Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kiškis (mitologija)

Parašė Greta Stankaitytė - 2015-05-19 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Kiškis, arba Mėnulio kiškis, Mėnulio triušis, pasak Rytų Azijos folkloro, gyvena mėnulyje. Manoma, kad ši Mėnulio kiškio mitologinė interpretacija atsirado dėl pareidolijos efekto, kai žmonės mato tamsias dėmes ant mėnulio ir jas suvokia kaip gyvūną su grūstuvu. Grūstuvo paskirtis skirtingai interpretuojama Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje. Kinijos folklore šis kiškis vaizduojamas kaip mėnulio deivės Čangės palydovas ir grūstuvą naudoja nemirtingumo gėrimui gaminti. Japonijos bei Korėjos folklore kiškis grūstuvu trina produktus savo ryžių paplotėliams gaminti. Kinijos folkloras Anksčiausi šaltiniai, kuriuose užfiksuotas Mėnulio kiškio interpretavimas, yra „Ču dainose“ (楚辭 Chu Ci). „Ču Dainos“ yra Hanų dinastijos poemos iš kariaujančių valstybių laikotarpio (475-221 pr. Kr.). Vienoje iš poemų pasakojama, kad mėnulyje šalia varlės yra kiškis, kuris visą laiką trina žoleles Nemirtingiesiems. Ši istorija yra patvirtinama ir vėlesniuose šaltiniuose tokiuose, kaip Taiping Julano enciklopedija, priklausanti Song dinastijai (960-1279 m.). Hanų dinastijos poetai kiškį, gyvenantį...

Daugiau

Paukštis Dženas

Parašė Ieva Ivaškevičiūtė - 2015-05-18 - Kinija ir Taivanas

Dženas, arba Dženniao (鴆鳥 zhènniǎo, zhèn), – paukštis nuodingomis plunksnomis, kuris, manoma, senovėje gyveno dabartinės pietų Kinijos teritorijoje. Apie jį užsimenama daugelyje Kinijos mitų ir kitų raštų. Kinų rašytojas Guo Pu (郭璞 GuōPú) apibūdina Dženo išvaizdą taip: violetinis pilvas, plunksnos žaliais galais ir skaisčiai raudonas kaklas. Šie paukščiai gamino nuodus, nes lesė nuodingų gyvačių galvas. Vyriškos lyties paukštis vadintas Keliaujančia saule (迴陽 huíyáng), moteriškos lyties  – In harmonija (阴氳 yīnyūn). Kitas apibūdinimas – iš Songų dinastijos laikotarpio Pijos žodyno (埤雅 Píyǎ). Rašoma, kad paukštis atrodė kaip žąsis tamsiai violetiniu kūnu ir bronziniu kaklu, kurio ilgis 7–8 cunai (kiniškas matavimo vienetas: 1 cunas = 3,33 cm). Pijos žodyne rašoma, kad Dženo kūnas yra nuodingas iki pat plunksnų galiukų. Nuodai vadinami džendu (鴆毒 zhèndú) arba tiesiog Dženo nuodais. Skystis, kuriame būdavo pamirkytos plunksnos, tapdavo nuodingas. Paukščio išmatos, kaip teigta, galėjo ištirpdyti akmenis,...

