Tengu
Tengu (天狗) – tai japonų liaudies mistiniai padarai, išvertus reiškiantys „Dangaus šunys“. Šios būtybės kartais yra garbinamos kaip šintoizmo dievai (神 kami). Tengu dažniausiai vaizduojami kaip pesliai arba kiti plėšrūs paukščiai, bet netgi būdami paukščio formos jie dažnai turi ir žmogiškų bruožų. Jų paukščių snapas gali tapti ilga nosimi, arba jie gali turėti žmogaus kūną su paukščio sparnais, galva ar snapu. Kadangi tengu yra dievai, jie gali pasiversti į sparnuotas, snapuotas būtybes su galūnes apsivijusiomis gyvatėmis, ir joti ant lapių (Rosen 2009, p.373). Kilmė Tikėtina, kad VI ar VII a. tengu mitologija Japonijoje buvo supažindinta kartu su budizmu iš Korėjos ar Kinijos. Šie padarai nuo to meto randami Japonijos senoviniuose dokumentuose (nuo maždaug 720-ųjų metų) ir yra siejami kaip artimi Kurama kalnui Japonijoje (netoli Kibunės). Kurama kalnas – tai baltaplaukio Sodžiobo (僧正坊 Sojobo), tengu karaliaus, buveinė. „Japonijos legendose ir mituose“...
Daugiau
Maneki neko
Maneki neko (招き猫) yra vienas iš populiariausių laimę ir turtus nešančių amuletų Japonijoje. Japoniškai „maneki“ (招き) kyla iš veiksmažodžio „maneku“ (招く) kuris reiškia „kviesti“, o žodis „neko“ (猫) reiškia „katė“. Pažodžiui Maneki neko reiškia „kviečianti katė“. Ši katė dažniausiai vaizduojama viena pakelta letenėle, kuria moja ir kviečia užeiti. Maneki neko statulėlės dažnai randamos japonų firmose, parduotuvių vitrinose, namuose ir t.t., kur atneša laimę ir gina nuo blogio jėgų. Istorija Manoma, kad Maneki neko pirmą kartą paminėta Japonijoje, Edo laikotarpiu (1603-1867), tačiau pirmasis raštiškas įrodymas yra iš 1870 m., Meidži laikotarpio. Kai Meidži laikotarpiu Japonija atvėrė savo duris kitoms pasaulio šalims, dauguma laimę ir turtus nešančių amuletų buvo vyrų lytinių organų formos. Vakarų valstybės laikė tai vulgarumu, todėl Meidži vyriausybė juos uždraudė. Nepaisant to, žmonės vis tiek norėjo objektų, nešančių laimę. Todėl buvo pasirinkta mažiausiai į uždraustuosius amuletus panaši Maneki neko figūra, kuri itin sparčiai išpopuliarėjo....
Daugiau
Kicune
Kicune (狐 kitsune) – yra bendrinis žodis, japonų kalboje reiškiantis lapę. Kicune taip pat gali reikšti ir japonišką mitologinę būtybę – lapės demoną. Kicune yra priskiriamas triksterių ir jokajų (妖怪 yōkai) grupėms. Jokajų grupė yra žemiausia klasė tarp japoniškų mistinių būtybių. Jokajai – japoniškieji vaiduokliai ir demonai. Tuo tarpu triksteriai – tai šiek tiek aukštesnės klasės demonai, kurie yra tarpininkai tarp gėrio ir blogio bei yra nepatikimi, nes gali ir padėti, ir pakenkti žmogui. Japonai lapės demono pavadinimo neišskiria nuo paprastosios raudonosios lapės (Vulpes vulpes japonica), gausiai paplitusios šioje šalyje, ir vadina tuo pačiu pavadinimu – kicune. Šis demonas yra laikomas vienu iš stipriausių, labiausiai žinomų ir pagrindinių jokajų japonų mitologijoje. Kicune išskirtinai yra tik šintoizmo, Japonijos seniausios ir pagrindinės religijos, demonas. Istorija Japoniška legenda byloja, kad lapė gali įgyti nepaprastų galių jei ji išgyvens penkiasdešimt ar šimtą metų. Senoji lapė...
Daugiau
Baku
Baku (獏 arba 貘) – sapnus, dažniausiai košmarus, valganti būtybė japonų mitologijoje. Baku laikomas geruoju padaru, nes jis sunaikina demonus, kurie atneša košmarus ir atneša laimę kvietusiam asmeniui. Bet yra ir tamsioji šios būtybės pusė. Sakoma, kad Baku reikia kviesti tik tada, kai labai reikia, nes išalkęs jis gali nepasisotinti ir išsiurbti visus sapnus, net tuos, kurie susiję su žmogaus norais, ambicijomis ar viltimis ir palikti tik tuštumą sapne. Baku iškvietimas Baku pasirodo tik tada kai yra pakviečiamas. Yra du būdai kaip ji prisikviesti. Pirmasis, kai asmuo prašo apsaugos prieš miegą, kad padėtų apsaugoti nuo blogų sapnų visą naktį. Antrasis Baku kvietimas iškart po blogo sapno, kad daugiau košmaras nebegrįžtų. Abiem atvejais reikia garsiai pasakyti: „Baku, suvalgyk mano sapną“. Pagal šintoizmo legendą, Baku nedelsiant suvalgo sapną ir dovanoja laimę jį šaukusiam asmeniui. Yra žinoma skirtingų pasakojimų apie Baku pakvietimą....
Daugiau
Idzanagis
Idzanagis (伊邪那岐 / 伊弉諾 Izanagi) – dievas kūrėjas, gimęs iš septynių dieviškųjų kartų Japonijos mitologijoje. Jo vardas verčiamas, kaip „vyras, kuris kviečia“. Jį taip pat vadina Lordu Idzanagiu (Izanagi-no-mikoto), kartais Didžiuoju Dievu Idzanagiu (Izanagi-no-Okami). Idzanagis geriausiai žinomas iš Japonijos sukūrimo mitų. Visi japonų mitologijos mitai yra kildinami iš žodinės tradicijos. Iki mūsų dienų jie išliko kaip užrašai ateinančioms kartoms, užrašyti dviejose knygose: Nihon šioki (日本書紀 Nihon shoki, liet. „Japonijos kronikos“) (720 m.) ir Kodžiki (古事記 Kojiki, liet. „Užrašai apie senus dalykus“) parašytas Imperatorės Genmei (元明皇后 Genmei) tarnautojo (708-714 m.). Ten aprašytas ir Idzanagio vaidmuo pasaulio kūrime. Pasaulio sukūrimo mitas Pirmiausia, iš chaoso susiformavo dangus ir gimė trys dievybės, jos gavo Trijų Kuriančių Dievybių pavadinimą. Tuo pačiu metu visa kas buvo kieta per milijonus metų suformavo žemę, iš jos gimė du nemirtingieji. Dievybių skaičius vis augo, tačiau šios neturėjo ką veikti,...
Daugiau
