Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Bakekudžira

Parašė Aušra Valickaitė - 2015-05-14 - Japonija

Bakekudžira (化鯨 bakekujira) – japonų mitologijoje paplitęs, jūrose plaukiojantis ūsuotojo banginio skeletas. Jis yra vienas iš jokajų būtybių, kildinamas iš vakarinės Japonijos dalies. Manoma, kad skeletas siekia atkeršyti visiems, medžiojantiems banginius ar valgantiems jų mėsą. Pavadinimas 化鯨 sudarytas iš dviejų rašmenų: 化 (bake) – „pa(si)keisti“ ir 鯨 (kujira) – „banginis“. Šiuo atveju bake neverčiamas kaip „pasikeitimas“. Tikslesnis vertimas – „banginis vaiduoklis“. Visi bake- sutvėrimai, pvz., bakeneko, bakenezumi ir kt., siejami su transformacija, galimybe keisti išvaizdą. Legenda apie bakekudžirą Vieną lietingą naktį Šimanės prefektūroje, Okino salos krante, pasirodė didžiulis, baltas, nepažįstamas objektas. Tuo metu pajūryje buvęs žvejys jį pastebėjo ir, vedamas nenumaldomo smalsumo, įsėdo į savo irklinę valtį ir nuplaukė paskui. Iš padaro dydžio buvo galima spėti, kad tai banginis, tačiau žvejys nežinojo, kokios rūšies, nes niekada nebuvo regėjęs nieko panašaus. Valčiai priplaukus arčiau, žmogus pamatė tūkstančius žvilgančių nežinomos rūšies...

Daugiau

Susanoo

Parašė Eglė Žvirblytė - 2015-05-14 - Japonija

Susanoo (須佐之男 Susanowo-no-Mikoto) – šintoizmo religijoje vienas iš dievų, dar vadinamų „trys kilnieji vaikai“. Jis valdo audras bei jūras, dažnai minimas kaip griaustinio dievas. Šio dievo vyresnioji sesuo Amaterasu – Saulės deivė, o brolis Cukujomi – Mėnulio dievybė. Susanoo pagarsėjo taisyklių nesilaikymu ir destruktyviu elgesiu, todėl neretai vadinamas dievu išdaigininku. Be sąsajų su audromis Susanoo laikomas vėjo ir vandens dievu, o visai neseniai pradėtas sieti su meile bei santuoka. Kilmė ir trumpa istorija Sakoma, kad Susanoo gimė iš dievo Idzanagio, daugelio dievų tėvo, nosies, kai pastarasis, grįžęs iš požemio pasaulio Jomi (黄泉 Yomi), atliko apsivalymo ritualą (禊 misogi) Voto upėje. „Idzanagis tarė: „Tu valdysi vandenynus“, nors Susanoo valdo ir audras, kylančias iš vandenyno“ (Levin 2008, p. 40–42). Susanoo nepatiko toks sprendimas ir jis nepatenkintas pradėjo kelti sumaištį: jo rauda išdžiovino žemę, nužudė daugelį kalnų augalų (Susanoo naudojo jūrų bei...

Daugiau

Okiku

Parašė Ugnė Radvilaitė - 2015-05-13 - Japonija

Okiku (お菊) yra viena iš įdomiausių jūrei – japoniškų vaiduoklių. Pasakojimas apie Okiku ir devynias lėkštes – vienas žymiausių Japonijos folklore. Jis turi daugybę skirtingų versijų, kurias jungia vaiduoklis, išlendantis iš šulinio, skaičiuojantis nuo vieno iki devynių ir, sušukęs „dešimt“, pratrūkstantis gailiai raudoti. Okiku legenda yra labai sena, todėl tikrosios ištakos nežinomos. Pirmąkart legenda  paminėta japonų kabukio vaidinime „Bančio lėkščių rūmai“ (番町皿屋敷 Bancho Sarayashiki). Legendos versijos Pagrindinė legendos versija pasakoja, kad graži mergina Okiku tarnavo samurajaus Aojamos namuose. Samurajus norėjo, kad Okiku taptų slapta jo mylimąja, bet ji vis nesutikdavo. Iš pykčio Aojama paslėpė vieną iš dešimt brangių lėkščių ir dėl aplaidumo apkaltino Okiku. Ji vis skaičiavo, tačiau dešimtos lėkštės taip ir nerado. Aojamai darkart pasiūlius Okiku tapti jo meiluže ir jai vėl atsisakius, samurajus įmetė merginą į šulinį. Sakoma, kad Okiku tapo kerštinga dvasia onrio (怨霊 onryō), persekiojančia...

Daugiau

Oni

Parašė Ieva Mičiulytė - 2015-05-12 - Japonija

Oni (鬼 おに) yra vieni žymiausių Japonijos mitologinių būtybių, dažniausia vaizduojami kaip demonai, kurie baudžia nusidėjėlius pragare. Taip pat juos galima sutikti urvuose, kalnuose ir apleistose, atokiose vietovėse. Kadangi oni yra siejami su įvairiomis negandomis, griaustiniu, prakeiksmais ir ligomis, jie yra vieni iš baisiausių jokajų (妖怪 yōkai) japonų mitologijoje. Išvaizda Oni dažniausia vaizduojami dideli ir baisūs, turintys raudonos ar mėlynos spalvos odą, su ragais ir aštriais dantimis. Vienintelis drabužis, kurį jie dėvi, yra gyvūno (dažniausia liūto) kailis ar oda, dengianti klubus; vienintelis jų ginklas – didelis spygliuotas vėzdas. Kadangi oni yra aukštesni negu žmonės, todėl kai kuriuose šaltiniuose jie vaizduojami kaip milžiniški žmogėdros. Netgi yra sukurtas japoniškas posakis: oni hitokuči (鬼一口 oni hitokuchi, liet. „oni vienas kąsnis“); tai reiškia, kad oni iš karto gali praryti visą žmogų. Kilmė ir istorija Nėra vienareikšmiškai aiškios ir visiems priimtinos oni kilmės teorijos, tačiau tikima, kad jų šaknys...

Daugiau

Namadzu

Parašė Emilija Pilipavičiūtė - 2015-05-08 - Japonija

Namadzu (鯰 Namazu) – japonų mitologinė būtybė, milžiniškas šamas, sukeliantis žemės drebėjimus, dar žinomas kaip antgamtinė būtybė jokajus. Tikima, kad Namadzu gyvena purve po žeme. Jis plaukioja po pasaulio gelmes ir savo didele uodega sukelia žemės drebėjimus. Šį milžinišką šamą gali suvaldyti tik griaustinio dievas Kašima. Kartą Kašima atsivežė Kaname akmenį, su kuriuo vėliau prispausdavo Namadzu galvą. Kartais Kašima vaizduojamas smeigiantis kardu Namadzu. Namadzu mite teigiama, kad tais atvejais, kai dievas Kašima pavargdavo ar tapdavo išsiblaškęs, Namadzu tuo naudodavosi: imdavo judinti savo uodegą ir taip keldavo žemės drebėjimus. Populiarus pasakymas: „Jurugu to mo jomoja nukedži no kaname-iši Kašima no kami no aran kagiri va“ reiškė, kad kol dievas Kašima yra ten, kaname iši akmuo tikrai neišslys iš savo vietos, net jei žemė drebės. Nors griaustinio ir žemės drebėjimų dievybės kėlė baimę, tačiau kai kuriems jos duodavo ir materialinės naudos. Turtingi žmonės per žemės...

Daugiau