Nušu raštas
Nušu raštas Nušu atsiradimas Kinijoje valstietėms moterims išsilavinimas įprastai buvo neprieinamas, jos nemokėjo oficialių kinų rašmenų, tad norėdamos užrašyti savo mintis ir jomis pasidalyti su kitomis moterimis, jos sukūrė savo raštą – nušu (kin. 女書 nüshu), kuris išvertus ir reiškia „moterų raštas“. Šis raštas atsirado Dziangjonge (kin. 江永 Jiangyong), Hunano provincijoje, Kinijos pietuose. Dziangjongo moterys naudojo nušu laiškams draugėms, vestuvių linkėjimams, garbinimo tekstams, biografinėms raudoms, liaudies pasakoms ir kitiems tekstams rašomiems eilėraščio pavidalu. Šis raštas moterims buvo labai svarbus, nes padėjo užmegzti ir palaikyti tarpusavio ryšius, kurie buvo itin svarbūs norint išlikti stiprioms ir nepalūžti vyrų dominuojamoje visuomenėje (Liu, 2015), bet taip pat nušu raštas užtikrino ir konfucianistinių doktrinų įtvirtinimą žemesnės klasės moterų tarpe (Yan, 2023). Nušu tekstuose moterys atskleisdavo savo jausmus ir išgyvenimus, tad teksto autorėms mirus, dažnai kartu su jomis buvo palaidojami ar sudeginami ir jų nušu...
Daugiau
Japoniška kaligrafija
Japoniška kaligrafija, dar kitaip vadinama šiodo (書道, shodō), yra gražaus rašto menas. Kaligrafija, kaip ir visos japonų meno rūšys, remiasi tais pačiais estetiniais principais, skirtais pajusti žmogaus ir gamtos harmoniją. Terminas šiodo susideda iš dviejų kandži (jap. 漢字, kanji) hieroglifų 書 (rašyti) ir 道 (kelias), jie pažodžiui verčiami „rašymo kelias“. Kaligrafija japonų kultūroje užima svarbią vietą, ją praktikuoja įvairaus amžiaus žmonės, kaligrafijos pradmenų mokoma mokyklose (Adrijauskas, 2001). Istorija Kaligrafija atsirado Kinijoje maždaug prieš 2000 metų. Japonija tuo metu dar neturėjo savo rašytinės kalbos, todėl japonai pritaikė simbolius iš kinų kalbos. Kinijos kandži simboliai buvo naudojami oficialiuose dokumentuose ir budistiniuose tekstuose. Nuo V iki VII a., nepaisant didelės kinų įtakos, japonų rašto sistema laipsniškai kito. Ypač reikšmingas laikotarpis Japonijos raštui – Heiano laikotarpis (jap. 平安時代, Heian Jidai) VIII–XII a. Būtent šiuo laikotarpiu pradeda formuotis kanos rašto sistema. Jos atsiradimą paskatino...
Daugiau
Kinų kaligrafija
Kinų kaligrafija (书法 shūfa) tai dailyraščio, gražaus rašymo menas – autentiška Kinijos meno forma, ilgainiui išplitusi tokiose Rytų Azijos šalyse kaip Japonija, Korėja, Singapūras, Vietnamas. Kaligrafija, pažodžiui verčiama kaip „rašymo kelias“, yra viena iš keturių tradicinių meno rūšių Kinijoje, įskaitant tapybos meną (畫 huà), grojimą styginiu instrumentu (琴 qín) ir gebėjimą žaisti tradicinėmis šaškėmis (棋 qí). Kaligrafijos raida ir stilistika Nagrinėjant kaligrafijos, kaip rašymo meno, kilmę, reikia pradėti nuo to, jog rašytinė kinų kalba pradėjo vystytis jau prieš 3 tūkstančius metų. Vieni seniausių kinų užrašų, dar vadinamų Jia-gu-wen, buvo rasti išraižyti ant nefrito lakštų bei orakulų apeigoms naudotų kaulų ir yra priskiriami Šangų (Shang) dinastijos laikotarpiui (1600-1050 m. pr. Kr.). Šie pranašavimo kaulai buvo naudojami užfiksuoti dievų atsakymus į užduodamus klausimus, pavyzdžiui apie derliaus gausumą, mūšio lemtį ar kasdienius rūpesčius. Tokie klausimai, atsakymai bei rezultatai, taip pat būdavo išraižomi ant...
Daugiau
Kinų raštas
Kinų raštas – viena iš seniausių rašto sistemų, paplitusi Rytų Azijoje, atsiradusi Kinijoje ir naudojama iki šių dienų. Savo rašmenis kinai vadina terminu handzi (汉字, „Han (kinų) tautos rašmenys“, arba „Han dinastijos rašmenys“), nes raštas susiformavo Hanų dinastijos valdymo laikais. Kinų rašmenys buvo pritaikyti ir kitų šalių rašto sistemoms: Vietnamo, Korėjos ir Japonijos. Lietuvių kalboje kinų rašto ženklai dažnai vadinami hieroglifais, tačiau kinų kultūros tyrinėtojai linkę vengti šio pavadinimo, todėl pasirinktas „kinų ženklų“ terminas. Lietuvių kalboje šis terminas vartojamas vis dažniau. Istorija Mituose kinų rašmenų atsiradimas dažnai siejamas su herojais ar dinastijų kūrėjais. Vieni rašto atsiradimą priskiria legendiniam personažui Fusi (伏羲). Pasak kitų legendų, tradicinių rašmenų išradėju laikomas Geltonasis imperatorius Huangdi. Vis dėlto kinų kultūros tyrinėtojai mano, kad didesnį vaidmenį galėjo turėti ne pats Geltonasis imperatorius, o jo ministras ir raštininkas Cangje (黃帝). Tačiau prielaida, jog raštą sukūrė vienas asmuo, mažai tikėtina. Bendros rašto sistemos formavimasis didelėje...
Daugiau
Hangulis
Hangulis (kor. 한글 Hangeul) – tai Pietų ir Šiaurės Korėjoje naudojama fonografinė-skiemeninė rašto sistema, kurią sudaro 24 ženklai. Šiaurės Korėjoje dažniausiai vadinama džosonguliu (kor. 조선글 Chosŏn’gŭl) arba uri kulča (kor. 우리글자 uri kŭlcha). Korėjiečiams, ypač Pietų Korėjoje, hangulis turi didelę kultūrinę reikšmę. Tai – tautos ir nacionalinės kultūros simbolis. Kiekvienais metais švenčiama Hangulio diena, o jo kūrėjas karalius Sedžongas (kor. 세종대왕 Sejong Daewang) iki šių dienų labai gerbiamas. Jo atvaizdą galima išvysti ant banknotų ir oficialių antspaudų, įvairios institucijos, bendruomenės ir gatvės yra pavadintos jo vardu (Lee, Ramsey 2000, p. 2). Per pastaruosius penkis šimtmečius hangulis turėjo įvairių pavadinimų, pats žodis hangulis pradėtas vartoti palyginti neseniai – 1912 m. Han (한)– tai senovinis korėjietiškas žodis, reiškiantis „puikus, didis“; gul (글) reiškia „raštas“ (Lee, Ramsey 2000, p.13). Šiaurės Korėjoje žodis han dažnai siejamas su Pietų Korėja, todėl dėl nacionalistinių priežasčių...
Daugiau
