Tamamo-no Mae

Tamamo-no Mae (jap. 玉藻前, 玉藻の前, 玉藻御前 Tamamo-no Mae, liet. „Ponia Máuras“) – kelios skirtingos moteriškos asmenybės, japonų mitologijoje laikomos devynuodegės lapės (jap. 九尾の狐 Kyūbi no Kitsune) įsikūnijimu. Tai viena iš stipriausių jokajų (jap. 妖怪 yōkai).

Tamamo-no Mae gyveno Heiano laikotarpiu. Jos planas nužudyti imperatorių nepasisekė, tačiau veiksmai sukėlė vieną svarbiausių pilietinių karų Japonijos istorijoje. Dėl šios priežasties Tamamo-no Mae laikoma viena iš trijų baisiausių Japonijos jokajų.

Sprendžiant iš daugybės šaltinių, Tamamo-no Mae buvo labai populiari šalies istorijoje. Jos atsiradimas vaizduojamas įvairiuose literatūros kūriniuose, kabukyje (jap. 歌舞伎 kabuki), No teatre (kin. 能), bunraku (jap. 文楽) ir kituose menuose.

Kinijoje
Tamamo-no Mae, anot legendos, gimė prieš 3500 metų Kinijoje. Apie jos ankstyvąjį gyvenimą nėra duomenų, tačiau vėliau ji tapo galinga burtininke, baltaveide, auksaspalve devynuodege lape. Ji buvo manipuliacijos ekspertė – naudodavosi kerais ir žavesiu, siekdama pakeisti savo padėtį visuomenėje ir net paveikti valstybinius sprendimus.

Šangų dinastijoje (kin. 商朝 Shāng cháo) Tamamo-no Mae buvo vadinama Dadzi (kin. 妲己 Dájǐ). Ji, pasivertusi gražia moterimi, tapo mėgstamiausia karaliaus Džou (kin. 紂王 Zhòu Wáng) sugulove. Dadzi ėmė simbolizuoti ištvirkavimą. Visi labai gerai žinojo, kad jai patinka kankinti žmones, išrasti naujas kankinimo formas. Galiausiai Dadzi prisidėjo prie visos Šangų dinastijos griūties. Vis dėlto ji sugebėjo išvengti egzekucijos ir išvyko į Indiją, Magadhos karalystę.

Ten buvo vadinama ponia Kayō ir tapo karaliaus Kalmašapados (Japonijoje geriau žinomo kaip Hanzoku) sugulove. Naudodamasi savo grožiu ir kerais, įsakinėdavo karaliui: liepdavo grobti vaikus, žudyti kunigus ir vykdyti kitus baisius dalykus. Kai Kalmašapada ėmė nuo jos atitolti ir labiau domėtis budizmu, Tamamo-no Mae grįžo į Kiniją.

Džou dinastijoje (kin. 周朝 Zhōu Cháo) Tamamo-no Mae vadino save Bao Si (kin. 褒姒) ir Kinijoje buvo viena geidžiamiausių to meto moterų. Taip pat ji tapo karaliaus Jou (kin. 周幽王 Zhōu Yōu Wáng) sugulove, tačiau, nepatenkinta savo padėtimi, manipuliavo karaliaus jausmais ir privertė jį atsikratyti žmonos Šen (kin. 申后 Shen hou). Taip Bao Si tapo naująja karaliene.

Vis dėlto, nors ir graži, Bao Si retai šypsodavosi. Karalius, norėdamas pamaloninti savo naująją žmoną, darydavo tokius baisius darbus, kad dėl to jį išdavė ir paliko visi artimieji. Galiausiai karalius Jou buvo nužudytas, o Bao Si suimta. Taip baigėsi Džou dinastijos laikotarpis. Tačiau Bao Si ir vėl sugebėjo pabėgti ir daugybę metų slėpėsi pogrindyje.

Midzukumė
1090 m. ji grįžo, šįsyk į Japoniją. Šį kartą pasivertė kūdikiu ir pasislėpė šalikelėje. Viena sutuoktinių pora rado kūdikį, pasiėmė jį ir augino kaip savo. Dukterį pavadino Midzukume (kin. 藻女 Mizukume). Ji pasirodė esanti ypač protinga ir talentinga mergaitė. Buvo tokia graži, kad pritraukdavo visų aplinkinių dėmesį. Septynerių Midzukumė jau deklamavo poeziją imperatoriui. Šis buvo sužavėtas, dėl to įdarbino ją savo rūmuose tarnaite.

Netrukus rūmuose neliko klausimų, į kuriuos Midzukumė negalėtų atsakyti. Nesvarbu, su kokia sritimi tie klausimai buvo susiję – muzika, istorija, astronomija ar religija. Ji visada skaniai kvepėjo. Jos drabužiai visada buvo švarūs ir išlyginti. Midzukumė buvo pati gražiausia visoje Japonijoje, ir kas tik ją pamatydavo, iškart įsimylėdavo.

Kai Midzukumei sukako aštuoniolika metų, vasarą rūmuose buvo surengtas poezijos rečitalis. Rečitalio metu netikėtai prasidėjo audra, visos žvakės užgeso ir viskas paskendo tamsoje. Tačiau staiga ryški šviesa prasiveržė iš Midzukumės kūno ir apšvietė menę. Visi rūmuose liko sužavėti. Imta tikėti, kad praeitame gyvenime Midzukumė buvo labai gera ir šventa, todėl jai suteiktas vardas Tamamo-no Mae. Sužavėtas imperatorius padarė ją savo sugulove.

