Igongo kilmės mitas

Igongo kilmės mitas (kor. 이공 본풀이, Igong Bonpuri) – Džedžiu salos (kor. 제주도, Jejudo) šamanų mitas, Korėjoje geriau žinomas kaip Halagungi mitas (kor. 할락궁이 신화, Hallakgungi shinhwa), pasakojantis apie dievą, besirūpinantį Vakarų gėlių sodu, kuriame auga stebuklingos gėlės, nulemiančios žmonių gimimą, mirtį ir atgimimą (Choi 2008). Šis mitas yra glaudžiai susijęs su budizmo mitu „Raštas apie Vakarų rojaus princą“.

Siužetas
Mitas pasakoja apie Kim Džonguką (kor. 김정국, Gim Jeongguk) ir Im Džonguką (kor. 임정국, Im Jeongguk). Pirmasis buvo vargšas, o antras – labai turtingas. Abu draugai neturėjo vaikų, todėl nuolat meldėsi šventykloje ir aukojo dievams. Galiausiai Kim Džongukui gimė sūnus, vardu Sara Dorjongas (kor. 사라도령, Sara Doryeong), o Im Džongukui – duktė, vardu Vongang Ami (kor. 원강암, Wongang Ami). Vaikams suaugus jie susituokė. Netrukus Vongang Ami tapo nėščia, o tuo pačiu metu Sara Dorjongas gavo žinią iš aukščiausiosios dievybės Okhuang Sangdžė (kor. 옥황 상제, Okhwang Sangje),  jog jis turi atvykti į Vakarų gėlių sodą ir tapti gėlių sargu.

Nepaisant Vongang Ami nėštumo, sutuoktiniai iškeliavo kartu, tačiau kelionė buvo tokia ilga ir sunki, jog žmona nebesugebėjo keliauti toliau. Abu nusprendė jog geriausia bus, jei žmona ir negimęs vaikas bus parduoti į vergiją. Taip Vongang Ami atsidūrė turtuolio Čonjono Džangdža (kor. 천년장자, Cheonnyeon Jangja) namuose, nors dvi vyresnėlės iš trijų dukterų nepritarė tokiam tėvo sprendimui.

Sara Dorjongas, palikęs dalį šukų ir pasakęs kūdikį pavadinti Halagungi jei gims berniukas, arba Halakdegi (kor. Hallakdegi) jei gims mergaitė, tęsė savo kelionę.

Vieną naktį turtuolis Čonjonas Džangdža norėjo prievarta paimti Vongang Ami, bet jo planas nepavyko jai pasakius jog reikia palaukti kol gims vaikas.

Neužilgo gimė berniukas, ir sekdama vyro paliepimu jį pavadino Halagungi.  Čonjonas Džangdža grįžo ir vėl norėjo ją paimti prievarta, tačiau planas ir šįkart neišdegė, kai Vongang Ami pasakė jog vaikas turi išmokti dirbti žemę.

Turtuoliui įgriso vergės nuolatiniai atsisakymai ir jis nutarė ją nužudyti, bet buvo sulaikytas savo jauniausios dukters, kuri pasiūlė ją ir jos sūnų išnaudoti kaip darbininkus. Taip Čonjonas Džangdža ir padarė, liepdamas Vongang Ami ir jos sūnui be perstojo dirbti, sugalvodamas vis sudėtingesnes užduotis. Vieną kartą kai Halagungi buvo liepta iškirsti visą mišką ir toje vietoje pasodinti maišą sorų. Berniukui į pagalbą atėjus šernui ir išvertus medžius, darbas buvo greit atliktas. Šeimininko tai netenkino, ir jis liepė surinkti sėklas, kadangi metas sėjai nebuvo tinkamas.  Šį kartą surinkti visas sėklas Halagungi padėjo skruzdės. Grįžus atgal Čonjonas Džangdža pradėjo bartis jog vienos sėklos trūksta tad Halagungi turėjo grįžti atgal į kalną. Parnešęs paskutinę sėkla jis išėjo kirsti medžių.

Miške vaikas sutiko Tris šventuosius, kurie jam pasakė jog tądien jis pamatys elnią, kurį turįs parsivesti namo ir juo keliauti pas savo tėvą. Grįžęs namo paprašė mamos pasakyti, kas ir kur buvo jo tėvas. Sužinojęs jog jo tėvas Sara Dorjongas, dabar jau dievas Igongas, gyvenantis Vakarų gėlių sode, įsidėjo motinos iš miltų ir druskos pagamintus ryžių pyragėlius (kor. 떡, tteok) ir iškeliavo jo ieškoti.

