Pietų Korėjos etiketas
Pietų Korėjos etiketas – tai Pietų Korėjoje per ilgą laiką susiformavusios visuotinai priimtino elgesio taisyklės, kurios sukūrė savitą šalies kultūrą, kurią daugiausiai paveikė konfucianizmas, budizmas, savita korėjiečių kibun (기분 kibun) samprata. Istorija Pirmieji įrašai, kurie minėjo Korėją, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. m. Jau tada Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės buvo aprašomi, kaip taikūs ir savo elgesį remiantys etiketo normomis, kurių pagrindas yra harmonija, visuomenė. Vietinis šamanizmo tikėjimas kontroliavo kasdienį gyvenimą bei agrikultūrines normas, nuo santykių tarp lyčių iki privalomų įsipareigojimų valdovui (Vegdahl, Hur 2012, p.21). Viskas ėmė keistis, kai iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. ėmė sklisti menas bei kinų kultūros pasiekimai, kurie supažindino su budizmu ir konfucianizmu, lėmusiais Pietų Korėjos etiketo susiformavimo pagrindą. Šamanizmo tradicijos pradėjo silpnėti, kai budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija Gorjo (고려 Goryeo) laikotarpiu, nuo 918 m. iki 1392 m. Budizmo ritualai bei...
DaugiauProstitucija Pietų Korėjoje
Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, tiek ekonomikoje, tiek kultūroje. Lyginant šalies BVP su kitomis pasaulio šalimis, Pietų Korėja užima tryliktą vietą pasaulyje ir net penktą vietą Azijoje (Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. duomenimis). Šalies gyvenimo kokybės lygis yra labai aukštas, todėl didžioji dauguma šalies gyventojų keliasi gyventi iš mažesnių miestų į didmiesčius kur siūlomos didesnės darbo bei laisvalaikio galimybės. Nepaisant to kaip ir kitos ekonomiškai stiprios pasaulio šalys, P. Korėja susiduria ir su didelėmis problemomis. Viena jų – prostitucija, kuri yra laikoma nelegalia veikla, nusižengianti moralės normoms ir didelė opa Korėjos tradicijoms bei kultūrai. Istorija Korėjos prostitucijos kilmė datuojama dar nuo Silos (Shilla) laikotarpio, Džosono dinastijos, kai buvo įkurta Kisaeng sistema. Kiseang namuose gyvenančios moterys buvo linksmybių instrumentas, kuris atlikdavo įvairius pasirodymus: dainuodavo, šokdavo, grodavo, išsilavinusiems šalies vyrams, kurie atvykdavo pasilinksminti. Moterys buvo oficialiai sankcionuotos valdančiojo elito...
DaugiauKorėjietiški vardai
Asmenvardis arba antroponimas (iš graikų kalbos anthropos „žmogus“, + onoma „vardas“) – žmogui suteiktas arba jo paties pasirinktas tikrinis žodis. Tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjoje korėjiečiai turi pavardės ir vardus. Tačiau, korėjiečių kalboje terminas „vardas“, irum (이름 Ireum) ar songmjong (성명 Seongmyeong), dažnai tuo pačiu nurodo pavardę (성 Seong) ir vardą. Todėl paprastai, kuomet kalbama apie korėjietišką vardą, norima paminėti ir vardą ir pavardę kartu, kadangi dėl susiklosčiusių tradicijų, pavardės ar vardo atsikyrimas vienas nuo kito dažnai rodo nepagarbą ir pažeminimą. Pilnas korėjietiškas vardas paprastai yra sudaromas iš trijų skiemenų. Pirmasis vardo skiemuo nusako pavardę, o likusieji du – vardą. Atvirkščiai nei daugumoje vakarietiškų kultūrų, Korėjoje pirma rašoma pavardė, o tik paskui vardas. Pavyzdžiui, varde So Kang Džiun (서강준 Seo Kang Joon), So (서 Seo) yra pavardė, o Kang Džiun (강준 Kang Joon) – vardas. Beje, rašant ar netgi tariant pilną vardą, nėra...
DaugiauŠiaurės Korėjos propaganda
Propaganda – metodiškai įtikinėjami žmonės siekiant priversti atlikti tam tikrus veiksmus, įtakoti jų mąstymą, elgesio formas ir vertybes. Šiuo metu, galima teigti, jog ji ryškiausiai pastebima Rytų Azijos regione, Šiaurės Korėjoje. Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje propaganda skleidžiama visomis įmanomomis priemonėmis, tokiomis kaip: televizija, radijas, internetas, laikraščiai, publikuojami plakatai. Asmenybės kultas Šiaurės Korėjos asmenybės kultui priklauso Kim šeimos dinastija, kuri egzistuoja jau dešimtmečius ir yra minima daugybėje Šiaurės Korėjos kultūros pavyzdžiuose. Valstybė oficialiai to nepripažįsta, tačiau žmonės yra baudžiami dažniausiai griežtomis priemonėmis, kurie kritikuoja ir neparodo deramos pagarbos valdančiajam režimui. Asmenybės kultas prasidėjo dar 1948 m. kuomet Kim Il Sungas atėjo į valdžią ir buvo stipriau išplėstas po jo mirties 1994 m. Dabartinis šalies lyderis Kim Džong Unas, Šiaurės Korėjos įkūrėjo anūkas, ilgą laiką nesirodė viešumai. 2010 m. jis buvo pavadintas jaunuoju generolu, o nuo 2011 m. pabaigos vadinamas kaip...
Daugiau