Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Juodasis ir Baltasis Učangai

Juodasis ir Baltasis Učangai

Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常 Hei Bai Wuchang) kinų mitologijoje yra požemių pasaulio dievai, atsakingi už klajojančias dvasias ir jų paskutinį teismą, kuriame dvasios apdovanojamos arba baudžiamos už gyvenime nuveiktus darbus. Nuteistos dvasios perduodamos požemių pasaulio sargams, kurie dažnai vaizduojami kaip žmonės su arklio ir jaučio galvomis. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo.

Istorija

Tikrieji Učangų vardai – Sie Bianas (謝必安 Xie Bi’an) ir Fan Udziu  (范無救 Fan Wujiu). Jie buvo geri draugai ir dirbo policijos pareigūnais Jamene (衙门 Yamen). Pasak legendos, būrio vadas liepė šiems draugams pergabenti nusikaltėlį į kitą miestą. Kelionės metu nusikaltėliui pavyko ištrūkti ir pasislėpti nuo Sie ir Fan. Nenorėdami nuvilti būrio vado ir prisidaryti gėdos prieš visą kaimelį, Sie ir Fan nutarė išsiskirti ir pabandyti surasti nusikaltėlį, o vėliau susitikti po tiltu.

Deja, nei vienam iš draugų nepavyko surasti nusikaltėlio – tebevykstant paieškai prasidėjo smarki liūtis. Ji dėl prasidedančio potvynio kėlė pavojų kaimelio gyventojams ir neleido Sie atvykti į sutartą susitikimo vietą, nors tuo metu Fan jau laukė po tiltu. Net ir prasidėjus potvyniui Fan liko ištikimas savo draugui ir nesulaužė pažado – vis dar laukė sutartoje vietoje. Galiausiai dėl kylančio vandens lygio ir užsispyrimo Fan nuskendo. Pasibaigus liūčiai Sie pasiekė susitikimo vietą ir rado savo draugą žuvusį. Negalėdamas ištverti sielvarto ir kaltės jausmo, Sie atėmė sau gyvybę pasikardamas. Nefrito imperatorius, sužavėtas tokio draugų pasiaukojimo, paskyrė juos atsakingus už mirusių žmonių dvasias.

Kitame šios legendos variante teigiama, kad Sie ir Fan išėjo pasivaikščioti ir staiga juos užklupo audra. Sie, būdamas geras draugas, bėgo namo atnešti skėčio, o Fan laukė jo po tiltu. Istorija baigiasi taip pat, kaip ir pirmajame variante.

Vaizdavimas

Tradiciniuose paveiksluose ir moderniajame mene Učangų figūros vaizduojamos atsirėmusios petys į petį. Abi figūros vilki apsiaustus – juodą ir baltą. Sie vaizduojamas su baltu apsiaustu ir šiek tiek aukštesnis, o Fan vilki juodą apsiaustą ir yra žemas, kuprotas. Taip pat abu dėvi aukštas kepures ir rankose laiko ceremonines statulėles. XIX a. folklore ir popkultūroje Učangai vaizduoti kitaip: figūros – vienodo ūgio, simbolizuoja amžiną vienybę ir yra asocijuojamos su giltine. Fan neša grandines, antrankius ir medinį ženklą, ant jo užrašyta: „Taika pasaulyje“ (天下太平 Tian Xia Dai Ping). Fan vaizduojamas tamsus ir kraupus, kad sukeltų baimę visiems, kurie ruošiasi nusikalsti, o Sie – išsikišusiu liežuviu norint pabrėžti, kad gyvybę sau atėmė pats, pasikardamas. Kartais jis vaizduojamas nešinas skėčiu, kuris turėtų apsaugoti draugą nuo lietaus. Sie vilki baltą apsiaustą, nešantį sėkmę jos nusipelniusioms dvasioms.

Naudota literatūra

  1. Deming, A., Yang, L. 2005, Handbook of Chinese Mythology, Oxford University Press, Oxford.
  2. Ni, X. n.d., „Hei Bai Wu Chang“, Snow Pavilion. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 1 d.].
  3. Perkins, D. 2013, Encyclopedia of China: The Essential Reference to China, Its History and Culture, Routledge, New York.
  4. Roberts, J. 2004, Chinese mythology A to Z, Facts on File, New York.

 

Redagavo Kristina Tutlytė

0 votes