Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Edo laikotarpio baldai

Parašė Vytautas Valiulis - 2018-01-22 - Japonija

Tansu (箪笥) – japoniškos skrynios, spintelės, dėžutės, pirmą kartą pastebėtos VII a. antroje pusėje, imperatoriaus Tenmu valdymo laikotarpiu. Žodis tansu pirmą kartą buvo užfiksuotas XVII a. pabaigoje, t. y. Edo laikotarpyje. Tansu skrynios yra kampuotos dėžės formos, dažnai su apdailintu, išpuoštu priekiu, bet su ne itin, arba visiškai neapdailintais šonais. Kadangi tradiciniame japoniškame name dažnai centrinė erdvė yra stacionari, t.y. žmonės visada sėdi toje pačioje vietoje, nėra reikalo puošti šonų, nes jie nebus matomi. Žodžiai tan ir su atitinkamai reiškia maisto sandėliavimą ir malkų nešimą ir iš to galima nuspėti pirminę šių skrynių funkciją. Vėliau jų paskirtis išsiplėtė ir jie įgavo specifinius pavadinimus priklausomai nuo to, kam jie buvo naudojami (Tansu Cabinetry 2015). Pati populiariausia rūšis namuose buvo išio-dansu (衣装箪笥 ishō-dansu), kuri reiškia drabužių komoda. Ji turėjo, palyginti, didelius stalčius, skirtus laikyti drabužiams, bei mažesnius skyrelius audiniams ir smulkesniems aksesuarams. Kadangi iki...

Daugiau

Ikebana

Parašė Aurelija Grušnytė - 2016-05-19 - Japonija

Ikebana (生け花 ikebana, liet. „gyvosios gėlės“), arba kado (華道 kadō, liet. „gėlių kelias“), – tai japoniškas gėlių komponavimo menas, gyvuojantis jau 600 metų ir turintis daug įvairių stilių. Atsiradimo istorija Nors tiksliai pasakyti, kaip atsirado ikebana, yra sunku, manoma, kad ji į Japoniją atkeliavo VI a. per budizmą. Tuo metu budistų vienuoliai pradėjo puošti šventyklų altorius gėlių kompozicijomis, tačiau tai buvo tik šio meno užuomazgos. Kaip tradicinis japoniškas menas, ikebana atsirado maždaug XIV a. pab. – XVI a. vid. Muromači periode (室町時代 Muromachi-jidai). Tačiau tuo metu ikebana dar nebuvo populiariosios kultūros dalis. Šiuo laikotarpiu japonų feodalai ir generolai paskirdavo menininkus, atsakingus už estetiką. Kai kurių iš jų specializacija buvo sukomponuoti gėles pagal šakelę, įstatytą vazos centre. Šis gėlių komponavimo stilius vadinosi tatebana (立て花 tatebana, liet. „stovinčios gėlės“). Nuo to laiko pradėjo augti gėlių komponavimo meistrų skaičius. Vienuolis Ikenobo Senkei (池坊線形 Ikenobō Senkei) – vienas įtakingiausių to laikotarpio...

