Vedybos Pietų Korėjoje
Vestuvių tradicijos Pietų Korėjoje turi gilias istorines šaknis. Pasak Suh Cheong-Soo (2004) sudarytos enciklopedijos ,,An encyclopedia of Korean culture“, ceremonijos, kurių metu šeimyninei sąjungai būdavo sujungiami du žmonės, vadintos Honljė (kor. 혼례). Jos Korėjoje vykdavo jau senovėje, tačiau pati vedybų ceremonija buvo susisteminta ir formalizuota Gorjo (kor. 고려) dinastijos valdymo (918–1392 m.) pabaigoje. Vestuvės tapo įtvirtintos teisiniu pagrindu Čioson (kor. 조선) dinastijos valdymo laikotarpiu (1392–1897 m.). Per daugelį metų Korėjoje susiformavo unikalios vedybų tradicijos ir papročiai, kurios pasauliniame kultūriniame kontekste pavertė santuokos ceremoniją Korėjoje išskirtine švente. Tradicinės korėjietiškos vedybos Vedybų ceremonija Tradicinės korėjietiškos vedybos susideda iš trijų dalių: uihon (kor. 의혼), derjė (kor. 대례), hurjė (kor. 후례). Pirmoji dalis uihon prasideda dar prieš vedybų dieną. Šio proceso metu tarp būsimų sutuoktinių šeimų vyksta bendravimas laiškais, aptariant vestuvių ceremonijos detales. Kitas etapas derjė vyksta vedybų dieną ir apima visą oficialią vestuvių ceremonijos...
Daugiau
Pirmoji metų pilnatis
Pirmoji metų pilnatis (kor. 정월 대보름, jeongwol daeborum) yra oficiali, nacionalinė šventė Korėjoje, kurios metu korėjiečių tauta atlieka gero derliaus ir ilgalaikės laimės ritualus (Korea4Expats.com, 2011). Tikima, jog šios šventės metu mėnulio šviesa apsaugo žmones nuo tamsos, ligų ir nesėkmių. Sakoma, jog pirmasis žmogus pamatęs šios mėnulio pilnaties šviesą bus lydimas sėkmės visus ateinančius metus. Šventės data nėra pastovi ir kinta kiekvienais metais, nes yra nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Istorija Pirmosios pilnaties šventės kilmė buvo pirmą kartą aprašyta trijų karalysčių laikotarpio atsiminimų knygoje (kor. 삼국유사, samgukyuksa). Šiuo istoriniu periodu Šila (kor. 신라) buvo viena iš šių trijų karalysčių. Istorija byloja, kad Šilos karalių Juri (kor. 유리) nuo mirties išgelbėjo varna. Būtent pirmosios metų pilnaties naktį, karaliui Juri puotaujant savo sode, netikėtai atskridusi varna ant jo kelių numetė laišką. Ant laiško voko buvo parašyta „Jei perskaitysi laišką, mirs du, jei...
Daugiau
Henjo
Henjo (kor. 핸여 Haenyeo) – profesionalės moterys nardytojos Pietų Korėjos Džedžiu saloje (제주도 Jeju-do), dar žinomos kaip Džedžiu undinės (ang. Jeju mermaids), kurios nardo be jokios specialios kvėpavimui skirtos įrangos ir gaudo jūros laimikį (Jeju Provincial Self-governing Haenyeo Museum 2016). Henjo yra svarbus moterų jėgos, ryžto, stiprios valios bei nepriklausomybės simbolis ir turi didelę įtaką Džedžiu saloje vyraujančiai pusiau matriarchalinei šeimos struktūrai (Choe, 2014). Istorija Nėra aišku kada tiksliai susikūrė pirmosios henjo, tačiau įrašų apie moteris nardytojas yra rasta jau Džiosono (조선 Joseon) dinastijos laikotarpio (1392-1897 m.) literatūroje. Manoma, jog pats nardymo reiškinys galėjo prasidėti jau prieš Trijų karalysčių (삼국시대 Samguk shidae) laikotarpį (57 m. pr. m. e. – 668 m.), kadangi yra duomenų apie iš Džedžiu salos karaliui tiekiamus perlus. Taip pat tikima, kad žvejai rinkdavo jūrines ausinukes (ang. Abalones) jau Džiosono laikotarpiu (Jeju Provincial Self-governing Haenyeo Museum 2016). Iš pradžių nardymas...
Daugiau
Bak Ginhje
Bak Ginhje (kor. 박근혜 Park Geun-hye); gimė 1952 vasario 2 d. – politikė, 11-oji Korėjos Respublikos prezidentė (2013-2017 m.). Pirmoji moteris prezidentė Pietų Korėjos istorijoje. Užėmė 18-osios kadencijos prezidento pareigas. Ankstyvas gyvenimas ir studijos Bak Ginhje gimė 1952 vasario 2 d., Degu (kor. 대구 Daegu) mieste, Šiaurės Kiongsango provincijoje (kor. 경상북도 Gyeongsangbuk-do), Pietų Korėjoje, 3 vaikų, 3-iojo šalies prezidento (1963 – 1979 m.) – Bak Čionghy (kor. 박정희 Park Chung-hee) ir Juk Jongsu (kor. 육영수 Yuk Young-soo) šeimoje. 1953 m. su šeima persikėlė į Seule, Pietų Korėjos sostinėje, esančią Prezidento rezidenciją „Mėlynuosius Rūmus“, kur Ginhje praleido visą savo vaikystę. 1970 m. Ginhje baigė Seule esančią, katalikiškąją „Šventosios širdies” merginų vidurinę mokyklą (ang. Sacred Heart Girl’s High School). 1974 m. Bak Ginhje baigė elektronikos inžinerijos bakalauro studijas, Sogang universitete (kor. 서강대학교 Seogang Daehakgyo). Trumpą laiką studijavo Grenoblio universitete, Prancūzijoje, tačiau studijas...
Daugiau
Koncentracijos stovyklos Šiaurės Korėjoje
Koncentracijos stovykla – tai tam tikra specialaus režimo įkalinimo įstaiga, kurioje laikomi asmenys su teismo sprendimu ar be jo. 1948 m. prieš prasidedant Korėjos karui, Šiaurės Korėja atsiskyrė kaip savarankiška valstybė, įgalino komunistinį-socialistinį režimą ir iki dabar yra vienintelė valstybė, kuri XXI a. aktyviai plėtoja koncentracijos stovyklų tinklą – oficialiai žinomos šešių stovyklų geografinės vietos. Skaičiuojama, kad šiuo metu koncentracijos stovyklose laikoma apie du šimtai tūkstančių šiaurės korėjiečių, kuriems taikomi žmogaus teises pažeidžiantys metodai: marinimas badu, sunkus fizinis darbas bet kokio amžiaus žmonėms ir vaikams bei kankinimai. Koncentracijos stovyklos skiriasi į dvi dalis: politinės ir nepolitinės. Politinės stovyklos taiko žiauresnes sąlygas ir bausmes negu nepolitinės. Korėjiečiai, laikomi koncentracijos stovyklose, gali būti baudžiami už įvairius smulkius nusižengimus: melą, per lėtą darbą, stovyklos taisyklių pažeidimą, politinio režimo peikimą. Bausmių formos diferencijuoja nuo fizinių mušimų, priverstinų veiklų iki viešo pažeminimo ir mirties. Pietų Korėjos Nacionalinio susivienijimo...
Daugiau
