Vedybos Pietų Korėjoje
Vestuvių tradicijos Pietų Korėjoje turi gilias istorines šaknis. Pasak Suh Cheong-Soo (2004) sudarytos enciklopedijos ,,An encyclopedia of Korean culture“, ceremonijos, kurių metu šeimyninei sąjungai būdavo sujungiami du žmonės, vadintos Honljė (kor. 혼례). Jos Korėjoje vykdavo jau senovėje, tačiau pati vedybų ceremonija buvo susisteminta ir formalizuota Gorjo (kor. 고려) dinastijos valdymo (918–1392 m.) pabaigoje. Vestuvės tapo įtvirtintos teisiniu pagrindu Čioson (kor. 조선) dinastijos valdymo laikotarpiu (1392–1897 m.). Per daugelį metų Korėjoje susiformavo unikalios vedybų tradicijos ir papročiai, kurios pasauliniame kultūriniame kontekste pavertė santuokos ceremoniją Korėjoje išskirtine švente. Tradicinės korėjietiškos vedybos Vedybų ceremonija Tradicinės korėjietiškos vedybos susideda iš trijų dalių: uihon (kor. 의혼), derjė (kor. 대례), hurjė (kor. 후례). Pirmoji dalis uihon prasideda dar prieš vedybų dieną. Šio proceso metu tarp būsimų sutuoktinių šeimų vyksta bendravimas laiškais, aptariant vestuvių ceremonijos detales. Kitas etapas derjė vyksta vedybų dieną ir apima visą oficialią vestuvių ceremonijos...
Daugiau
Pirmoji metų pilnatis
Pirmoji metų pilnatis (kor. 정월 대보름, jeongwol daeborum) yra oficiali, nacionalinė šventė Korėjoje, kurios metu korėjiečių tauta atlieka gero derliaus ir ilgalaikės laimės ritualus (Korea4Expats.com, 2011). Tikima, jog šios šventės metu mėnulio šviesa apsaugo žmones nuo tamsos, ligų ir nesėkmių. Sakoma, jog pirmasis žmogus pamatęs šios mėnulio pilnaties šviesą bus lydimas sėkmės visus ateinančius metus. Šventės data nėra pastovi ir kinta kiekvienais metais, nes yra nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Istorija Pirmosios pilnaties šventės kilmė buvo pirmą kartą aprašyta trijų karalysčių laikotarpio atsiminimų knygoje (kor. 삼국유사, samgukyuksa). Šiuo istoriniu periodu Šila (kor. 신라) buvo viena iš šių trijų karalysčių. Istorija byloja, kad Šilos karalių Juri (kor. 유리) nuo mirties išgelbėjo varna. Būtent pirmosios metų pilnaties naktį, karaliui Juri puotaujant savo sode, netikėtai atskridusi varna ant jo kelių numetė laišką. Ant laiško voko buvo parašyta „Jei perskaitysi laišką, mirs du, jei...
Daugiau
Koinobori
Koinobori (jap. 鯉のぼり koinobori, liet. „karpių vėliava“) – tai viena iš daugelio senųjų Japonijos tradicijų, kuria vadovaujantis, Japonijoje kabinamos vėjo kojinės, nuspalvintos taip, kad atrodytų kaip karpiai. Šie, dažniausiai prie namų stogų iškelti karpiai, originaliai buvo sukurti švęsti festivalį skirtą berniukams (端午の節句 Tangonosekku). Buvo tikima jog karpiai neša sėkmę gyvenime, šeimos kabindavo šias vėjo kojines tikėdamos jog taip jų šeimos berniukai užaugs stiprūs ir sveiki. Šiandien karpiai kabinami paminėti vaikų dieną (子供の日kodomo no hi), kuri pakeitė berniukų festivalį. Vaikų diena vyksta 5-to mėnesio, 5-tą dieną ir yra paskutinė diena „Auksinėje savaitėje“, kurios metu Japonijoje švenčiamos nacionalinės šventės ir festivaliai. Vaikų dienos metu visa Japonija pasipuošia iš įvairių audinių pagamintais karpiais (Baseel 2015). Koinobori spalvos ir simbolika Koinobori kabinami prie namų, ant tam skirtų stulpų. Kai vis dar buvo švenčiamas berniukų festivalis, o ne vaikų diena, karpių spalvų reikšmė truputį skyrėsi....
Daugiau
Džuadžou ceremonija
Džuadžou ceremonija (抓周 zhua zhou) – tai viena iš populiariausių tradicijų Kinijoje, skirta paminėti pirmąjį vaiko gimtadienį. Šios ceremonijos metu išsiaiškinami galimi vaiko pomėgiai, charakterio savybės bei ateities profesija. Istorija Džuadžou ceremonija rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta prieš maždaug 1000 metų, Songų (Song) dinastijos laikais. Tada ši ceremonija nebuvo laikoma itin didele švente, svečiai nešdavo nebrangias dovanas vaikui – žaislus ar indelį dimsamų (virtinių su įdaru). Seneliai neretai per šią ceremoniją susipažindavo su vaiku. Dažniausia dovana nuo jų – moneta, kuri perveriama siūlu bei pakabinama vaikui ant kaklo. Ši tradicija buvo taikoma ne tik per gimtadienius, bet ir per daugybę kitų švenčių (China Daily 2011). Tradiciškai, kaimynai dovanodavo įvairias medžiagų skiautes, taip išreikšdami sveikinimus gimtadienio proga. Motina iš šių skiaučių pasiūdavo drabužėlius, kuriuos vaikas dėvėdavo per ceremoniją. Tikima, jog tokiu būdu pasiūtas drabužis užtikrins, kad vaikas augs taikioje,...
Daugiau
Pingsi žibintų šventė Taivane
Pingsi (平溪 Pingxi) žibintų festivalis, taip pat žinomas kaip Juan Siao Džie (元宵節 Yuan Xiao Jie) yra švenčiamas praėjus penkiolikai dienų po kinų naujųjų metų ir yra žinomas kaip naujųjų metų šventės pabaiga. Festivalis yra laikomas vienu iš labiausiai kerinčių, ryškiausių ir didžiausią prasmę turinčių festivalių visame pasaulyje. Kiekvienais metais per šią šventę į dangų yra paleidžiami apie 200 tūkstančių žibintų, ant kurių yra užrašomos žmonių viltys, norai, geri linkėjimai ir mylimųjų vardai. Seniau žmonės ant žibintų rašydavo mįsles ir tikėdavosi, kad kažkas radęs tą žibintą sugebės išspręsti galvosūkį. Istorija Dangaus žibintai buvo išrasti Džuge Liango (Zhuge Liang) Trijų Karalysčių laikotarpiu. Iš pradžių jie buvo naudojami perduoti karinę informaciją arba karo laikotarpiu perspėti kaimelio ar miestelio žmones, kad jie nedelsiant turi bėgti į netoliese esančius kalnus. Šiuo metu mokslininkai spėja, kad jie galėjo būti pirmaisiais karšto oro balionų prototipais. Jau...
Daugiau
