Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Drakono valčių šventė

Drakono valčių šventė

Drakono valčių šventė, dar vadinama Duanvu švente ( 端午节 duanwujie) arba Duanjang švente (端阳节 duanying jie), minima penkto mėnesio penktą dieną pagal kinų mėnulio kalendorių, todėl kartais vadinama Dvigubo penketo švente. Tai viena iš trijų svarbiausių tradicinių kinų švenčių. Kitos dvi yra Pavasario festivalis bei Rudens vidurio šventė. Drakono valčių šventė tradiciškai minima visoje Kinijoje jau daugiau nei 2000 metų (Guoliang, 2008, p. 51). Šioje šventėje drakonas atpažįstamas kaip senosios Kinijos imperatoriaus įvaizdis, pabrėžiamos drakono, vandens ir oro simbolika tradiciniame kinų moksle (Melton, 2011, p. 263). Žiūrint astronomiškai, Drakono valčių šventė – tai penkto mėnesio penkta diena po vasaros saulėgrįžos. Iki jos gamta bręsta ir nokina vaisius, o paskui jie palaipsniui pradeda nykti. Šis laikotarpis įvairiais būdais švenčiamas visame pasaulyje. Anksčiau Duanvu šventė visoje pietų Kinijoje buvo žinoma kaip lietaus ir gausaus derliaus prašymas (Schneider, 1980, p. 141–150).

Legendos ir mitai

Viena iš šventės kilmės legendų yra susijusi su istorine asmenybe Vu Dzisu (Wu Zixu) (mirė 484 m. pr. Kr), kuris gyveno Ču valstybėje Kariaujančių valstybių laikotarpiu (465–221 m. pr. Kr.). Jo tėvas ir broliai buvo nužudyti Ču valstybės karaliaus, todėl Vu Dzisu nusprendė ieškoti prieglobsčio Vu valstybėje (吴 wu). Vu Dzisu padėjo tuometiniam Vu valstybės karaliui užimti savo gimtosios Ču valstybės sostinę Jingą (郢 ying). Užėmus sostinę, jis, siekdamas atkeršyti buvusiam Ču valstybės karaliui už savo tėvo ir brolių nužudymą, iškasė mirusio karaliaus palaikus ir trenkė 300 kartų. Vėliau kovojant su Jue valstybe (越 yue), jis patarė Vu valstybės karaliui nepasirašyti taikos sutarties, tačiau karalius patikėjo apgaulingais gandais apie Vu Dzisu. Jį nudūrė kardu ir įsakė savo tarnams įmesti Vu Dzisu kūną į upę. Pagal kinų kalendorių tai buvo penktoji penkto mėnesio diena. Remiantis šia legenda, Drakono valčių festivalis taip pat skirtas ir Vu Dzisu atminimui.

Kita legenda, kuri labiausiai paplitusi Kinijoje, yra apie didį poetą Čiu Juaną, kuris gyveno 340–278 m. pr. Kr. Jis buvo dafu (vyresnysis valstybės tarnautojas) (Liming, 2010, p. 36) Kariaujančių valstybių laikotarpiu (465–221 m. pr. Kr.). Tuometinės Ču valstybės (楚 chu) karalius Huai visiškai pasitikėjo Čiu Juanu, šis būdamas 22 metų tapo vienu iš Ču valstybės ministrų. Nepaisant įgyto pasitikėjimo, šio ministro pasiūlymas imtis politinės reformos ir susivienyti su kitomis valstybėmis kovojant prieš Činų valstybę (秦 Qin) sulaukė kitų ministrų kritikos. Galiausiai karalius Huai atleido Čiu Juaną iš pareigų ir ištrėmė. Jausdamasis labai nusivylęs dėl to, kad negali tarnauti savo valstybei, 278 m. pr. Kr. Čiu Juanas pasiskandino Miluo upėje (汨罗江 miluojiang). Ši diena pagal kinų kalendorių buvo penktoji penkto mėnesio diena. Kai žmonės sužinojo šią baisią žinią, ėmė ieškoti Čiu Juano kūno, tačiau paieškos buvo nesėkmingos. Siekdami apsaugoti dingusį kūną, kad jo nesunaikintų žuvys, žmonės ėmė mesti maistą į upę. Nuo tada kiekvienų metų penkto mėnesio penktą dieną žmonės, siekdami pagerbti Čiu Juano atminimą, irkluoja „drakono valtis“ ir meta į upę dėžutes, pripildytas bambukų bei ryžių. Taip pat pasakojama, kad vienam žmogui Čiu Juano dvasia pakuždėjo, jog įmestą į vandenį maistą pavagia drakonai, todėl geriau būtų ryžius įvynioti į bambukų ar nendrių lapus ir aprišti spalvotais siūlais, nes tai atbaidys drakonus. Nuo tada žmonės šio festivalio metu ėmė gaminti dzongdzi (粽子, zongzi) – mažus įdarytus ryžių pyragėlius, susuktus į bambukų ar nendrių lapus, jie ilgainiui tapo tradiciniu šios šventės valgiu. Remiantis šiomis legendomis, dzongdzi valgymo tradiciją bei drakono valčių irklavimo varžybas išplėtojo vėlesnės kartos: drakono valčių lenktynės simbolizuoja smurto sceną – ketinimą nužudyti ir bandymą pabėgti, o dzongdzi reiškia kraupią Čiu Juano patirtį, kai jis buvo įmestas į upę: ryžiai simbolizuoja jo kūną, bambukų lapai bei siūlai reiškia smarkiai surištas virves, pats dzongdzi metimo į upę procesas simbolizuoja skandinimo egzekuciją (Guoliang 2008, p. 53).

