303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje), kurio metu nužudytas 41 Jungtinių Amerikos Valstijų armijos (toliau: JAVA) karininkas. Visa istorija yra paremta keturių išgyvenusių JAVA kareivių ir trijų suimtų Šiaurės Korėjos gyventojų liudijimais. Nusikaltimo aplinkybės 1950 m. birželio 5 d. KLA pajėgoms įsiveržus į Pietų Korėją, Jungtinių Tautų Organizacija (toliau: JTO) nusprendė įsikišti į konfliktą. Jungtinės Amerikos Valstijos Korėjos pusiasalyje dislokavo savo sausumos pajėgas, siekdamos sustabdyti invaziją į Pietų Korėjos teritoriją. Pirmas JAV atsiųstas karininkų būrys buvo 24-oji pėstininkų divizija, kurios tikslas buvo atremti pirmuosius KLA puolimus prieš atvykstant pastiprinimui. Nors ši divizija patyrė pralaimėjimų ir buvo nustumta į...
Daugiau
I Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor. 평산군, Pyeongsangun) , Šiaurės Hvanghės (kor. 황해북도, Hwanghaebokdo) provincijoje, dabartinėje Šiaurės Korėjos teritorijoje. Jis buvo jauniausia šeimos atžala. Jo vyresnieji broliai nuo tymų mirė dar prieš jam gimstant, todėl I Singmanas augo kaip vienintelis šeimos sūnus. I Singmanas buvo itin mylimas šeimos, nes šešiose kartose iš eilės giminėje gimdavo tik po vieną vyriškos lyties paveldėtoją, kuris galėjo pratęsti giminės liniją. Jo šeima priklausė aukštuomenei, tačiau dėl protėvių padarytų klaidų nebebuvo valdžioje. Nepaisant to, I buvo sudarytos galimybės mokytis. Jis siekė išlaikyti nacionalinį valstybės tarnautojo egzaminą. Seule I Singmanas lankė privačias mokyklas,...
Daugiau
Samdžioko
Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Samdžioko mito variacijos Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu. Pirmoji istorija pasakoja apie kinų Tangų (kin. 唐朝, Tángcháo) dinastijos pasiuntinį. Sakoma, jog kelionės metu, pasiuntinys ore išvydo švytintį trikojį varną. Apimtas nuostabos pasiuntinys ėmė sekti paukštį. Skrisdama varna pasiekė kalną, kuriame jis paslaptingai pranyko. Žmonės tą vietą pavadino Gimo kalnu (kor. 금오산, Geumosan) – vieta, kurioje buvo pastebėtas auksinis varnas (Choi 2019). Antroji legenda pasakoja apie Jono (kor. 연, Yeon) ir So (kor....
Daugiau
Pak Hjokgose
Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Sagi“ (kor. 삼국사기, Samguk Sagi) bei XIII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Jiusa“ (kor. 삼국유사, Samguk Jiusa). Mite pasakojama, jog senojoje Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) teritorijoje gyveno šešios gentys, kurių kiekviena turėjo po savo atskirą valdovą. 69 m. pr. Kr., visų šešių genčių valdovai nusprendė susirinkti ir drauge apsvarstyti galimybes įkurti valstybę, kuri turėtų vieną karalių. Jie susitiko ant Alčiono kalno, nuo kurio matėsi Pietinė šalies teritorija. Šeši genčių valdovai pastebėjo keistą šviesos plūpsnį, kuris staiga nušvietė žemę. Taip pat, prie kalno papėdėje buvusio...
Daugiau
Suvono Hvasiongo tvirtovė
Suvono Hvasiongo tvirtovė (kor. 수원 화성, rom. Suwon Hwaseong), yra Čiosono dinastijos laikotarpiu (kor. 조선, rom. Chosun) (XIV a. – XIX a.), iš akmens bei plytų, sumūryta gynybinė tvirtovė, esanti pačiame Suvono miesto centre, Kiongido provincijoje (kor. 경기도, rom. Gyeonggi-do), Pietų Korėjoje. Ji buvo pastatyta valdant karaliui Džiongdžio (kor. 정조, rom. Jeongjo) (1752 m. spalio 28 d. – 1800 m. rugpjūčio 18 d.). Tvirtovė buvo skirta ne tik gynybinių funkcijų atlikimui, bet ir tarnavo kaip karaliaus Džiongdžio tėvo, Princo Sado, palaikų saugojimo vieta. Tvirtovės sienų struktūra, kuri yra 5.74 km ilgio bei užima 130 hektarų plotą , seka pagal nelygią Suvono miesto centro topografiją. Pagrindinė Suvono upė, Suvončionas (kor. 수원천, rom. Suwoncheon) teka per patį tvirtovės centrą. Tvirtovės istorija Hvasiongo tvirtovės statybos darbai truko du su puse metų ir buvo atlikti 1794 -1796 metų laikotarpiu. Jos architektu buvo Džiongas Jakyongas (kor. 전약용, rom. Jeong Yak-yong), kuris...
Daugiau
