Patiekalas iš makaronų – džiadžiangmjonas
Džiadžiangmjonas (kor. 자장면 jajangmyeon) – iš Kinijos kilęs, o Korėjoje pagal vietinį skonį adaptuotas patiekalas, gaminamas iš kvietinių makaronų, kartu su čundžiang (kor. 춘장 chunjang) – juodųjų sojų pupelių padažu, kiauliena ir daržovėmis. Šis patiekalas yra priskiriamas prie bunšik (kor. 분식 bunshik) kategorijos – maisto, pagaminto iš kvietinių miltų (Ku 2024). Svarbu nepainioti bunšik termino, apibūdinant džiadžiangmjoną, su šių laikų reikšme, kuri reiškia gatvės maistą, kaip tokbokis (kor. 떡볶이 tteokbokki) ar hotokis (kor. 호떡 hotteok), nes jis nepriklauso gatvės maisto kategorijai (Ku 2024). Džiadžiangmjonas yra paplitęs po visą Pietų Korėją, jo galime rasti beveik kiekviename restorane. Istorija ir pavadinimo kilmė Šis patiekalas atsirado XIX a. pab. Pietų Korėjos uostamiestyje Inčione (kor. 인천 Incheon), kuriame dirbo iš Kinijos atvykę migrantai (Ku 2024). Džiadžiangmjonas yra kinų patiekalo džažiangmjeno (kin. 炸酱面 zhajiangmian) atmaina. Pagrindinis skirtumas tarp šių patiekalų yra padažas. Džiadžiangmjono padaže...
Daugiau
Juzu
Kvapusis citrinmedis, arba juzu (柚子 yuzu), – citrusinių šeimos medis, paplitęs Rytų Azijoje. Iš pradžių juzu augo Kinijoje, o apie VIII a. paplito Korėjoje ir Japonijoje (Lan-Phi et al. 2009). Būtent su Japonija jis šiandien labiausiai asocijuojamas. Šio medžio vaisiai primena auksinius geltonus mandarinus, kurių žievė – grublėta ir malonaus kvapo. Tokie citrinmedžiai yra prisitaikę augti aukštikalnėse ir iš visų citrusinių medžių rūšių yra atspariausi šalčiui (McNamee 2022). Kinijoje juzu buvo naudojami tradicinėje medicinoje. Nors vieni šie vaisiai dažniausiai nevalgomi, Pietų Korėjoje ir Japonijoje jau ilgą laiką yra naudojami įvairiems patiekalams, gėrimams bei užkandžiams. Dėl sudėtyje esančių vitamino C antioksidacinių savybių (Leroma 2023) ir malonaus kvapo taip pat šie vaisiai naudojami kosmetikoje, kvepalų gamyboje, aromaterapijoje. Juzu natūraliai atsirado iš dviejų skirtingų citrusinių šeimos medžių rūšių. Šis medis paprastai užauga 3–4 metrus, tačiau gali pasiekti ir 5 metrų aukštį. Vasaros pradžioje...
Daugiau
Todžiušin
Todžiušin (kor. 터주신, Teojushin) arba Džišin (kor. 지신, Jishin) – tai korėjiečių mitologijos dievybė, kuri yra laikoma žemės, ant kurio buvo pastatytas žmonių namas, globėja. Todžiušin yra priskiriama korėjiečių mitologijoje egzistuojančiai gašinų (kor. 가신, Gashin) arba žmonių namus sergėjančių dievybių grupei. Dievybės vaizdinys bei garbinimo praktika Todžiušin dievybės įsikūnijimu Korėjos šamanizme yra laikoma puodynė, kurioje yra laikomi ryžiai, žirniai arba raudonosios pupelės. Ši puodynė yra paprastai pastatoma toje žmonių kiemo vietoje, kurioje yra laikomi įvairūs fermentuoti produktai. Pati puodynė yra apdengiama iš ryžių stiebų supinta, kūgio formos skrybėle. Puodynėje esantys grūdai yra kasmet keičiami, o iš jų vėliau gaminami ryžių pyragėliai (kor. 떡, Tteok). Žmonės teigia, jog šie ryžių pyragėliai atneša laimę, todėl jais nevalia dalintis su kitais, jų taip pat negalima laužti pusiau. Todžiušin paminėjimas Huang Ujango mite Mite pasakojama, jog kaidaise didysis dangaus valdovas pamilo požemio valdovę. Pora netrukus susituokė ir po...
Daugiau
Dianmu
Dianmu (kin. 電母, Diànmǔ) yra kinų mitologijos žaibų dievybė. Ji yra laikoma gimdyvių globėja bei kinų griaustinio dievo Leigongo (kin. 雷公, Léigōng) pagalbininke ir žmona. Dianmu vaizdinys, galios ir sąveika su kitomis dangaus dievybėmis Kinų mitologijoje Dianmu yra vaizduojama kaip moteris, pasipuošusi dekoruotais, ryškiaspalviais, mėlynos, žalios, raudonos arba baltos spalvos drabužiais. Savo rankose dievybė paprastai laiko du veidrodžius, kurie leidžia jai sukurti žaibo reiškinius danguje. Veidrodžiai taip pat yra dar vienas In ir Jang (陰阴, Yīnyáng) priešpriešos simbolis: kaip vienas į kitą trinami du akmenys sukelia kibirkštį, taip Dianmu vienas į kitą trinami veidrodžiai sukuria patį žaibo fenomeną. Dianmu ir Leigongas veikia kartu su kitomis, atmosferos reiškinius sukeliančiomis, dangaus dievybėmis, tokiomis kaip debesų valdytojas Jundžongdzi (kin. 雲中子, Yúnzhōngzǐ), vėjo dievas Fengbo (kin. 風伯, Fēngbó) bei lietaus dievas Juši (kin. 雨師, Yǔshī). Dianmu ir Leigongo legenda Legendoje pasakojama, jog Leigongas vieną dieną, patruliuodamas mieste ir saugodamas žmones nuo piktadarių,...
Daugiau
Šin Dong Hjukas
Šin Dong Hjukas (kor. 신동혁, Shin Dong-hyuk) yra garsus, Šiaurės Korėjoje gimęs, žmogaus teisių aktyvistas. Jis yra laikomas vieninteliu žinomu žmogumi pasaulyje, kuriam pavyko sėkmingai pabėgti iš Š. Korėjos griežto rėžimo internuotų asmenų stovyklos (NED at 30 years, 2013). Vakarų pasaulio auditorija sužinojo apie šios asmenybės gyvenimo istoriją iš Bleino Hardeno knygos „Escape from Camp 14: One Man’s Remarkable Odyssey From North Korea to Freedom in the West“, kurioje autorius taip pat analizavo Šin Dong Hjuko psichologinę būseną bei jo patirtus išgyvenimus. Ankstyvasis gyvenimas Šin Dong Hjukas gimė 1982 m. lapkričio 19 dieną, Kečiono (kor. 개촌, Kaechon) griežto rėžimo internuotų asmenų stovykloje, geriau žinomoje kaip stovykla Nr. 14. Jo tėvai buvo kaliniai, kuriems buvo suteikta galimybė susituokti, kaip atlygis už jų gerą darbą, nors nei Šin Dong Hjuko tėvas Šin Gjung Subas (kor. 신경섭, Shin Gyung Sub), nei jo motina Džang Hjė Gjung (kor. 장혜경, Jang Hye-gyung) neturėjo realios galimybės pasirinkti savo gyvenimo...
Daugiau
