Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Vokaloidai

Parašė Greta Stankaitytė - 2015-06-02 - Japonija

Vokaloidas (ボーカロイド Bōkaroido, ang. Vocaloid) yra dainuojantis balso sintezatorius. Kiekvienas vokaloidas turi savo balso garsų rinkinį, jie gali būti moteriški ir vyriški, lengvai konfigūruojami, priklausomai nuo turėtojo poreikio. Jie yra pardavinėjami po vieną, kaip atskiras „dainininkas dėžutėje“, dažniausiai turintis savo atvaizdą ant pakuotės. Naudotojama ši kompiuterinė programinė sistema leidžia lengvai imituoti dainavimą, įrašant pasirinktus žodžius eilute ir vėliau pridedant muziką. Istorija Ši programinė įranga, leidžianti imituoti dainavimą, buvo sukurta įgyvendinant bendradarbiavimo projektą tarp kelių kompanijų, kuriam vadovavo Kenmoči Hideki (Kenmochi Hideki). Projektas buvo įgyvendintas 2000 m. Ispanijoje, Pompeu Fabra universitete (Barsenola). Projekto pradžioje nebuvo planuojama, kad ši programa bus naudojama komerciniams tikslams, tačiau su „Yamaha“ korporacijos pagalba 2003 m. buvo sukurta pirmoji „Vocaloid“ komercinė programa. Ši programinė sistema iš pat pradžių naudojo tik 2 kalbas. Patys pirmieji vokaloidai buvo Leon, Lola ir Miriam (2004 m.), jie dainavo anglų kalba. Po...

Daugiau

Himedži pilis

Parašė Aušra Valickaitė - 2015-06-02 - Japonija

Himedži pilis (姫路城 Himeji-jō), dar vadinama Baltojo garnio pilimi – viena lankomiausių Japonijos pilių. Kaip ir didžioji dauguma šalyje esančių, pastatyta XVII a. pr., Edo laikotarpiu, valdant feodalams Tokugavoms. Iškilusi ji Himedžio mieste ir per savo istoriją nė karto nebuvo sugriauta – būtent dėl to iki mūsų dienų išliko autentiška pilies architektūra. Pavadinimo reikšmė ir kilmė „Baltojo garnio pilimi“ pastatą japonai pavadino dėl to, kad su šiuo paukščiu asocijuojasi aukštos, baltai tinkuotos pilies sienos. Jos pagrindinio bokšto, išreiškiančio tradicinį japonišką stilių, stogai ir dvikraigiai stogai pakopa po pakopos iškyla aukštai virš pilies ir žvelgia į Himedžio miestą ir Kansajaus provincijos apylinkes. Tačiau iš tiesų Himedži pilis buvo pastatyta vien gynybos tikslias, o baltas stiukas panaudotas dėl jo puikių ugniai atsparių savybių. Kaip ir kitų to laikotarpio japonų statinių, Himedži statybai buvo naudojamas daugiausia medis, o stiukas padėjo apsisaugoti nuo ugnies...

Daugiau

Nindzė

Parašė Viktorija Purlytė - 2015-06-01 - Japonija

Nindzė (忍者 ninja arba  忍び shinobi) – feodalinės Japonijos kariai, specializavęsi šnipinėjime, žvalgyboje, agitacijose,  dažnai samdyti kaip užsakomi žudikai (Hayes 1985, p. 1). Naudojo savitą kovos meną nindžiucu (忍 ninjutsu). Istorija Dauguma istorikų sutinka, kad nindzės pradėjo formuotis jau VI a., Tangų dinastijos (kin. 唐朝, Tángcháo) metu, miškinguose vidurio ir pietų Japonijos kalnuose įsikūrus pabėgėliams iš Kinijos – kariams, vienuoliams, mistikams, kurie šiose teritorijose netrukdomi galėjo praktikuotis kovos menus, medituoti, tobulinti antgamtines galias (Poisso 2001). Palaipsniui susikūrė nindzių gyvenvietės, o vėliau jose susiformavo atskiros nindžiucu mokyklos. Pačios žymiausios gyvenvietės Iga (dabartinės Mie prefektūros vakarinėje dalyje) ir Koga (Šiga prefektūros pietinėje dalyje) (Bertrand 2006, p. 12). Manoma, kad šnipinėjimo, žvalgymo, informacijos rinkimo (karo tikslais) taktikos buvo naudojamos jau VII-VIII a. Kinijoje. Japonijoje, VI a. Princas Šotoku (聖徳太子 Shōtoku Taishi) minimas kaip pirmasis pasisamdęs nindzes, kad nugalėtų Mononobe  klaną (物部氏 Mononobe shi) (Green 2001, p. 356). Nindzių...

Daugiau

Kendo

Parašė Kotryna Kvietkauskaitė - 2015-06-01 - Japonija

Kendo (剣道 „kardo kelias“) yra modernus kovos menas, kilęs iš Japonijos. Šis kovos menas susiformavo iš fechtavimosi meno. Kendo naudojami bambukiniai kardai šinajai (竹刀 shinai) ir apsauginiai šarvai (防具 bōgu). Šiomis dienomis kendo yra plačiai praktikuojamas tiek Japonijoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Kendo yra didelės fizinės bei psichologinės ištvermės reikalaujantis kovos menas, kuriame yra suderinta kovos menų praktika ir vertybės su sportiniu fiziniu krūviu. Besitreniruojantys kendo kovos meną yra vadinami kendoka (剣道家 kendōka). Istorija. Kendo – tai gan stipriai ritualizuota japonų fechtavimosi meno praktika, susiformavusi prieš kiek daugiau nei tūkstantį metų. Nors tikslios kendo šaknys nėra žinomos, šis kovos menas tikriausiai pamažu susiformavo iš realių dvikovų tarp samurajų. Kovotojai su kardais Japonijoje įsteigė kendžiucu (kenjutsu, liet. k. „kardo technika“; „kendo protėvis“) mokyklas, kurių egzistavimas tęsėsi keletą amžių ir šiandien sudaro kendo praktikos pagrindą. Formalieji kendo pratimai, vadinami kata, buvo sukurti kendžiucu mokyklų egzistavimo laikais, kaip pagrindas karius...

Daugiau

Haiku

Parašė Sigutė Bačinskaitė - 2015-05-31 - Japonija

Haiku (俳句) – specifinė japonų poezijos forma, sudaryta iš trijų eilučių, 17 skiemenų. Nepaisant to, kad eilėraštis yra toks trumpas, jis yra visiškai baigtas kūrinys. Pirmoji ir trečioji eilėraščio eilutė turi po penkias moras, o antroji – septynias (mora – tai garso vienetas, kuris prilyginamas skiemeniui (literarydevices.net). Haiku eilėraščiuose nenaudojamas rimas, išskyrus atsitiktinius atvejus arba vidinius rimus bei aliteracijas, susidarančias savaime, kiekvienam japonų kalbos skiemeniui baigiantis viena iš penkių balsių arba raide „n“, kuri skaitoma atskiru skiemeniu ir tariama taip, lyg po jos būtų balsis (proin.ktu.lt). Haiku yra laikomas viena svarbiausių tradicinės poezijos rūšių Japonijoje. Nuo senų laikų buvo painiojami terminai haiku, hokku ir haikai. Terminas hokku (発句) pažodžiui reiškia „pradžios posmą“ − tai tarsi atidarymo strofa. Haikai (俳諧) yra tradicinės japonų poezijos rūšis, šiek tiek panaši į haiku, tačiau haikai ilgis ir skiemenų skaičius skaičiuojami truputį kitaip nei...

Daugiau