Cučigumo
Cučigumo (土蜘蛛 tsuchigumo, liet. „žemės vorai“) buvo senovės Japonijos literatūroje vartojamas žeminantis terminas, apibūdinantis vietinius klanus bei gentis, kurie priešinosi Japonijos valdžiai. Laikui bėgant cučigumo susiformavo kaip jokajų (妖怪 yokai) rūšis japonų mitologijoje. Išvaizda ir elgesys Cučigumo yra moteriškos lyties, neturintis kaklo voras, turintis aštuonias dideles ilgas kojas ir galvą, sujungtą su kūnu. Panašus į tarantulą, kurių galima rasti Japonijos salose bei kitose pasaulio vietose. Manoma, kad ilgai gyvenantys tarantulai gali transformuotis į jokajus. Jie dydžiu gerokai pralenkia žmogų, todėl gali pagauti daug didesnį grobį, daugiausiai žmones. Kaip ir kiti vorai, jokajai naudoja iliuziją ir apgaulę, kad prisiviliotų savo aukas. Džiorogumas naudoja savo seksualumą suvilioti jauniems vyrams, tuo tarpu cučigumo turi platesnį formų pasirinkimą bei didesnių ambicijų savo aukų atžvilgiu. Istorija Pasak istoriko Motoorio Norinaga, senovės Japonijoje, cučigumo buvo naudojamas kaip žeminantis terminas klanams ar žmonėms, kurie priešinosi ar nerodė...
Daugiau
Jao (tauta)
Jao (瑶族 Yáozú) arba mienai – etninė grupė Kinijos Liaudies Respublikoje, gyvenanti pietinėje ir pietvakarinėje Kinijos dalyje, kalnuotuose vietovėse Hunano (Hunan), Junano (Yunnan), Guangdongo (Guangdong), Guidžou (Guizhou) ir Gusangsi (Guangxi) provincijose. Taip pat dalis jao tautos gyvena Vietname. Demografiniai duomenys Šiuo metu jao tautybės žmonių Kinijoje yra apie 2,758.90 mln. Dabartiniai gimstamumo rodikliai – 13.45/1000 gyventojų per metus, mirtingumas – 6.22/1000 gyventojų per metus. Jao tautos natūralus gyventojų prieaugis yra 7.23‰. Jao vyrų vidutinė gyveno trukmė siekia iki 68.79 metų, moterų- 72.98. Vietname jų gyvena apie 470,000 (Guo 2013, p. 8-12). Tautos susiformavimo istorija Jao tautos protėviai savo karalystę įkūrė Jangdzės upės žemupyje, kai valdė Šangų (商 Shāng) ir Džou (周朝 Zhōu Cháo) dinastijos. Sui (隋朝 Suí Cháo) dinastijos laikotarpiu (581–618) jao atsiskyrė nuo miao (苗 Miáo) tautos. Vakarų bei Kinijos mokslininkai yra įsitikinę, kad jao kaip atskira etninė grupė...
Daugiau
Ainai
Ainai (蝦夷 ezo/アイヌ ainu) – tai viena iš nykstančių Azijos tautų, senieji Sachalino bei Kurilų ir Japonijos salų gyventojai. Ainų etninė grupė pasižymi savita ir į japonų mažai kuo panašia kalba bei kultūra. Kilmė Ainai savo kilmę pasakojančioje legendoje teigia, jog jie Japonijos salose gyveno šimtus tūkstančių metų anksčiau prieš atkeliaujant japonams. Šioje legendoje yra dalis tiesos, nes daugelis šiuolaikinių tyrimų nurodo, jog ainai Japonijos salose gyveno jau virvelinės keramikos arba Džiomono periodu (縄文時代 Jōmon jidai; 10 000–300 m. pr.m. e.) Vis tik tiksli ainų kilmė nėra aiški, nors manoma, jog jie kilę iš Centrinėje ir Rytų Azijoje gyvenusių senųjų šiaurės mongoloidų. Svarbu paminėti ir tai, kad jie savo išvaizda panašesni į Australijos ir Naujosios Gvinėjos aborigenus. Dėl to viena iš ainų kilmės hipotezių teigia, jog jie ir minėti aborigenai gali turėti tuos pačius protėvius (New World Encyclopedia). Gyvenama teritorija Senovėje...
Daugiau
Toradžai
Toradžai (Toraja) – labiausiai žinoma dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių laidojimo papročių. Šios tautos svarbiausias gyvenimo etapas yra mirtis, jiems tai yra didelė mirusiųjų išlydėjimo šventė, kuriai jie sunkiai dirba visą savo gyvenimą. Pavadinimas yra kilęs iš „To-ri-aja“, kuris reiškia kalnų žmonės. Toradžai gyvena Tana Toradža regentystėje, kalnuotoje teritorijoje, kuri yra Indonezijos provincijoje, Pietų Sulavese. Šios etninės grupės populiacija yra maždaug 650 000 žmonių, iš kurių tik 450 000 vis dar gyvena Tana Toradža regione. Dauguma jų yra krikščionys, kiti musulmonai ir tik labai maža dalis yra išlaikę vietinius tikėjimus, žinomus kaip Aluk Todolo (liet. Protėvių kelias), kurie dažniausiai atliekami laidotuvių iškilmių ir laidojimo papročių metu. Toradža tautos atsiradimo mitas Pasak mito, toradžų protėviai į žemę nusileido iš dangaus, naudodamiesi laiptais, kurie tuo metu buvo naudojami toradžų tam, kad susisiektų su mediumu Puang Matua, sukūrėju. Pasaulis buvo padalintas į viršutinį pasaulį...
Daugiau
Dzainiči
Terminas dzainiči (在日; 在日外国人 Zainichi gaikokujin) reiškia „nuolatos gyvenantis (užsienietis)“, šis terminas buvo pradėtas vartoti po Antrojo pasaulinio karo (Lie 2008, p. 12), kai išryškėjo ir pats reiškinys. Dzainiči terminas yra skirtas apibūdinti tik korėjiečiams, gyvenantiems Japonijoje – tiek siejantiems save su Pietų (在日韓国人 Zainichi kankokujin), tiek Šiaurės (在日朝鮮人 Zainichi chōsenjin) Korėja. Bendriausiu atveju terminas dzainiči apibūdina korėjiečių tautybės žmones, nuolatos gyvenančius Japonijoje, tačiau neturinčius šios šalies pilietybės. Šis veiksnys neleidžia dzainiči turėti tam tikrų pilietinių, socialinių, politinių teisių, ir tai yra viena priežasčių, kodėl dzainiči yra iš dalies izoliuota tautiniu pagrindu egzistuojanti bendruomenė. Istorija Korėjiečių tautybės žmonės Japonijos salyne gyveno dar prieš susikuriant Pietų ir Šiaurės Korėjoms 1948 m. Kai 1910 m. Japonija aneksavo Korėjos karalystę, iš žemyno prasidėjo darbininkų bei studentų migracija. Kai kurie mokslininkai siūlo migraciją dalyti į dvi dalis: 1) savanoriška migracija 1910–1937 ir 2) priverstinė migracija 1937–1945 (Lee 2000,...
Daugiau
