Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kuraokami

Kuraokami

Kuraokami (闇龗 Kuraokami-no-kami) yra legendinis Japonijos drakonas, sniego ir lietaus dievybė. Knygoje „Drakonai Kinijoje ir Japonijoje“ parašytoje Marinus Willem de Visser, pavadinimas 闇龗 užrašomas dviem rašmenimis: 闇 (kuro) reiškia „tamsus“, o knygoje verčiamas kaip „slėniai“ arba „bedugnė“, ir 龗, kurio reikšmė nurodoma, kaip „lietus ir drakonas“. Todėl pasak David Jones parašiusio knygą „Drakono instinktas“ („An Instinct for Dragon“) Kuraokami vardas gali būti verčiamas kaip „Slėnių dievas drakonas“.

Išvaizda
Kuraokami turi drakono kūną, tačiau yra teigiama, jog jo kūnas turi panašumo ir į gyvatę. Keliuose šaltiniuose Kuraokami yra vaizduojamas panašus į Kinijoje vaizduojamus drakonus: ilgas, kaip gyvatės kūnas ir drakono galva, bei kojos. Kuraokami lytis šaltiniuose nėra aiškiai nurodoma, tačiau apie jį rašoma kaip apie vyriškos lyties dievybę.

Kuraokami atsiradimas
Mitologijoje Kuraokami atsiradimas nėra visai aiškus. Brolis ir sesuo, dievai kūrėjai Idzanagis (iš kurio gimė ir viena svarbiausių Japonijoje dievybių – saulės deivė Amaterasu, taip pat audrų dievybė Susanoo) ir Idzanami (伊弉諾尊 Izanami-no-mikoto) iš viso susilaukė apie keturiasdešimt palikuonių: „Atidžiau pažvelgę būtume suskaičiavę keturias dešimtis dievų ir deivių, bet kai kurios poros laikytos viena dievybe, todėl ir susidarė trisdešimt penkių dievų panteonas“ (Mikailionis 1998, p. 37). Deivei Idzanami besilaukiant „Deginančios ir Greitos Ugnies Dievo Vyro dar vadinamo Šviečiančios Ugnies Jaunuolio Dievo“ (Mikailionis 1998, 36) Hinokagucučio (火之迦具土神 Hi-no-kagutsuchi-no-kami), dažniausiai vadinamo Kagucučiu, atsitiko nelaimė. Gimdant ji buvo apdeginta karštų dievo liepsnų, todėl pasiligojo ir galiausiai atsidūrė mirties patale, tačiau gimdė palikuonis toliau, tik ne įprastiniu būdu – ji juos vėmė, kiti atsirado iš išmatų. Galiausiai ji mirė.

Dievas Idzanagis labai sielvartavo dėl žmonos mirties. Iš pykčio dėl Idzanami mirties jis nukirto savo sūnui Kagucučiui galvą, o įvairių šaltinių teigimu, net ir kūną sukapojo į daugybę dalių. Keli šaltiniai teigia, kad sukapojo kūną tik į tris dalis. Kraujas nuo kardo prasisunkė ir tarp Idzanagio pirštų. Iš kraujo lašų krintančių nuo kardo ir lašančių nuo Idzanagio pirštų ant žemės, ėmė kurtis naujos dievybės. Skirtingi šaltiniai nesutaria, kaip tiksliai atsirado dievybė Kuraokami. Vieni teigia, kad iš lašų, krintančių nuo kardo, kitų teigimu jis atsirado iš lašų, lašančių nuo Idzanagio pirštų, keli šaltiniai teigia, jog Idzanagiui sukapojus Kagucučio kūną į tris dalis, Kuraokami galėjo atsirasti iš vienos jų.

Reikšmė šiuolaikinėje Japonijoje
Kuraokami, kaip ir kiti mažiau žinomi dievai, neturi didelės reikšmės šiandieninėje Japonijoje, tačiau kai kuriose Japonijos vietovėse jam yra pastatytų šventviečių. David Jones teigimu, Kuraokami skirtų šintoizmo maldyklų galima rasti daugelyje provincijų. Kitas šaltinis teigia, kad žmonės kartais net ir dabar jam meldžiasi prašydami sniego.

Naudota literatūra

Cartwright, M., 2012. Susanoo [internete] Rasta: < http://www.ancient.eu/Susanoo/ >, [žiūrėta: 2015 balandžio 30].
Jones, D. E., 2000. An Instinct for Dragons 2000. [e-knyga] USA: Routledge. Rasta: Google Books <https://books.google.co.uk/books?id=P1uBUZupE9gC&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false>, [žiūrėta: 2015 balandžio 27].
Mikailionis, V., 1998. Japonijos mitai ir legendos. Lietuva: Mintis.
Smith, G. E., 1919. The evolution of the dragon. [e-knyga] Manchester: At The University Press Longmans, Green & Company. Rasta: <http://fax.libs.uga.edu/bl313xs648/1f/evolution_of_the_dragon.pdf>, [žiūrėta: 2015 balandžio 28].
Visser, M. W., 1913. Dragons in China and Japan. [e-knyga] Amsterdam: Johannes Müller. Rasta: <http://fax.libs.uga.edu/GR830xD7xV8/1f/dragon_in_china_and_japan.pdf>, [žiūrėta: 2015 balandžio 29].

8 votes