Guangdžu sukilimas
Guangdžiu sukilimas (광주 민중 항쟁 Gwangju minjung hangjeng), arba Guangdžiu demokratinis judėjimas (광주 민주화 운동 Gwangju minjunghwa undong) – 1980 m. gegužės 18-27 dienomis Pietų Korėjos Guangdžiu mieste vykęs gyventojų sukilimas, nukreiptas prieš tuometinio Pietų Korėjos prezidento Džion Duhuano (전두환 Jeon Duhwan) įvykdytą karinį perversmą ir valdžios užėmimą. Oficialiais duomenimis, susirėmimų tarp civilių ir armijos metu žuvo apie du šimtus žmonių, dar maždaug tūkstantis buvo sužeista (BBC, 2000). Džion Duhuano valdymo metu incidentas visuomenei buvo pristatytas kaip komunistų ir jų šalininkų maištas, tačiau šalyje atkūrus demokratiją, Kvangdžu įvykiai buvo pripažinti kova prieš karinę autokratiją ir neteisėtą žodžio laisvės suvaržymą (Szczepanski, 2008). Priežastys 1979 m. spalio 26 d. buvo nužudytas Pietų Korėjos diktatorius Pak Džionghui (박정희 Pak Jeonghui), ir valdžią perėmė tuometinis Centrinės žvalgybos vadas Če Gjuha (최규하 Choe Gyu-ha). Kitą dieną po jo atėjimo į valdžią keliuose šalies regionuose buvo įvesta...
Daugiau
Kovo 1-osios judėjimas
Kovo 1-osios judėjimas (dar vadinamas Samil judėjimu už nepriklausomybę) – tai 1919 m. kovo 1 d. Korėjos sostinėje Seule prasidėjęs, po visą šalį išplitęs ir du mėnesius trukęs judėjimas už Korėjos nepriklausomybę nuo Japonijos (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 241). Nors šis judėjimas nepasiekė pagrindinio tikslo – Korėjos nepriklausomybės, bet sugebėjo suvienyti korėjiečius ir privertė kolonistų vyriausybę sušvelninti savo politiką pusiasalyje. Istorija 1910 m. Korėją aneksavo Japonija. Okupantai savo nuožiūra pertvarkė daugumą finansų, mokslo ir valstybinių institucijų Korėjoje, įvedė autoritarinį režimą. Dėl to buvo organizuojamos masinės mobilizavimo kampanijos ir priverstinė žmonių asimiliacija (Seth 2011, p. 265). Uždraudus spaudą buvo atimta raiškos laisvė (tiek individuali, tiek ir kolektyvinė), panaikinta teisė į žemės nuosavybę. Dėl šios priežasties Korėja patyrė ekonominę ir socialinę krizę (Sohn, Kim, Hong 1970, p. 259). Taip pat okupantų valdžia pirmąjį valdymo Korėjoje dešimtmetį stiprino...
Daugiau
Admirolas I Sunšinas
Ankstyvasis gyvenimas I Sunšinas (이순신 Yi Sunsin) gimė 1545 m. balandžio 28 d. dabartiniame Seulo mieste, mirė 1598 m. gruodžio 16 d. Jis buvo trečias vaikas šeimoje. Nors buvo kilmingos šeimos atstovai, I Sunšino tėvai gyveno skurde. Karaliaus Džungdžongo ( 중종 Jungjong) valdymo laikotarpiu senelis buvo patekęs į politinį valymą, todėl Sunšino tėvas niekada nesiekė valstybės tarnautojo darbo. Šeimos ekonominei situacijai dar labiau pablogėjus, jiems teko keltis į Ansano miestą (안산시 Ansansi) ir apsigyventi pas motinos tėvus. Sulaukęs 21 metų, Sunšinas vedė moterį iš kaimyninio miesto ir susilaukė trijų sūnų bei dukters. Kaip ir bet kuris kitas aristokratiškos šeimos atstovas, Sunšinas nuo mažų dienų studijavo klasikinius Konfucijaus kūrinius. Sulaukęs 22 metų, ėmė mokytis karo meno, jis tuometinėje visuomenėje nebuvo taip gerai vertinamas kaip literatūrinis išsilavinimas. Visgi Sunšinas, vadovaudamasis savo įsitikinimais, neišsižadėjo pasirinkto kelio. Vėliau atrastas dienoraštis ne tik paliudijo literatūrinį Sunšino...
Daugiau
Korėjos karas
Korėjos karas – tai 1950 m. birželį-1953 m. liepą tarp Jungtinių Tautų (toliau: JT) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau: JAV) palaikomos Pietų Korėjos (arba Korėjos Respublikos) ir Sovietų Sąjungos bei Kinijos palaikomos Šiaurės Korėjos (Korėjos Demokratinės Liaudies Respublikos) vykęs karas. Šis konfliktas padalino Korėjos pusiasalį į Šiaurės ir Pietų Korėjas. Tai buvo pirmasis ideologinio šaltojo karo tarp JAV ir SSRS pasireiškimas atvira kova. Korėjos karas – kruviniausias XX a. antrojoje pusėje vykęs karas, pareikalavęs daugiau nei 3 milijonų aukų (Hong 2008, p. 188). Priežastys 1945 m. rugpjūčio 15 d. Japonijos pasidavimas Antrajame pasauliniame kare reiškė nepriklausomybę buvusiai jos kolonijai – Korėjai. Dar prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą Aljanso šalių šauktuose susirinkimuose buvo aptariamas būsimos laisvos Korėjos likimas, tačiau karo laimėtojos nusprendė, kad su Korėja turi elgtis kaip su Japonijos sudedamąja dalimi (Olsen 2005, p. 55). Viena iš svarbiausių karą...
Daugiau
Demilitarizuota Korėjos zona
Demilitarizuota Korėjos zona (DMZ) (한반도 비무장지대) – vieta, iš kurios Pietų ir Šiaurės Korėjos yra sutarusios pašalinti savo karines pajėgas. Ši teritorija yra griežtai saugoma abiejų valstybių. 1950 m. prasidėjęs Korėjos karas užsibaigė 1953 m. liepos 27 d. Buvo pasirašyta paliaubų sutartis, su kuria nutraukti kariniai veiksmai tarpusavyje. Korėja buvo formaliai padalinta į komunistinę Šiaurės bei demokratinę Pietų. Korėjos karas techniškai tęsiasi iki šių dienų. Panmundžom (반문점) Korėjos vyriausybė kartu su Jungtinių Tautų atstovais nusprendė DMZ paversti viena neįprasčiausių turistinių vietų pasaulyje. Ši unikali dienos kelionė į Panmundžom, Kiongi (Gyeonggi) provinciją – tai kelionė į mažą, kadaise ūkininkų prižiūrėtą kaimelį, kuris buvo sunaikintas Korėjos karo metu. Panmundžomas – tai istorinė vieta, 38 laipsniai į šiaurę nuo lygiagretės, kur JAV ir Pietų Korėjos atstovai iš Jungtinių Tautų karinės paliaubų komisijos, rengė periodiškus pokalbius su Kinijos ir Šiaurės Korėjos tarpininkais. Jų buvęs tikslas – abipusis ugnies nutraukimo įsigaliojimas, kuris čia ir buvo pasirašytas 1953...
Daugiau