Iškart po to valdovas sunkiai susirgo. Nė vienas iš rūmų gydytojų negalėjo nustatyti ligos priežasties, dėl to buvo iškviestas magas (jap. 陰陽師 Onmyōji) Abe-no Jasunaris. Šis perskaitė imperatoriaus likimą ir pasakė, kad jį nužiūrėjo bloga akis. Į rūmus buvo iškviesti vienuoliai ir dvasininkai melstis už imperatoriaus sveikatą.

Tačiau net geriausių kunigų ir vienuolių maldos nepadarė teigiamo poveikio imperatoriaus sveikatai. Ji vis blogėjo. Abe-no Jasunaris vėl buvo iškviestas į rūmus skaityti imperatoriaus likimo. Šį kartą dideliam visų susirinkusiųjų siaubui magas išaiškino, kad imperatoriaus ligos šaltinis yra Tamamo-no Mae. Ji yra apsimetėlė kicunė, trumpinanti valdovo gyvenimą, kadangi nori užvaldyti sostą ir vadovauti Japonijai. Imperatorius nepatikėjo pranašautojo žodžiais, tačiau sutiko patikrinti sugulovę.

Siekdamas išsaugoti imperatoriaus gyvybę, Abe-no Jasunaris paruošė Taizan Fukun-no Sai, patį slapčiausią ir galingiausią burtą, žinomą tik magams. Tamamo-no Mae buvo paprašyta dalyvauti burto atlikimo rituale. Buvo žinoma, kad piktoji dvasia negali dalyvauti šventame rituale. Tamamo-no Mae nenorėjo dalyvauti, tačiau neturėjo kitos išeities, nes imperatoriaus patarėjai primygtinai reikalavo ir įtikinėjo ją, kad tai pagerins jos socialinį statusą rūmuose.

Atliekant ritualą, Tamamo-no Mae atrodė dar gražiau negu įprastai. Ji ištarė šventus žodžius ir, kaip ir buvo tikėtasi, pavestą ritualo dalį atliko labai gerai, tačiau, kai reikėjo pamojuoti ritualine lazda, mergina pradingo. Taip Abe-no Jasunario įtarimai pasitvirtino ir rūmuose kilo didelis bruzdesys.

Greitai po to pasklido gandas, kad Šimocukės žemėje pradėjo dingti moterys ir vaikai. Rūmų burtininkė paskelbė, kad viso to kaltininkė yra Tamamo-no Mae. Buvo nuspręsta, kad ji turi būti sunaikinta. Imperatorius sukvietė geriausius savo karius. Įžymiausiems iš jų, Kadzusanosukei ir Miuranosukei, pavedė surasti merginą. Šie laikė didele garbe tokiu būdu pasitarnauti imperatoriui, tad buvo palaiminti ir su 80 000 vyrų armija iškeliavo devynuodegės lapės nužudyti.

Nasuno kariuomenė greitai susekė kicunę. Dienų dienas vaikėsi ją, tačiau, naudodamasi savo magiškomis galiomis, ji vis pasprukdavo. Atrodė, kad niekas, kad ir ką jie darytų, nepavyks. Tačiau Kadzusanosukė ir Miuranosukė nepasidavė ir toliau vykdė imperatoriaus įsakymą. Jie keitė taktikas ir galiausiai aptiko kicunės pėdsakus.

Naktį Miuranosukė susapnavo pranašišką sapną. Prieš jį pasirodė verkianti jauna, graži mergina ir maldavo: „Rytoj prarasiu gyvybę, prašau, išgelbėkite mane.“ Miuranosukė nepaklausė prašymo ir kitą dieną su kariais tęsė Tamamo-no Mae paiešką. Po poros dienų jie ją sugavo. Miuranosukė iššovė dvi strėles. Viena persmeigė lapei šoną, kita pataikė į kaklą, o Kadzusanosukė smogė jai kardu. Taip buvo nužudyta Tamamo-no Mae, kaip ir teigta pranašingame sapne.

Tačiau Tamamo-no Mae blogis nepasibaigė su jos mirtimi. Po metų mirė imperatorius Konoe (jap. 近衛天皇 Konoe tenno), nepalikęs palikuonių. Kitais metais mirė imperatorius Toba (jap. 鳥羽天皇 Toba tenno). Paveldėjimo krizė įžiebė nesantaiką tarp imperatoriaus Go-Širakavos ir imperatoriaus Sutoku pajėgų. Ši nesantaika privedė prie Genpei karo (jap. 源平合戦 Genpei kassen) ir Heiano laikotarpio (jap. 平安時代 Heian jidai) pabaigos, taip pat ir pirmųjų šiogūnų (jap. 将軍 shogun) iškilimo.

Literatūros sąrašas:

1. 1. Otogi Zoshi with the Help of Synopsis and Illustrations, Ninth Story ,Tamamo-no-mae, 2003. Kyoto University Library (internete) rasta http://edb.kulib.kyoto-u.ac.jp/exhibit-e/otogi/tamamo/tamamo.html (žiūrėta 2017 balandžio 26).
   2. http://www.khandro.net/dakini_Japan.htm (žiūrėta 2017 balandžio 26).
   3. Japanese Mythology – The Gods of Japan, http://www.godchecker.com/pantheon/japanese-mythology.php?deity=HOJI (žiūrėta 2017 balandžio 26).

Redagavo Karina Šachverdijevaitė