Juzu
Kvapusis citrinmedis, arba juzu (柚子 yuzu), – citrusinių šeimos medis, paplitęs Rytų Azijoje. Iš pradžių juzu augo Kinijoje, o apie VIII a. paplito Korėjoje ir Japonijoje (Lan-Phi et al. 2009). Būtent su Japonija jis šiandien labiausiai asocijuojamas. Šio medžio vaisiai primena auksinius geltonus mandarinus, kurių žievė – grublėta ir malonaus kvapo. Tokie citrinmedžiai yra prisitaikę augti aukštikalnėse ir iš visų citrusinių medžių rūšių yra atspariausi šalčiui (McNamee 2022). Kinijoje juzu buvo naudojami tradicinėje medicinoje. Nors vieni šie vaisiai dažniausiai nevalgomi, Pietų Korėjoje ir Japonijoje jau ilgą laiką yra naudojami įvairiems patiekalams, gėrimams bei užkandžiams. Dėl sudėtyje esančių vitamino C antioksidacinių savybių (Leroma 2023) ir malonaus kvapo taip pat šie vaisiai naudojami kosmetikoje, kvepalų gamyboje, aromaterapijoje. Juzu natūraliai atsirado iš dviejų skirtingų citrusinių šeimos medžių rūšių. Šis medis paprastai užauga 3–4 metrus, tačiau gali pasiekti ir 5 metrų aukštį. Vasaros pradžioje...
Daugiau
Pietų Korėjos Hahoe kaimo UNESCO paveldas
Hahoe etnografinis kaimas (kor. 안동하회마을 Andong Hahoe Ma-eul) – tai tradicinis kaimas, įsikūręs Andonge, Gyeongsangbuk-do provincijoje, Pietų Korėjoje. Jis 2010 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO, 2010). Šis kaimas garsėja gerai išsaugotais tradiciniais namais ir konfucianizmo kultūra, taip pat yra puikus Džiosono (kor. 조선 Choson) dinastijos (1392–1897) jangbano (kor. 양반 yangban) (kilmingos klasės) gyvenvietės pavyzdys. Pavadinimas „Hahoe“ reiškia „vingiuojanti upė“, nes kaimą supa Nakdongo upė (kor. 낙동강 Nakdonggan), kuri jam suteikia natūralią gynybinę poziciją. Geografinė padėtis ne tik saugojo kaimą nuo priešų, bet ir prisidėjo prie harmoningos aplinkos kūrimo (UNESCO 2010). Istorinė reikšmė ir architektūra Hahoe liaudies kaimas buvo įkurtas XVI a. ir iki šiol jame gyvena Riū klanas (kor. 류 Ryu). Riū šeima buvo viena iš kilmingiausių regiono šeimų ir turėjo didelę įtaką vietos kultūrai ir mokslui, ypač konfucianizmo sklaidai (Kim 2021). Kaimo išdėstymas atspindi tradicinius Korėjos fengšui (kin. 風水 feng...
Daugiau
Nušu raštas
Nušu atsiradimas Kinijoje valstietėms išsilavinimas įprastai buvo neprieinamas, jos nemokėjo oficialių kinų rašmenų, tad, norėdamos užrašyti savo mintis ir jomis pasidalyti su kitomis moterimis, sukūrė savo raštą – nušu (kin. 女書 nüshu, išvertus šis žodis reiškia „moterų raštas“). Šis raštas atsirado Dziangjonge (kin. 江永 Jiangyong), Hunano provincijoje, Kinijos pietuose. Dziangjongo moterys naudojo nušu rašydamos laiškus draugėms, vestuvių linkėjimus, garbinimo tekstus, biografines raudas, liaudies pasakas ir kitus tekstus, rašomus eilėraščio pavidalu. Šis raštas moterims buvo labai svarbus, nes padėjo užmegzti ir palaikyti tarpusavio ryšius, o tai padėjo išlikti stiprioms ir nepalūžti visuomenėje, kurioje dominuoja vyrai (Liu 2015), bet taip pat nušu užtikrino ir konfucianistinių doktrinų įtvirtinimą tarp žemesnės klasės moterų (Yan 2023). Nušu tekstuose moterys atskleisdavo savo jausmus ir išgyvenimus, tad, autorėms mirus, dažnai kartu su jomis būdavo palaidojama ar sudeginama ir jų kūryba. Dėl to sunku nustatyti, kada tiksliai šis raštas atsirado (Foster...
Daugiau
Han Kang
Han Kang (kor. 한강 Han Gang) – žymi Pietų Korėjos poetė, beletristė ir menininkė, 2016 m. apdovanota tarptautine Bukerio premija už romaną „Vegetarė“ (kor. 채식주의자 Chaesigjuuija). Ji išgarsėjo 2015 m. šią knygą išvertus į anglų kalbą. Apie autorę Han Kang gimė 1970 m. Kvangdžiu. Nuo dešimties augo Seule (kor. 서울 Seoul) ir privačiame Jonse universitete (kor. 연세대학교 Yeonse-daehaggyo) studijavo šiuolaikinę korėjiečių literatūrą (Han Kang, 2022). Han Kang šeimoje yra ne vienas rašantysis: jos abu broliai kuria, o tėvas, Han Sing-vonas (kor. 한승원 Han Seung-won), taip pat yra žymus ir pripažintas Pietų Korėjos rašytojas (Fan, 2018). Prieš gimstant Han Kang, jos tėvai prarado dukterį prabėgus vos dviem valandoms po gimdymo (Beckerman, 2017). Šis įvykis paliko žymę ne tik rašytojos tėvų sąmonėje, bet ir jos pačios gyvenime – savo tėvų akyse Han Kang užėmė mirusios sesers vietą. Šios patirties įkvėpta autorė sukūrė autobiografinę meditaciją apie netektį ir sielvartą, ji išleista 2019 m. knygoje „Bálta“ (kor. 흰 Huin). Čia autorė...
Daugiau
Kinijos Valentino diena
Kinijos Valentino diena (kin. 七夕节 Qī xī jié arba kin. 七巧 qī qiǎo, liet. Septynių festivalių vakaras) švenčiama 7-ojo Kinijos Mėnulio kalendoriaus mėnesio 7 dieną. Ši unikali meilės šventė yra giliai įsišaknijusi kinų folklore ir remiasi romantiška Žinu (kin. 织女 Zhīnǚ) ir Niulango (kin. 牛郎 Niú láng) legenda. Anksčiausiai žinoma nuoroda į šį garsų mitą yra viename klasikinės poezijos eilėraštyje, parašytame prieš daugiau nei 2600 metų. Septynių festivalių vakaras įkvėpė Tanabatos (jap. 七夕 Tanabata) šventę Japonijoje ir Čilsoko (kor. 칠석 Chilseok) šventę Korėjoje. Nors tai nėra valstybinė kinų šventė, tačiau Kinijos Valentino diena buvo švenčiama nuo Hanų dinastijos (206 m. pr. Kr. – 221 m.) (Rev 1989). Festivalis vadinamas įvairiai: Septynių festivalių vakaru, kinų Valentino diena arba Šarkų festivaliu. Legenda Folklorinė meilės istorija tarp Žinu, audėjos, kuri simbolizuoja žvaigždę Vegą, ir Niulango, piemens, simbolizuojančio žvaigždę Altayrą, yra bene geriausiai žinoma šio festivalio legenda. Niulangą dažnai skriaudė jo...
Daugiau