Čonjonas Džangdža buvo pasipiktinęs Halagungi pabėgimu, todėl pasiuntė du pėdsekius; vienas iš jų per dieną  galėjo nubėgti 1,000 li, arba 500 kilometrų, o kitas 10,000 li, arba 5,000 kilometrų.Vienas po kito šunys atrado Halagungi bet abiems jis davė motinos pagamintus ryžių pyragėlius, kurie buvo tokie sūrūs jog pėdsekiai turėjo bėgti tūkstančius li iki upės atsigerti vandens. Tuo tarpu Halagungi nuo jų paspruko.

Tuo pačiu metu Čonjonas Džangdža kankino Vongang Ami, kuri vis nesutiko su šeimininko norais. Galiausiai netekęs kantrybės jis nukirto jai galvą, nupjovė rankas ir kojas, ir viską kas liko sušėrė varnoms.

Halagungi tęsdamas savo kelionę į Vakarų gėlių sodą, sutiko įvairių pakeleivių, kuriems padėjus jie jam nurodydavę kur keliauti. Perbridęs tris upes jis atsidūrė gėlių laukuose.

Galiausiai susitikęs Sara Dorjongą, Halagungi šiam parodė šukų dalelę, tėvas ištraukęs savąją dalį suprato jog tai jo sūnus. Papasakojus apie kelionę, Sara Dorjongas sūnui paaiškino jog upės – tai nužudytos motinos sielvarto ašaros. Tai išgirdęs Halagungi labai nuliūdo ir prisiekė atkeršyti Čonjonui Džangdža.

Halagungi susidomėjus Vakarų gėlių sodu, gėlių sargų vadas papasakojo apie visas gėles: gyvybės gėlę ir juoko gėlę, kovos gėlę ir žudymo gėlę. Halagungi pasiėmė visų po vieną.

Grįžęs į Čonjono Džangdža namus, Halagungi pirmiausia parodė gėlę, kuri privertė visus juoktis iki kol paskaudo pilvus. Kita gėlė, privertė visus raudoti. Tada jis išsitraukė trečiąją ir visi šeimos nariai pradėjo kovoti vieni su kitais.

Halagungi paliepė jauniausiajai Čonjono Džangdža dukteriai užsidengti akis, ir galiausiai parodė paskutinę, kuri pražudė visą šeimyną. Paklausus jauniausios dukros kur yra Vongang Ami palaikai, ji neturėdama kitos išeities jam pasakė kur jų ieškoti.

Mėlynųjų bambukų giraitėje jis atrado tik motinos kaulus. Prie galvos augo kamelijos medis, o prie pilvo – kalnų paulonija.  Išsitraukus pirmą gėlę, visi išsidarkę kaulai susijungė į vieną skeletą. Pridėjus antrąją atsirado kūnas. Pridėjus dar dvi, motinos venomis pradėjo tekėti kraujas ir ji pradėjo kvėpuoti. Pridėjus paskutinę, Vongang Ami atgavo sąmonę. Pasimeldus Okhuang Sangdžei ir sudavus tris kartus su lazda – motina atsikėlė.

Išklausiusi sūnaus istoriją motina paaiškino jog augalai jos palaikų vietoje išaugo dėl didelės neapykantos. Nuo tos dienos moterys plaukus tepė kamelijų aliejumi, o iš kito medžio buvo gaminami karstai arba lazdos.

Vongang Ami ir Halagungi kartu nukeliavo į Vakarų gėlių sodą, kur Halagungi tapo antruoju Igongu, Gėlių laukų dievu. Tuo metu Sara Dorjongas ir Vongang Ami iškeliavo į rojų.

Igongo Madži
Igongo kilmės giesmės atlikimas yra didesniojo ritualo – Igong Maji (kor. 이공맞이), reiškiančio „Igongo pasveikinimas“, dalis. Šamanas, persirengęs vergo rūbais, atlikdavo Igong Maji. Sėdėdamas ant stalo ir dainuoja mitą akomponuojant būgną primenančiam instrumentui džangu (kor. 장구, janggu).

