Japoniški sodai
Japoniški sodai – tai meno forma, kuri šimtmečiais laikoma viena iš svarbiausių Japonijos istorijos dalių. Sodų dizainai Japonijoje labai susiję su filosofija ir šalies religijomis. Svarbiausias japoniškų sodų tikslas – nukopijuoti gamtos grožį ir parsigabenti jį namo, pritaikant daugybę įvairių stilių. Šintoizmas, budizmas ir daoizmas buvo panaudoti kuriant skirtingus stilius tam, kad sodams suteiktų dvasingumo ir padarytų juos vietomis, kur žmonės galėtų leisti laiką ramumoje bei apmąstymuose. Japoniškų sodų atsiradimo kilmė ir istorija. Sodų kūrimo praktika senovės Japonijoje siekia VIII a., Naros periodą (710–794 m.), tada buvo stipriai juntama Kinijos įtaka. Japonijai didelį poveikį darė iš Korėjos, kuri tuo metu buvo kinų kultūros eksportuotoja, plintantis budizmas, daoizmas, konfucianizmo etika ir politiniai idealai. Šiuo laikotarpiu plėtojosi menas, ypač poezija ir literatūra, pradėjo formuotis japoniškų sodų tradicija, tačiau patys sodai buvo labiau kiniškų rūmų sodų kopija, o ne kas nors savita. IX–XII a.,...
Daugiau
Manga
Manga (日本の漫画 Nihon-no-manga arba マンガ Manga) – japoniškos komiksų knygelės ir grafinės novelės, skirtos ir vaikams, ir suaugusiems. Mangos piešimo stilius yra panašus į animę (アニメ) Anime). Atsiradimo istorija Ankstyviausi mangos piešiniai, kurie paveikė moderniosios mangos vystymąsi, buvo rasti netgi XXI amžiuje. Darbai dažnai priskiriami vienuoliui ir astronomui Toba Sodžo (鳥羽僧正 Toba Sojo), dar vadinamu Kakuju (覚猷 Kakuyu). Pergamento ritinėliuose piešta piešiniai buvo visai nepanašūs į dabartinę mangą. Pergamente dažniausiai buvo vaizduojami gyvūnai ir jų gyvenimai. Ritinėliuose nebuvo pavaizduojami burbulai su veikėjo žodžiais ar ištiktukais, kaip dabartinėje mangoje, nebuvo ir jokių skirtingas scenas apibūdinančių sakinių. Tačiau kaip ir dabartinėje mangoje, vaizdas buvo vaizduojamas besikeičiantis, turintis veiksmą. Ritinėliai buvo skaitomi ridenant iš dešinės į kairę, taip kaip ir dabartinė japoniška manga yra skaitoma iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią. Neįprastą humorą jausmą turėjęs vienuolis pergamento ritinėliuose piešdavo kvailai besielgiančias beždžiones (pvz:...
Daugiau
Vokaloidai
Vokaloidas (ボーカロイド Bōkaroido, ang. Vocaloid) yra dainuojantis balso sintezatorius. Kiekvienas vokaloidas turi savo balso garsų rinkinį, jie gali būti moteriški ir vyriški, lengvai konfigūruojami, priklausomai nuo turėtojo poreikio. Jie yra pardavinėjami po vieną, kaip atskiras „dainininkas dėžutėje“, dažniausiai turintis savo atvaizdą ant pakuotės. Naudotojama ši kompiuterinė programinė sistema leidžia lengvai imituoti dainavimą, įrašant pasirinktus žodžius eilute ir vėliau pridedant muziką. Istorija Ši programinė įranga, leidžianti imituoti dainavimą, buvo sukurta įgyvendinant bendradarbiavimo projektą tarp kelių kompanijų, kuriam vadovavo Kenmoči Hideki (Kenmochi Hideki). Projektas buvo įgyvendintas 2000 m. Ispanijoje, Pompeu Fabra universitete (Barsenola). Projekto pradžioje nebuvo planuojama, kad ši programa bus naudojama komerciniams tikslams, tačiau su „Yamaha“ korporacijos pagalba 2003 m. buvo sukurta pirmoji „Vocaloid“ komercinė programa. Ši programinė sistema iš pat pradžių naudojo tik 2 kalbas. Patys pirmieji vokaloidai buvo Leon, Lola ir Miriam (2004 m.), jie dainavo anglų kalba. Po...
Daugiau
Himedži pilis
Himedži pilis (姫路城 Himeji-jō), dar vadinama Baltojo garnio pilimi – viena lankomiausių Japonijos pilių. Kaip ir didžioji dauguma šalyje esančių, pastatyta XVII a. pr., Edo laikotarpiu, valdant feodalams Tokugavoms. Iškilusi ji Himedžio mieste ir per savo istoriją nė karto nebuvo sugriauta – būtent dėl to iki mūsų dienų išliko autentiška pilies architektūra. Pavadinimo reikšmė ir kilmė „Baltojo garnio pilimi“ pastatą japonai pavadino dėl to, kad su šiuo paukščiu asocijuojasi aukštos, baltai tinkuotos pilies sienos. Jos pagrindinio bokšto, išreiškiančio tradicinį japonišką stilių, stogai ir dvikraigiai stogai pakopa po pakopos iškyla aukštai virš pilies ir žvelgia į Himedžio miestą ir Kansajaus provincijos apylinkes. Tačiau iš tiesų Himedži pilis buvo pastatyta vien gynybos tikslias, o baltas stiukas panaudotas dėl jo puikių ugniai atsparių savybių. Kaip ir kitų to laikotarpio japonų statinių, Himedži statybai buvo naudojamas daugiausia medis, o stiukas padėjo apsisaugoti nuo ugnies...
Daugiau
Nindzė
Nindzė (忍者 ninja arba 忍び shinobi) – feodalinės Japonijos kariai, specializavęsi šnipinėjime, žvalgyboje, agitacijose, dažnai samdyti kaip užsakomi žudikai (Hayes 1985, p. 1). Naudojo savitą kovos meną nindžiucu (忍 ninjutsu). Istorija Dauguma istorikų sutinka, kad nindzės pradėjo formuotis jau VI a., Tangų dinastijos (kin. 唐朝, Tángcháo) metu, miškinguose vidurio ir pietų Japonijos kalnuose įsikūrus pabėgėliams iš Kinijos – kariams, vienuoliams, mistikams, kurie šiose teritorijose netrukdomi galėjo praktikuotis kovos menus, medituoti, tobulinti antgamtines galias (Poisso 2001). Palaipsniui susikūrė nindzių gyvenvietės, o vėliau jose susiformavo atskiros nindžiucu mokyklos. Pačios žymiausios gyvenvietės Iga (dabartinės Mie prefektūros vakarinėje dalyje) ir Koga (Šiga prefektūros pietinėje dalyje) (Bertrand 2006, p. 12). Manoma, kad šnipinėjimo, žvalgymo, informacijos rinkimo (karo tikslais) taktikos buvo naudojamos jau VII-VIII a. Kinijoje. Japonijoje, VI a. Princas Šotoku (聖徳太子 Shōtoku Taishi) minimas kaip pirmasis pasisamdęs nindzes, kad nugalėtų Mononobe klaną (物部氏 Mononobe shi) (Green 2001, p. 356). Nindzių...
Daugiau
