Juodasis ir Baltasis Učangai
Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常, Hei Bai Wuchang) – tai kinų mitologijos požemio pasaulio dievai, atsakingi už klajojančių dvasių priežiūrą bei jų paskutinį teismą. Teismo metu dvasios yra apdovanojamos arba nubaudžiamos už savo gyvenimo metu nuveiktus darbus. Nubaustos dvasios yra perduodamos pomirtinio pasaulio sargams, kurie yra dažnai vaizduojami kaip arklio ar jaučio galvą bei žmogišką pavidalą turinčios būtybės. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo.
Kilmės legenda
Tikrieji Juodojo ir Baltojo Učangų vardai – Sie Bianas (kin. 謝必安, Xie Bi’an) ir Fan Udziu (kin. 范無救, Fan Wujiu). Jie buvo geri draugai, kurie kartu dirbo policijos pareigūnais Jamene (kin. 衙门, Yamen). Anot legendos, policijos būrio vadas įsakė jiems pergabenti vieną nusikaltėlį į kitą miestą. Tačiau kelionės metu nusikaltėliui pavyko ištrūkti ir pasislėpti nuo Sie ir Fan. Nenorėdami nuvilti policijos būrio vado bei prarasti kaimo gyventojų pasitikėjimo Sie ir Fan nusprendė išsiskirti ir pabandyti surasti nusikaltėlį. Taip pat bičiuliai nusprendė sutartu metu susitikti po tam tikru tiltu.
Sie ir Fan nepavyko surasti nusikaltėlio dėl paieškos metu prasidėjusios smarkios liūties. Kilo potvynio pavojus, kuris ne tik tapo iššūkiu kaimelio gyventojų saugumui, bet tuo pačiu metu sutrukdė Sie atvykti į sutartą susitikimo vietą. Fan tuo metu jau laukė savo bičiulio po tiltu. Net ir prasidėjus potvyniui Fan nepaliko sutartos susitikimo vietos, jis liko ištikimas savo draugui ir nesulaužė jam duoto pažado. Kylantis vandens lygis bei Fan užsispyrimas galiausiai tapo jo paties mirties priežastimi – Fan nuskendo. Pasibaigus liūčiai, Sie nuskubėjo į sutartą susitikimo vietą, kurioje surado savo žuvusį draugą. Sie apimtas sielvarto ir kaltės jausmų nusprendė atimti sau gyvybę. Nefrito imperatorius, sužavėtas šių dviejų žmonių draugystės stiprybe, nusprendė juos paskirti atsakingais už mirusių žmonių dvasių priežiūrą.
Kitoje šios legendos versijoje yra teigiama, kad Sie ir Fan išėjus pasivaikščioti, juos staiga užklupusi audra. Sie, norėdamas pademonstruoti savo draugiškumą Fan, nubėgo Fan atnešti savo skėčio. Tuo metu Fan laukė namo išskubėjusio bičiulio po tiltu. Vis dėlto, pasakojimas baigiasi taip pat kaip ir pirmąjame legendos variante.
Juodojo ir Baltojo Učangų vizualizacija mene
Tiek tradiciniame, tiek moderniajame mene Učangų figūros yra vaizduojamos atsirėmusios viena į kitą. Abi būtybės dėvi skirtingų spalvų apsiaustus: viena juodą, o kita – baltą. Sie yra šiek tiek aukštesnis bei apsigaubęs baltu apsiaustu, o Fan vilki juodą apsiaustą ir yra žemas bei kuprotas. Taip pat abu dėvi aukštas kepures ir rankose laiko ceremonines statulėles. XIX a. folklore ir populiariojoje kultūroje Učangai vaizduoti kitaip: figūros – vienodo ūgio, simbolizuoja amžiną vienybę ir yra asocijuojamos su giltine. Fan neša grandines, antrankius ir medinį ženklą, ant kurio yra užrašyta: „Taika pasaulyje“ (kin. 天下太平, Tian Xia Dai Ping). Fan vaizduojamas tamsus ir kraupus, kad sukeltų baimę visiems, kurie ruošiasi nusikalsti, o Sie – išsikišusiu liežuviu norint pabrėžti, kad gyvybę sau atėmė pats, pasikardamas. Kartais jis vaizduojamas su skėčiu, kuris turėtų apsaugoti jo draugą nuo lietaus. Sie vilki baltą apsiaustą, nešantį sėkmę jos nusipelniusioms dvasioms.
Naudota literatūra
- Deming, A., Yang, L., 2005. Handbook of Chinese Mythology, Oxford University Press, Oxford.
- Ni, X., n.d. „Hei Bai Wu Chang“, Snow Pavilion. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 1 d.].
- Perkins, D., 2013. Encyclopedia of China: The Essential Reference to China, Its History and Culture, Routledge, New York.
- Roberts, J., 2004. Chinese mythology A to Z, Facts on File, New York.
Redagavo Kristina Tutlytė