Igongo Madži buvo atliekamas namo dalyje, kuriame stovi didelis stalas su aukomis Igongui. Dažniausiai buvo aukojami ryžiai, ryžių pyragėliai, žuvis, vaisiai, daržovės, kiaušiniai, vynas ir Džedžiu virtuvėje vadinamas doletok (kor. 돌래떡, dollaetteok). Vieni būtiniausių šiam ritualai buvo stebuklingas gėles simbolizuojantys daiktai – virvių ryšulėlis, ryžiai dubenėlyje ir pan.

Igongo Madži buvo padalintas į septynias dalis, kuriuose šamanas kalba apie didįjį ritualą; kviečia Igongą jam atvertų keliu; raginą jį valgyti aukas; jam meldžiamasi; daromi įvairūs ritualai simbolizuojantys Igongo darbus ir sugebėjimus; galiausiai leidžiama Igongui ilsėtis (Amerika Pink 2016).

Igongo Madži ritualas buvo atliekamas norint apsisaugoti nuo blogio ir prisišaukti gerovę. Igongo Madži turėjo ir kitą funkciją. Buvo tikima jog vaikui mirus anksčiau nei jam sukanka penkiolika metų, jis keliauja į Vakarų gėlių sodą ir ten sodo prižiūrėtojui padeda auginti stebuklingas gėles. Tad tėvai, kurie prarado savo vaikus, meldėsi Igongui, kad šis su vaikais elgtųsi maloniai (Encyclopedia of Korean Culture).

Reikšmė
Igongo kilmės mitas, gali būti suvokiamas kaip sūniško pagarbumo epas,  kalbantis apie sūnų, iškeliavusį ieškoti tėvo, o atradus jį perimantį tėvo pareigas ir tęsiantį jo darbą. Sūnus taip pat pasiryžta atkeršyti už motinos mirtį. Mitas gali būti suvokiamas ir kaip socialinis epas, kalbantis apie moterų kančią ir klasių nelygybę. Mitas tuo pačiu aptaria ir vyro pranašumą šeimoje, lyčių vaidmenis bei patriarchalinę šeimą (Encyclopedia of Korean Folk Culture 2016).

Džedžiu salos mitologijoje, gėlės asocijuojasi su gyvenimu: egzistuoja mitas apie deivę, atsakingą už gyvybės atsiradimą, ir kuri prižiūri pirmapradį gyvenimą žyminčią gimimo gėlę; Gėlių Prižiūrėtojas Igongo kilmės mite, taip pat prižiūri ir pražūties gėlę, kuri asocijuojasi su bausme ir netektimi. Gėlės šioje mitologijoje tampa burtų ir kerų komponentais, iš esmės suteikiančios valdžią ir kultūrinę tvarką sustiprinantį autoritetą.

Šis mitas atskleidžia svarbius pokyčius Korėjos mitologijoje, kai pasakojimų dėmesio centre jau nebe deivės ir dievinamos moterys, bet pranašumą įgiję vyrai. Taip pat pasakojimai pabrėžia ne tik pirmykštį gyvenimą, bet ir sociokultūrinius pokyčius (Encyclopedia of Korean Folk Culture 2016).

Džedžiu salos mitai
Svarbią Korėjos mitų dalį sudaro Džedžiu salos mitai. Dėl geografinės padėties šioje saloje yra išlikę mitų, kurie žemyne seniai išnyko arba gerokai pakito – dėl kaimynų įtakos ar politinės situacijos. Džedžiu salos mitams būdingas galingos pirmykštės gyvybės išaukštinimas. Juose dar gyvuoja etikos standartų nenugludinti prigimtiniai žmonių charakteriai. Ten dievai tiesiog iškyla iš žemės ar jūros. Kitaip negu pusiasalio, stipriai paveikto konfucianizmo nuostatų, Džedžiu mituose ryškus žmonių prigimtinio gyvenimo vaizdas bei išlikusios herojinio pobūdžio istorijos, gana retos pusiasalyje. Džedžiu salos žemė yra labai akmeninga, ir čia pučia stiprūs vėjai, tad gyvenimo sąlygos nėra lengvos, todėl ji būdavo nusikaltėlių ir nusidėjėlių tremties vieta. Džedžiu salos mitų veikėjai, jų aistros ir herojiškos kovos atspindi atšiauraus gyvenimo realijas (Seo 2007).

Korėjos mitus galima suskirstyti į dvi grupes: užrašytus senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose bei išlikusius kaip žodinės tradicijos dalis. Daugiausia užrašyta mitų apie karalysčių arba dinastijos įkūrimą, o sakytiniai mitai – tai šamanų giesmės, iki šiol giedamos ritualų metu (Seo 2007).

