo išvaizda, tiek stiliumi. Įtakos stiliams turėjo ir kaimyninės šalys. Luojange tradicinė kultūra susiliejo su Indijos civilizacija. Spalvingai nudažytos apsaros – vienos laisvai skraidančios tarp judančių debesų, kitos laikančios aukojamus vaisius ar barstančios žiedų lietų danguje...
Daugiau
