Beihai parkas
Beihai parkas (北海公园 Beihai Gongyuan) – tai imperiniais Kinijos dinastijų laikais įkurtas parkas pačiame Pekino centre, šiaurėje nuo Uždraustųjų rūmų. Jis užima daugiau nei 69 ha plotą, kurio daugiau negu pusę sudaro vandens telkiniai. Šis parkas, kaip ir daugelis kitų imperinių laikų Kinijos sodų, buvo kurtas su tikslu imituoti įvairias žinomas vaizdingas vietas ir architektūrinius šedevrus iš įvairių regionų Kinijoje (Jones 2014). Jis buvo mėgstama poilsio vieta Liao, Dzinų, Juanų, Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriams. Didžioji parko dalis išlikusi tokia, kokia buvo 1736-1795 m. valdant imperatoriui Čianlongui. Beihai parkas visuomenei vartus atvėrė 1915 m., o nuo 1961 m. paskelbtas viena iš pirmųjų svarbių Kinijos kultūrinių vietų, turinčių valstybės įformintą apsaugą. Po atkūrimo 1951 m. Beihai parkas tapo populiaria poilsio zona, vasarą lankytojus pasitinkančia valčių ir įvairių praktinių užsiėmimų, o žiemą ledo čiuožyklų pramogomis (Perkins 2000). Beihai parko įkūrimo istorija Parko legendos. Beihai parko...
Daugiau
Japoniški sodai
Japoniški sodai – tai meno forma, kuri šimtmečiais laikoma viena iš svarbiausių Japonijos istorijos dalių. Sodų dizainai Japonijoje labai susiję su filosofija ir šalies religijomis. Svarbiausias japoniškų sodų tikslas – nukopijuoti gamtos grožį ir parsigabenti jį namo, pritaikant daugybę įvairių stilių. Šintoizmas, budizmas ir daoizmas buvo panaudoti kuriant skirtingus stilius tam, kad sodams suteiktų dvasingumo ir padarytų juos vietomis, kur žmonės galėtų leisti laiką ramumoje bei apmąstymuose. Japoniškų sodų atsiradimo kilmė ir istorija. Sodų kūrimo praktika senovės Japonijoje siekia VIII a., Naros periodą (710–794 m.), tada buvo stipriai juntama Kinijos įtaka. Japonijai didelį poveikį darė iš Korėjos, kuri tuo metu buvo kinų kultūros eksportuotoja, plintantis budizmas, daoizmas, konfucianizmo etika ir politiniai idealai. Šiuo laikotarpiu plėtojosi menas, ypač poezija ir literatūra, pradėjo formuotis japoniškų sodų tradicija, tačiau patys sodai buvo labiau kiniškų rūmų sodų kopija, o ne kas nors savita. IX–XII a.,...
Daugiau
Vasaros rūmai
Vasaros rūmai (頤和園 Yihe Yuan) — tai kinų kraštovaizdžio dizaino šedevras Pekine, kuriame gamtos paveldas persipina su kultūriniu paveldu. Pastarajame, kalnai, upės, ežerai, sodai puikiai dera su tiltais, šventyklomis, rūmais, salėmis. Taip kartu sukurdami harmoningą vietą, kuri traukia turistus iš viso pasaulio. Vasaros rūmai labiausiai įžymūs dėl Ilgaamžiškumo kalvos (万寿山 Wàn shòushān) ir Kunmingo ežero (昆明湖 Kūnmíng Hu). Iškasus centre esantį Kunmingo ežerą, žemės buvo supiltos — taip suformuota Ilgaamžiškumo kalva, kuri yra tikras kontrasto pavyzdys tarp natūralaus gamtos grožio ir materialaus paveldo didybės (UNESCO, 1998). Imperatoriškieji Kinijos sodai (Vasaros rūmai) yra tarsi pagrindinis simbolis vienos didžiausių pasaulio civilizacijų. Imperatorius Cianlongas (乾隆皇帝 Qiánlóng huángdì) 1750 m. pradėjo kurti Vasaros rūmus, kurie buvo pavadinti Skaidrių ratilų sodu. Jis suplanavo išplėsti ežero plotą ir atlikti kitus patobulinimus. Užstatytoje teritorijos dalyje buvo rūmų, sodų ir kitų klasikinės architektūros pavyzdžių. Meistrai, kurdami sodus, atkartojo...
Daugiau
