Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Katana

Parašė Agnė Salickaitė - 2016-05-05 - Japonija

Katana (刀  katana, japoniškas vienašmenis lenktas kardas) yra vienas iš japoniškų kardų tipų. Japoniški kardai pradėjo formuotis  X-XI a., kai Japonija atsiskyrė nuo Kinijos ir karių klasė užėmė valdančiąją padėtį. Kardai, priklausomai nuo ilgio, nešiojimo būdo ir makščių tipo buvo skirstomi į katana, tači (太刀 tachi), učigatana (打刀 uchigatana), vakidzaši (脇差し wakizashi pažodžiui reiškiantis „kardą, ištraukiamą šonu“) ir tanto (短刀 tanto, pažodžiui reiškiantis ,,trumpi ašmenys“) (Japonija 2011). Kilmė Labiausiai naudojamas samurajų kardas buvo katana. Nuo kitų kardų katana skiriasi savo išvaizda: lenktas, plonas, vienašmenis kardas su pakankamai ilga rankena, kurią galima suimti abejomis rankomis. Katana buvo naudojama feodalinės Japonijos laikais, jis buvo garsus aštrumo, lengvumo ir kirtimo galimybėmis. Katanos valdymas rėmėsi ne jėga kaip daugelis vakarietiškų kardų, bet greičiu ir tikslumu. Taip pat jis buvo vienas iš nedaugelio kardų, kuris leido atremti priešininko ataką ir kartu pulti. Katanos lenkta forma leidžia kariui vienu judesiu...

Daugiau

Tatuiruotės Japonijoje

Parašė Žygimantas Mačiulskas - 2016-05-05 - Japonija

Tatuiruotė – šis žodis yra kilęs iš taitiečių žodžio tatu, kuris reiškia „kažką pažymėti“, tačiau japonai turi daug kitų pavadinimų išreikšti tatuiruotėms. Žmonės dažniausiai tatuiruojasi norėdami parodyti savo išdidumą, viltį, valią, o dar dažniau sielvartą ir amžiną meilę. Atsiradimas Japonijos salose rasta požymių, jog tatuiravimas buvo atliekamas jau Džiomono (縄文 jōmon) laikotarpiu (14 000-300 m. pr. Kr.). Vieninteliai įrodymai, kad buvo tatuiruojama, yra žmogaus formos statulėlės iš molio vadinamos dogu (土偶 dogū, dar vadinamos Džiomono laikotarpio molinės statulėlėmis), tačiau nėra garantuojama, kad panašūs žymėjimai buvo daromi ant gyvo žmogaus kūno. Jei ir buvo, nėra žinoma, ar tai buvo tapyba, ar tatuiravimas (Gamborg, 2012, p. 25). Iš Pilkapių (古墳 kofun) laikotarpio (III-VII a.) taip pat yra vietinių dokumentinių įrodymų, jog tatuiravimas buvo atliekamas Japonijos salose. Tai parodo dveji šaltiniai: Nihon Šioki (日本書紀, nihon shoki, liet. seniausios Japonijos kronikos) ir Kodžiki (古事記 kojiki, liet. Japonijos...

Daugiau

Kavinių kultūra Japonijoje

Parašė Edita Kriaučiūnaitė - 2015-06-04 - Japonija

Kavinių kultūra Japonijoje – vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, pradėjęs sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kaip teigia Mike Oakland (2011). Tradicinės japonų kavinės yra vadinamos kissaten (喫茶店), pažodžiui verčiant iš japonų kalbos – „arbatos kambarys“. Juose prekiaujama kava, arbata, lengvais užkandžiais. Kadangi didžioji dalis jų buvo įkurtos praeitame amžiuje, interjeras dažnai būna nostalgiškas ir tuo pačiu jaukus. Tačiau Japonijos kavinių kultūra neapsiriboja vien tradicinėmis vietomis. Egzistuoja labai gausus teminių kavinių pasirinkimas, kuriose galima sutikti įvairių gyvūnų, mėgautis liokajų arba netikrų mamų kompanija. Šalyje taip pat puikiai klesti didžiausias pasaulyje kavinių tinklas “Starbucks” ir Azijoje garsus “Doutor coffee”. Pasak Oakland (2011), japonų kavos kultūra labai skiriasi nuo vakarų. Didžioji dalis kavinių yra pritaikytos greitam gyvenimo ritmui, kad klientas galėtų greitai nusipirkti kavos ir užkandžių pakeliui į savo darbą. Jei nėra laiko, galima įsigyti karštos arba šaltos kavos skardinėje iš...

Daugiau

Sakura

Parašė Greta Vinčaitė - 2015-06-04 - Japonija

Sakura (桜) – japoniška vyšnia. Tai yra vienas iš svarbiausių augalų Japonijoje. Sakoma, kad pirmoji užauginta sakura Japonijoje buvo 800 m. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir tinkamą ryžiams sodinti laiką. Botaninės savybės Ši vyšnia priklauso erškėčių augalų šeimai. Žodis „sakura“ yra naudojamas toms vyšnių rūšims, kuriomis grožimasi ne dėl vaisių, o dėl žiedų. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginami kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų yra išlikusių apie 300 sakuros rūšių visame pasaulyje. Trijomis vyšnių rūšimis ypač žavimasi Japonijoje. Pirmoji jų yra jošino sakura, dar vadinama somei jošino (染井吉野 Somei Yoshino) sakura, kuri yra sodinama parkuose ir upės pakrantėse. Šis augalas gyvuoja trumpai, subręsta apie 20 metus, užauga iki 7 metrų aukščio. Užaugina didelius, rausvus žiedus. Kita vyšnia yra kalnų sakura (山桜 yamazakura), kuri auga laukinėje gamtoje, kalnuose. Pasiekia 20-25 metrų aukštį ir...

Daugiau

Todaidži šventykla

Parašė Dagnė Frolovaitė - 2015-06-03 - Japonija

Todaidži šventykla (東大寺 Tōdaiji, „Didžioji Rytinė Šventykla“) yra viena iš Japonijos garsiausių bei istoriškai svarbiausių šventyklų. Šios, Naros prefektūroje esančios, šventyklos darbai, buvo užbaigti 752. Šventykla pastatyta siekiant suvienyti visas Budistines provincijose esančias šventyklas, Todaidži esant pagrindinei ir svarbiausiai iš jų. Šventykla savo dydžiu bei įvairiais papuošimais reprezentuoja imperinės Budistinės architektūros kulminaciją. Todaidži kompleksas žymus ir kitais jos teritorijoje esančiais objektais. Čia atvykti žmones traukia Nigacu-do menė, Nandai-mon (Didieji Pietiniai Vartai), šventyklos varpinė, jos teritoriją supantys sodai bei visus labiausiai traukianti, garsioji Didžiosios Budos menė. Istorija Todaidži šventyklos statybų pradžia siejama su 728 metais pastatyta Kinšodži šventykla. Šią šventyklą, dar tuomet, kai Japonijos sostinė buvo Nara, įsakė pastatyti tuo metu valdęs imperatorius Šomu. Kinšodži statybomis imperatorius tikėjosi nuraminti savo sūnaus princo Motoi sielai. Tuo laikotarpiu Japonijoje siautėjo epidemijos tad tikėdamasis jas numalšinti dievų pagalba, 741 metais imperatorius Šomu pasirašė ediktą,...

Daugiau