Kinų mokslininkas Džu Dake (朱大可 Zhu Dake) pateikia kitokią Čiu Juano mirties versiją. Pasak mokslininko, jį nužudė politiniai oponentai. Taip pat Džu Dake teigia, kad Čiu Juaną nužudė dėl slaptų santykių su viena iš karaliaus Huai žmonų. Jo lavonas buvo išmestas į upę penkto mėnesio penktą dieną pagal kinų kalendorių. Pasak jo, atmindami Vu Dzisu žmonės taip pat pagerbė ir Čiu Juaną.

zongziTradicijos

Valgis ir gėrimai. Dzongdzi valgymas neatsiejamas nuo Duanvu šventės. Jin ( 晉朝 Jin Chao) dinastijos valdymo laikotarpiu dzongdzi tapo oficialiu šios šventės maistu. Dabar per festivalį gaminami įvairių rūšių dzongdzi: įdaryti pupelių pasta, kiauliena, kedrų riešutais, marmeladu ar graikiniais riešutais. Vis dėlto daugelis kinų šeimų iki šiol išlaiko tradiciją virti gličiuosius ryžius, plauti bambukų ar nendrių lapus ir iš jų gaminti dzongdzi. Šiaurinėje Kinijos dalyje populiariausi dzongdzi su marmeladu, o pietinėje dalyje – su pupelių pastos, ryžių, kumpio ar kiaušinių trynių įdaru. Tradicija valgyti dzongdzi paplito Korėjoje, Japonijoje ir kitose Pietryčių Azijos šalyse.

Kadangi ši šventė dar vadinama Dvigubo penketo švente, tad laikomasi iš senų laikų atėjusios penkių valgių ir penkių augalų tradicijos. Susirinkus visai šeimai per Drakono valčių festivalį, įprasta paruošti penkis geltonus patiekalus (sojų pupelių daigai, geltonieji krekeriai, ryžiais įdaryti unguriai, agurkai, realgaro vynas / likeris). Taip pat namuose turėtų būti penki augalai (Ay tsao, ajerai, česnakų svogūnėliai, granatų žiedai, rytinės žvaigždės lelijos). Šie patiekalai ir augalai simboliškai naudojami siekiant atbaidyti piktąsias dvasias, ligas ir epidemijas (Guoliang, 2008, p. 54–55).

Be to, kinai tiki, jog penktasis mėnuo yra kenksmingas sveikatai, nes tai laikas, kai grįžta nuodingi vabzdžiai, nešiojantys įvairias ligas, todėl per šį festivalį labai svarbu namuose turėti paprastojo kiečio ar ajerų. Šie augalai dažniausiai pakabinami prie įėjimo, taip siekiant atbaidyti piktąsias dvasias ir ligas (Liming, 2010, p. 37).

Džong Kui portretai. Viena iš legendų pasakoja, kad imperatorius Siuandzongas (唐宣宗 xuanzong) kankinamas maro susapnavo sapną. Jame pamatė, kaip du vaiduokliai ginčijasi imperatoriškajame teisme, tačiau vyresnis sutramdė jaunesnįjį išdurdamas jam akis. Paskui jis prisistatė ir pasisiūlė tarnauti jo didenybei imperatoriui – prižiūrėti vaiduoklius. Pabudęs imperatorius įsakė dailininkui nutapyti Džong Kui portretą ir pakabinti jį Drakono valčių šventės metu, kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių (Liming, 2010, p. 41–42). Tangų dinastijos (唐朝 Tang Chao) laikotarpiu paplito mitas, kad ši būtybė gali suvaldyti visas dvasias, todėl ji buvo nominuota vaiduoklių karaliumi.

Kvepiantys krepšeliai. Per Duanvu šventę įprasta turėti ornamentais išpuoštą krepšelį ar kokio nors gyvūno (pvz.: tigro, drakono) formos paketėlį, į kurį įdėta įvairių kvapą skleidžiančių augalų. Ši tradicija puoselėjama ne tik dėl to, kad taip siekiama apsiginti nuo vabzdžių, tačiau tai atspindi žmonių viltis prisivilioti laimę bei džiaugsmą. Moterų ir vaikų po kaklu pasirišti šie įvairių formų paketėliai išreiškia pagarbą Čiu Juanui.