Daugiau

Tradiciniai javiečių drabužiai

Parašė Greta Lesnevskytė - 2015-05-31 - Indonezija

Tradiciniai javiečių drabužiai – tai nacionaliniai kostiumai, reprezentuojantys Indonezijos respubliką, kurie yra sukurti remiantis Indonezijos kultūra ir tekstilės tradicijomis. Šiais laikais lengviausiai pažįstami drabužiai yra kurti batikos būdu (indonez. kebaya), šie kostiumai kilę iš Balio ir Javos salų, todėl būtent šių salų gyventojus dažniausiai galima išvysti apsirengusius anksčiau minėtai apdarais. Nuo kolonijinių laikų, kai Java tapo Indonezijos politiniu centru, tautiniai kostiumai įgijo nacionalinį statusą. Nacionaliniai kostiumai dėvimi per nacionalines ir tradicines ceremonijas, geriausius šių drabužių pavyzdžius galima pamatyti Indonezijos prezidento, pirmosios damos ir kitų diplomatų aprangoje per iškilmingas vakarienes, bei tradicines vestuvių ceremonijas. Bãtika Tai tankių gyslelių tinklu dekoruotas audinys ar kilimas arba dekoravimo technika. Batik – indoneziečių žodis, nurodantis nepatentuotą dažymo vašku ant tekstilės techniką. Batik yra kilęs iš javiečių žodžių (indonez. amba), reiškiantį rašyti ir (indonez. titik), reiškiantį tašką. Ši dažymo technika žinoma daugiau nei tūkstantį metų ir galimai kilusi...

Daugiau

Hanbokas

Parašė Justė Šakinytė - 2014-04-01 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hanbokas (한복 Hanbok) – tradicinis korėjiečių drabužis, dėvėtas Džiosono (조선 Joseon) dinastijoje. Šiaurės Korėjoje jis vadinamas Joseon-ot (kor. 조선옷). Moterų kostiumas susideda iš sijono, vadinamo čima (치마 chima), ir švarkelio, vadinamo džiogoriu (저고리 jeogori), kuris surištas dviem ilgais kaspinais ir baigiasi šiek tiek žemiau krūtinės. Vyriški kostiumai susideda iš plačių, prie kulkšnių pririštų kelnių, vadinamų badži (바지 baji), ir ilgesnio švarkelio, taip pat vadinamo džiogoriu. Hanboko forma yra paprasta, drabužis tiek vyrams, tiek moterims leidžia lengvai judėti, dirbti ir padeda paslėpti kūno formas. Šiais laikais korėjiečiai hanboką nešioja tik ypatingomis progomis ir tradicinių švenčių metu (Suh 2004, p. 391). Istorija Tradicinis hanbokas turi ilgą istoriją, ją galima atsekti nuo seniausių laikų. Pagrindiniai rūbai, t. y. džiogoriai (švarkai) ir badži (kelnės), buvo sukurti Trijų karalysčių laikotarpiu (삼국시대 Samguk sidae, 313–668 m.), kai Korėjoje egzistavo Gogurio (고구려 Goguryeo), Pekčės (백제 Baekje) ir Silos (신라 Silla) karalystės, ir išliko iš...

Daugiau

Hanokas

Parašė Aida Galvelytė - 2014-03-30 - Pietų ir Šiaurės Korėja

  Hanokas (한옥, hanok) – tai tradicinis korėjietiškas namas. Šis terminas vartojamas norint atskirti korėjietiško tipo namus nuo vakarietiškų ir japoniškų pastatų, kurių Korėjoje pradėjo atsirasti XX a. (The academy of Korean Studies, 2009, p. 168). Raida Nuo pat neolito laikų žemdirbystės plitimas leido žmonėms įsikurti ir gyventi rąstiniuose arba moliniuose namuose. Dažniausiai namų grindis tvirtindavo purvu: į iškastą žemę pridėdavo medžio anglių. Tokie namai būdavo 50–70 cm įkasti į žemę. Nuo bronzos amžiaus jie nebebuvo taip giliai kasami į žemę, o Trijų karalysčių laikotarpiu (313–668 m.) korėjiečiai pradėjo gyventi hanokuose. Dėl socialinės, ekonominės ir kultūrinės raidos namai išsivystė iš paprastų pastogių, kurios būdavo skirtos tik būtiniausiems poreikiams tenkinti (valgymui ir miegojimui), iki sudėtingų ir įvairialypių konstrukcijų, kuriose atsirado vietos galvijams, grūdų saugykloms, pagrindiniam pastatui ir kitiems priestatams (An encyclopaedia of Korean Culture 2004, p. 413). Statant tokį namą, pirmiausia reikėjo tinkamai pasirinkti...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 212