Daugiau

Siedži

Parašė Monika Šalnytė - 2015-05-15 - Kinija ir Taivanas

Siedži (獬豸 xiè zhì) – tai kinų mitologinė būtybė, simbolizuojanti teisingumą. Pasakojama, kad ji geba atskirti gėrį nuo blogio, o nusikaltusius perduria savo ragu. Ši būtybė vaizduojama dvejopai: kaip padaras, turintis drakono galvą, elnio ragą, liūto akis, tigro nugarą, meškos liemenį, gyvatės žvynus, jaučio uodegą ir arklio kanopas, arba kaip ožka su ilgu tiesiu ragu. Mitas Imperatorius Jao (尧 Yáo) paskyrė Gaojao būti teisėju, nes šio veidas nerodydavo jokių emocijų, jis turėjo žalsvą odą ir paukščio snapą, buvo ryžtingas, aiškiai bei tvirtai kalbėjo, be to, buvo gabus, patyręs, nešališkas ir nepaperkamas. Kad ir kokioje sudėtingoje situacijoje jis būtų, visada sugebėjo iš jos išsisukti. Gaojao rėmėsi vienaragės dieviškosios ožkos, kurią jis augino, pagalba. Ožka buvo žalio plauko ir turėjo ilgą tiesų ragą ant galvos. Būtybė buvo rami, ištikima, sąžininga ir skyrė gerą nuo blogo. Tais atvejais, kai du žmonės susiginčydavo ir niekas kitas negalėdavo...

Daugiau

Pišiu

Parašė Monika Griciūtė - 2015-05-14 - Kinija ir Taivanas

Pišiu (貔貅 Pìxiū) – Kinijos tradicinėje kultūroje viena iš penkių gėrį nešančių mitologinių būtybių  (kitos keturios yra drakonas, feniksas, vėžlys ir vienaragis), galinti pritraukti turtų, sėkmę ir apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Pišiu magiškos galios labiausiai atskleidžiamos fengšui filosofijoje. Senovės literatūroje ši būtybė minima kaip Mengšou (猛獸 Měngshòu), reiškiantis „nuožmus žvėris“. Išvaizda Senovės Kinijos mitologijoje Pišiu apibūdinamas kaip galintis skraidyti, pilkai balto kailio, liūto išvaizdą primenantis stebuklingas žvėris, turintis drakono galvą, arklio kūną ir vienaragio kojas. Bėgant metams, Pišiu išvaizdos apibūdinimas kito, tačiau buvo sutarta, kad jis turi trumpus sparnus, vieną arba du ragus, susuktą uodegą, karčius ant krūtinės arba nugaros, dideles akis ir ilgas, grėsmingas iltis (Bates 2008, p. 49). Kiniškas Pišiu pavadinimas (貔貅 Pìxiū) susideda iš dviejų skirtingas reikšmes turinčių žodžių: pi (貔), atspindintis moteriškąją giminę, ir šiu (貅 xiū) – vyriškąją giminę. Šiuolaikinėje kinų kalboje abu žodžiai simbolizuoja leopardą,...

Daugiau

Keturi pasaulio sergėtojai

Parašė Agnė Svorobovičiūtė, Andrius Vilkas - 2015-05-14 - Kinija ir Taivanas

Keturi pasaulio sergėtojai (四獸 sìshòu) – tai keturios Kinijos mitologijoje paplitusios būtybės, saugančios pasaulį: baltasis tigras, juodasis karys, raudonasis paukštis ir mėlynasis drakonas. Kiekvienas iš jų atstovauja tam tikrai pasaulio krypčiai, spalvai, metų laikui ir elementui. Šios būtybės būdingos Japonijos, Korėjos ir Vietnamo mitologijoms ir šiais laikais dažnai tampa manga žanro knygų ar animė filmų herojais. Mitas Pasak kinų kosmogoninių mitų, pasaulis buvo sukurtas, kai Pangu (盘古 Pángǔ) – pirmykštis žmogus – praskėlė kosminį kiaušinį, kuriame vyravo chaosas, ir savo kūnu atskyrė apatinę bei viršutinę kiaušinio dalis. Jis 18 tūkstančių metų stovėjo laikydamas jas atskirai ir taip atsirado Žemė bei Dangus. Kai kuriose šio mito versijose Pangu kurti pasaulį padėjo keturi mitiniai gyvūnai: vėžlys, drakonas, raudonasis paukštis ir vienaragis (麒麟 Qílín). Tada, kai Žemė ir Dangus buvo galutinai atskirti, Pangu atsigulė ir numirė, o iš jo kūno susiformavo įvairūs...

Daugiau