Undinė (japonų mitologija)
Ningjo (jap. 人魚, Ningyo) japonų folklore yra undinė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai). Manoma, jog žmogus, suvalgęs gardų undinės kūną, tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas. Išvaizda Vakaruose undinės vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją jūreivius vilioja šokti į jūrą ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinės paminėtos ankstyviausios rašytinės Japonijos istorijoje. Pirmieji paminėjimai užfiksuoti Nihon Shoki – vienoje iš seniausių klasikinės Japonijos istorijos knygų. Upėje sugautas padaras nebuvo nei žuvis, nei žmogus (Nihon Shoki, 619). Šie padarai yra panašūs į deformuotas žuvis su ilgais pirštais ir nagais, smulkiais dantimis. Jų dydis labai skirtingas: vienos undinės yra tokio dydžio kaip žmogaus kūdikis, kitų dydis – tarsi didžiųjų banginių. Istorija Viena žymiausių istorijų apie Japonijos folklore paminėtas undines yra Jao Bikuni (jap. 八百比, Yao Bikuni)....
Daugiau-130x130.jpg)
Kušinadahimė
Kušinadahimė (jap. クシナダヒメ, Kushinadahime) – kami (jap. 神, kami) dievybėms priskiriama, iš japonų šintoizmo religijos kilusi mitologinė būtybė. Pirmą kartą kaip mitologinę būtybę Kušinadahimę paminėta seniausiuose japonų istorijos bei mitologijos metraščiuose Kodžikyje ir Nihonšiokyje. Ten pat aprašomame Susanoo mite paminėta Kušinadahimė, pristatoma kaip jauniausia savo šeimos, kurią sudarė jos tėvas Ašinadzučis, motina Tenadzuči bei septynios Jamata no Oročio gyvatės nužudytos seserys, narė. Reikšmė mitologijoje Kušinadahimės istorija prasideda iš rojaus ištremtam Susanoo pasiekus upės krantą, kuriame jis išvysta tvirtai vienas į kitą įsikibusią bei raudančią trijų žmonių grupelę. Tai buvo širdgėlos apimta Kušinadahimės šeima – kiekvieną tą pačią metų dieną siautėjanti Jamata no Oroči gyvatė, nurimsta tik Ašinadzučiui bei Tenadzuči paaukojus vieną iš savo dukterų. Atėjus paskutiniosios dukros eilei, bejėgė Kušinadahimės šeima labai apsidžiaugia sulaukusi netikėtos Susanoo pagalbos bei sutinka su visomis ištremto jūrų dievo sąlygomis: jiems leidus būti paverstiems į...
Daugiau
Krokodilas (japonų mitologija)
Krokodilai, arba vani (jap. 和邇, wani), yra jūrų pabaisos, gyvenančios giliuose vandens telkiniuose. Jos turi ilgus gyvatiškus kūnus, pelekus ir gali kvėpuoti tiek po vandeniu, tiek išnirusios į paviršių. Vani taip pat gali keisti savo pavidalą į žmogaus. Kilmė Žodis „vani“ pirmąkart paminėtas pirmuosiuose rašytiniuose japonų mituose – Kodžikyje (jap. 古事記) ir Nihonšiokyje (jap. 日本書紀). Po kurio laiko buvo užrašomas rašmeniu 鰐, o terminu „vani“ pradėta vadinti ryklius ir kitas jūrų pabaisas, su kuriais žvejai galėdavo susidurti jūroje. Kadangi jūra buvo pavojinga ir paslaptinga vieta, jūreiviai galėjo manyti, kad rykliai – galingos legendų gyvatės. Laikui bėgant žodžio reikšmė išsiplėtė ir apėmė dar ir krokodilus. Šiais laikais šis žodis reiškia „krokodilas“ ir yra retai vartojamas jūrų drakonams įvardyti. Yra diskutuojama, ar terminas „vani“ kilo Japonijoje, ar atkeliavo iš kitų kultūrų. Aston (1972, p. 61, 3 pastaba) mano, kad pats žodis „vani“ yra...
Daugiau