Šamanizmo mitologija
Ši mitologijos atšaka apima mitus, kuriuos pasakoja šamanai, dažniausiai atliekant ir įvairius ritualus. Terminas bonpuri  (kor. 본풀이, bonpuri) – daina ar giesmė apie kilmę – naudojamas kalbant apie šį mitų tipą.

Senovės Korėjoje dangaus dievų bei protėvių garbinimo apeigos buvo laikomos šamaniškais užsiėmimais, o pati šamanizmo mitologija susideda iš pasakojimų ir giesmių apie tuos dievus bei sudievintus protėvius. Šie pasakojimai gali būti klasifikuojami į epus perduodamus žodžiu bei epų dainas.  Kadangi jų kilmė yra susijusi su ritualais, bonpuri buvo naudojami ir kaip burtai ar užkeikimai, bet kartu pasakojami kaip įdomios istorijos. Korėjos šamanams svarbiausias ritualas buvo kungutas (kor. 큰굿, keungut), reiškiantis didysis ritualas, susidedantį iš dvylikos dalių. Atsižvelgian į kiekvieną dalį šamanizmo mitai buvo surinkti ir suklasifikuoti pagal tematiką (Encyclopedia of Korean Folk Culture 2016).

Šamanizmas yra pagrįstas tikėjimu, jog daugybė dievybių nuolat prižiūri žmonių gyvenimus, o ritualai buvo reikalingi prašant apsaugoti namus ir kaimus; taip pat prašant gero derliaus, sveikų vaikų, ilgaamžiškumo ar net nemirtingumo.

Mituose apie žmonių gimimą, mirtį ir atgimimą, vienas pagrindinių elementų yra Vakarų gėlių sodas (kor. 서천 꽃밭, Seocheon kkotbat). Tai ypatinga mitinė karalystė, kurioje žydi stebuklingos gėlės, kaip gyvybės gėlės (kor. 생불꽃, saenbulkkot) ir prisikėlimo gėlės (kor. 환생꽃, hwansaengkkot).

Iš visų regionų, Džedžiu sala yra šamanizmo mitų lobynas. Džedžiu salos mitai, užimantys didžiąją dalį visų senovinių mitų Korėjos žodinėje tradicijoje,  pasakojami didžiojo ritualo metu.

Šamanizmo mitai tapo populiariu motyvu Korėjos literatūroje nuo legendų iki pasakų, nuo romanų iki liaudies dainų. Su šamanizmo mitais taip pat buvo susijęs ir tradicinis Korėjos muzikos žanras pansori (kor. 판소리), nes atliekamos dainos panašios struktūra. Kitaip tariant, šamanizmo mitologija įtakojo daugelį Korėjos kultūros tradicijų.

Naudota literatūra

Amerika Pink 2016a, Igong Bonpuri. Prieiga per internetą:
< http://america.pink/igong-bonpuri_2057888.html>. [žiūrėta 2016 m. gegužės 3d.].
Amerika Pink 2016b, Igong Maji. Prieiga per internetą:
<http://america.pink/igong-maji_2057889.html>. [žiūrėta 2016 m. gegužės 3d.].
Choi, W. 2008, An Illustrated Guided to Korean Mythology, Global Oriental LTD, Kent.
Encyclopedia of Korean Culture 2016a, 이공본풀이. Prieiga per internetą:
<http://encykorea.aks.ac.kr/Contents/Index?contents_id=J31427>.  [žiūrėta 2016 m. gegužės 4d.].
Encyclopedia of Korean Culture 2016b, 이공맞이. Prieiga per internetą:
<http://encykorea.aks.ac.kr/Contents/Index?contents_id=E0043636>. [žiūrėta 2016 m. gegužės 4d.].
Encyclopedia of Korean Folk Culture 2016, Origin of Igong. Prieiga per internetą:
< http://folkency.nfm.go.kr/eng/subjectindex.jsp?d=seasonal&tit_idx=2990&f=L1>. [žiūrėta 2016 m. gegužės 4d.].
Encyclopedia of Korean Folk Culture 2016, Shamanic Mythology. Prieiga per internetą:
<http://folkency.nfm.go.kr/eng/subjectindex.jsp?d=seasonal&f=L1&tit_idx=3003>. [žiūrėta 2016 m. gegužės 4d.].
Seo, D. 2007, Korėjos mitai. [Iš korėjiečių k. vertė Dzinseok Seo], Vilnius: Mintis.