TAIWAN-CULTURE-DRAGON BOATS FESTIVAL SY208Drakono valčių lenktynės. Tai Kinijoje labai populiarus vandens sporto renginys, turintis ilgą istoriją. Šios varžybos rengiamos kiekvienais metais per Duanvu šventę. Viename iš daugelio drakono valčių varžybų mitų teigiama, jog taip imituojamos drakono kovos, siekiant sukelti tikrąsias drakono kovas danguje, dėl kurių žmonės gali tikėtis lietaus (Bredon, Mitrophanow, 2005, p. 303). Iki šių dienų labiausiai paplitusi šių varžybų reikšmė yra tokia pati kaip ir visos šventės – pagerbti Čiu Juano atminimą. Per Duanvu šventę daugelis žmonių apsirengę naujais drabužiais eina į Čiu Juano šventyklą jo atminimo pagerbti, vėliau leidžiasi prie Miluo upės stebėti drakono valčių varžybų. Kiekvienų varžybų pradžioje vykdoma tam tikra apeigų ceremonija, kurią veda daoistų šventikas – paliečiamos valties priekyje esančio drakono akys ir taip imituojama, kad pabudinamas drakonas, įžiebiama jo energija (Melton, 2011, p. 264). Pačios valtys yra ilgesnės nei 20 metrų, siauros, pritaikytos dviem vyrams sėdėti vienam šalia kito. Įgulą sudaro 22 vyrai. Valčių irklai ilgi, bet vairo svirtys dar ilgesnės; priekyje didelė drakono galva su pražiotais nasrais ir didelėmis iltimis. Ant valties šonų – ornamentai, simbolizuojantys drakono žvynus, pagražinti aukso spalva (Bredon, Mitrophanow, 2005, p. 303).

Šio renginio stebėti susirenka daugybė žmonių. Varžybos pradedamos starto šūviu. Sutemus visos valtys apšviestos žibintų lėtai praplaukia visą distanciją ir taip pažymi šios šventės pabaigą. Atstumas, kurį reikia nuplaukti, dažniausiai būna 200–500 metrų. Šis sporto renginys 1980 m. įtrauktas į Kinijos nacionalinių sporto renginių sąrašą. Drakono valčių lenktynės XXI a. pab. paplito visame pasaulyje. Jos populiarios ne tik Taivane, Japonijoje, Šiaurės Korėjoje, bet ir Europoje, Šiaurės Amerikoje (Hinch, Higham, 2011, p. 47–50).

Pietinėje Kinijos dalyje, kur gausu upių bei ežerų, įprasta organizuoti regatas. Fudžou (福州 Fuzhou), Siamenio (厦门 Xiamen) ar Guangdžou (广州 Guangzhou) miestuose šie vandens festivaliai neretai trunka keletą dienų (Bredon, Mitrophanow, 2005, p. 303).

Duanvu šventė kasmet minima visoje Kinijoje ir daugelyje kitų Azijos šalių. Drakono valčių lenktynės tapo plačiai žinomas sporto renginys, organizuojama daugybė tarptautinių šių lenktynių varžybų. Nors šis festivalis tapo vienu iš turistų traukos objektu, vis dėlto pagrindinė festivalio reikšmė – Čiu Juano atminimas – nepamirštama net ir šiomis dienomis.

 

Naudota literatūra:

Bredon, J., Mitrophanow, I., 2011. The Moon Year – A Record of Chinese Customs and Festivals. [e. knyga] Routledge. Rasta: Google Books <http://booksgoogle.com.hk> [žiūrėta 2014 m. kovo 24 d.].

Guoliang, G., 2008. Exploring Traditional Chinese Festivals in China. McGraw-Hill Education (Asia).

Hinch, T., Highman, J., 2011. Sport tourism development. 2. [e. knyga] Channel view publications. Rasta: Google Books <http://booksgoogle.com.hk> [žiūrėta 2014 m. kovo 30 d.].

Liming, W., 2010. Chinese Festivals: Traditions, Customs and Rituals. China Intercontinental Press.

Melton, J. G., Beverley, J. A., Buck, C., Jones, C. A., 2011. Religious Celebrations: An Encyclopedia of Holidays, Festivals, Solemn Observances, and Spiritual Commemorations, 1. [e. knyga] ABC-CLIO. Rasta: Google Books <http://booksgoogle.com.hk> [žiūrėta 2014 m. kovo 25 d.].

Schneider, L. A., 1980. A Madman of Chu: The Chinese Myth of Loyalty and Dissent. [e. knyga] University of California Press. Rasta: Google Books <http://booksgoogle.com.hk> [žiūrėta 2014 m. kovo 30 d.].

 

Papildomai žiūrėti:

An electronic encyclopedia on Singapore’s history, culture, people and events. Dragon Boat festival, [internete]

rasta: <http://eresources.nlb.gov.sg/infopedia/articles/SIP_67_2004-12-27.html> [žiūrėta 2014 m. kovo 24 d.].

Dragon Boat festival, [internete]

rasta: <http://www.chinadaily.com.cn/english/doc/2004-06/21/content_359372.htm> [žiūrėta 2014 m. kovo 30 d.].

Redagavo Simona Bagdonaitė

6 votes