Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Sungmo

Sungmo

Sungmo (kor. 성모, sungmo) arba Demo (kor. 대모, Daemo), Džiamo (kor. 자모, Jamo), Šinmo (kor. 신모, Sinmo) – tai korėjiečių šamanizmo motinystės deivė, kuri yra laikoma dangaus karaliaus Huanino (kor. 환인, Hwanin) dukra arba motina.

Vieni korėjietiški mitai teigia, jog Sungmo yra visų šamanų motina, nors kiti pabrėžia, kad Korėjos šamanai yra veikiau Danguno – pirmosios Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) karalystės įkūrėjo palikuonys (Lee, 1981).

Sungmo mito variacijos

Korėjiečių mitologijoje egzistuoja ne viena Sungmo mito versija.

Viename mite teigiama, jog vyras, kurio vardas buvo Pobu Hvasangas (kor. 포부 화상, Pobu Hwasang), užkopęs į vietinio kalno viršūnę, pamatė ir iš karto įsimylėjo dangaus karaliaus Huanino dukrą Sungmo.

Pora pamilo vienas kitą ir nusprendė susituokti.

Sakoma, jog Sungmo pavirto į paprastą mirtingąją bei pagimdė savo vyrui aštuonias dukras, kurios ir tapo pirmosiomis šamanėmis Korėjos istorijoje.

Manoma, kad ši mito versija atsirado Šilos (kor. 신라, Silla) karalystės laikotarpiu, kai Korėjos pusiasalį jau buvo pasiekęs budizmas.

Teigiama, jog šiuo mitu buvo bandoma sutvirtinti sąsajas tarp budizmo ir korėjietiško šamanizmo, nes pirmosios šamanės taip pat garbino Amitabhą (skr. अमिताभ, Amitābha) – mahajanos (skr. महायान, Mahāyāna) budizmo krypties dangiškosios bei tyrosios žemės budą (skr. बुद्ध, Buddha) (Lee, 1973).

Kita mito versija pasakoja, jog kadaise, Gorjo (kor.고려, Goryeo) karalystėje gyveno princesė Sungmo, kuri galėjo savo rankomis išgydyti ligotus žmones.

Netrukus vietiniai ėmė ją garbinti: jos pasekėjų branduolį sudarė moterys, kurios ir tapo pirmosiomis šamanėmis Korėjos istorijoje.

Daugelis Korėjos pusiasalio Čungčiongo (kor. 충청, Chungcheong) regione gyvenančių žmonių iki šiol tiki šiuo mitu ir kasmet atlieka princesės Sungmo pagerbimo ritualus (Lee, 1973).

Šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje egzistavo dar viena Sungmo mito versija.

Jame pasakojama apie kadaise šalies šiaurinėje karalystėje gyvenusią princesę Čil (kor. 칠, Chil), kurios kaip savo dukros nepripažino vietinis valdovas.

Teigiama, jog valdovas įsakė princesę įkalinti akmeniniame karste bei įstumti jį į netoliese buvusią pelkę.

Apie tai sužinojęs dangaus valdovas Huaninas nusprendė padėti princesei bei įsakė drakonų karaliui pargabenti merginą į dangaus karalystę.

Sakoma, kad mergina danguje prabuvo iki 14-os metų amžiaus, kai sužinojusi apie savo motinos ligą, nusprendė nusileisti į Žemę ir girdydama ją gydomuoju vandeniu iš vietinio krioklio, išgelbėti ją nuo mirties.

Daugelis vietinių gyventojų iki šiol tiki, jog šio krioklio ošimas yra princesės balsas, kuris gali išgydyti įvairias žmonių ligas (Lee, 1973).

Korėjos Gjongsango (kor. 경상, Gyeongsang) regione gyvavo dar viena mito apie Sungmo versija.

Jame pasakojama apie staiga išprotėjusią princesę, kurią vietinis valdovas išsiuntė į šalies Šiaurę.

Sakoma, kad vietiniai gyventojai netrukus ėmė skųstis karaliui dėl ramaus gyvenimo drumsties ir šis buvo priverstas princesę ištremti ant Kumgango kalno (kor. 금강산, Geumgangsan).

Teigiama, jog gyvendama ant kalno princesė susapnavo sapną apie mėlynai baltą gervę, kuri įskrido į merginos vidų.

Netrukus princesė tapo nėščia ir vėliau pagimdė du sūnus, kurie tapo ištikimais karaliaus tarnais.

Abu princesės sūnūs vedė ir drauge su savo antrosiomis pusėmis susilaukė iš viso aštuonių dukrų, kurios tapo pirmosiomis šamanėmis Korėjos istorijoje.

Manoma, jog aštuonetas yra simbolinis skaičius, kuris atspindi aštuonis skirtingus to meto Korėjos pusiasalio regionus bei tuo pačiu metu simbolizuoja šamanizmo paplitimą visame Korėjos pusiasalyje (Lee, 1973).

Sungmo sąsajos su šamanizmo terminologija

Nors nėra vieningos Sungmo mito versijos, tačiau visi pasakojimai iš esmės kalba apie Korėjos šamanizmo atsiradimo istorijos pradžią.

Įvairūs mitologiniai tekstai dažnai apibūdina Sungmo kaip kalnų deivę, dangaus karaliaus Huanino dukrą ar motiną, kuri padėjo pagrindus įvairioms Korėjos šamanizmo praktikoms ir ritualams.

Profesorius Donaldas D. Owensas (1975) pabrėžia, jog Korėjos šamanai yra skirstomi į dvi grupes: Baksu (kor. 박수, Baksu) ir Mudang (kor. 무당, Mudang).

Baksu terminu yra apibūdinami vyriškos lyties šamanai, o Mudang – moteriškos lyties šamanės.

Manoma, kad Mudang terminas yra archaiškas bei glaudžiai susijęs su Sungmo, nes būtent ši buvo pirmoji moteris Korėjos šamanizmo tradicijoje.

Naudota literatūra

  1. Lee, J., 1973. Concerning the Origin and Formation of Korean Shamanism. Numen, [internete] 20(2), p. 135-159. Prieiga per internetą: JSTOR Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 4 d.].
  2. Lee, J.Y., 2018. Korean shamanistic rituals (Vol. 12). Walter de Gruyter GmbH & Co KG.
  3. Owens, D.D., 1975. Korean shamanism. Daktaro disertacija. The University of Oklahoma. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 4 d.].

Redagavo Aurelijus Zykas, Andrius Bimbiras

0 votes