Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kosodate jūrei

Parašė Gintarė Žičevičiūtė - 2017-05-07 - Japonija

Kosodate jūrei (子育て幽霊, kosodate yūrei, liet. „vaikus auginantis vaiduoklis“) – vaiduoklių tipas japonų mitologijoje. Kosodate jūrei yra vadinami vaiduokliai moterų, kurios mirė gimdydamos arba netrukus po kūdikio gimimo. Teigiama, kad jos negali palikti gyvųjų pasaulio dėl stipraus prisirišimo prie savo kūdikio bei jaučiamų motiniškų pareigų. Kosodate jūrei pasirodo dėl vieno vienintelio dalyko – pamatyti, kad jų kūdikis yra saugus ir sveikas, bei įsitikinti, kad jam nieko netrūksta. Jos tą bando padaryti pirkdamos saldainius ar kitus mažus niekniekius, tačiau neturėdamos pinigų bando susimokėti bet kuo, ką randa, kartais netgi lapais. Šie vaiduokliai taip pat ieško žmonių, kuriuos būtų galima nukreipti į tą vietą, kur yra jų vaikai – jeigu kūdikis randamas ir juo tinkamai pasirūpinama, kosodate jūrei gali keliauti į mirusiųjų pasaulį ir pagaliau ilsėtis, tačiau iki kol taip atsitinka, ji pasmerkta pasirodyti kasnakt, kad surastų kas galėtų išgelbėti jos...

Daugiau

Jamata-no Oročis

Parašė Monika Stadalnykaitė - 2017-05-05 - Japonija

Jamata-no Oročis (jap. 八岐の大蛇, yamata-no orochi, liet. „Aštuongalvė gyvatė“) – mitinė gyvatė japonų mitologijoje su aštuoniomis galvomis ir uodegomis, kurios kūnas „siekia aštuonis slėnius ir aštuonias kalvas“ (Chamberlain ir Hall 1886, p. 20). Ją nugalėjo dievas (jap. 神, kami) Susanoo. Jamata-no Oročis pasirodo anksčiausiuose Japonijos rašytiniuose šaliniuose – Kodžikyje (jap. 古事記 Kojiki) ir Nihongi (jap. 日本紀 Nihongi). Mitas Ištremtas iš dangaus audros dievas Susanoo nusileido į žemę, ant Torikamos kalno, šalia Hi upės, Idzumo provincijoje. Ten Susanoo sutiko dievų porą – Ašinadzučį ir Tenadzučę, kurie verkė. Paklausta kodėl jie verkia, pora atsakė, kad jie turėjo aštuonias dukteris, tačiau kasmet aštuongalvė, aštuoniauodegė gyvatė vadinama Jamata-no Oročis reikalaudavo paaukoti vieną iš dukterų. Dabar beliko vienintelė dukra – princesė Kušinada, ir netrukus Oročis pareikalaus savo aukos. Susanoo paaiškino, kad jis yra vyresnysis saulės dievės Amaterasu (jap. 天照 Amaterasu) brolis ir jis sutiko nugalėti gyvatę mainais už...

Daugiau

Džiorogumo

Parašė Greta Blažaitienė - 2017-05-05 - Japonija

Džiorogumo (jap. 絡新婦 Jorōgumo) – voras, kuris gali pakeisti savo išvaizdą į nuostabaus grožio, vyrus gundančią moterį. Džiorogumo viliodavo jaunus, išvaizdžius vyrus, vėliau juos panaudodavo, kaip maistą. Tačiau, net pasivertęs į moterį jis atrodo, kaip voras. Ši mitinė būtybė tarsi nemirtinga, jos neįmanoma nužudyti jokiais nuodais. Džiorogumo vienas garsiausių voragyvių japoniškųjų jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) gretose. Džiorogumo išvaizda Džiorogumo vaizduojamas, tarsi žmogus-voras, kurio viena kūno dalis yra, kaip gražios moters, su tipine japoniška šukuosena, apsirėdžiusia tradiciniu japonišku kimono, rankoje laikančia japonišką skėtį ar vėduoklę. Kita, apatinė kūno dalis, vaizduojama kaip voro, su daug baisių ir didelių kojų. Tačiau, daugelyje Džiorogumo paveikslų ši būtybė yra vaizduojama skirtingai. Vienuose, voro kojos vaizduojamos moteriai iš nugaros, kituose iš galvos, kartais būtybė atrodo kaip moteris, kuriai per visą kūną vaizduojamos voro kojos. Džiorogumo legendos „Džiorogumo, kaip mitinė būtybė Japonijos raštuose aptinkama daugiausia Edo...

Daugiau

Jamauba

Parašė Evelina Žemelytė - 2017-05-05 - Japonija

Jamauba (山うば Yamauba), Yamamba, Yamanba – Japonijos folklore minimas jokajus, japonų vaiduokliai, demonai, nepaaiškinamos antgamtinės būtybės (Jisho, 2006), Japonijos kalnuotų ir miškingų vietovių laumės, raganos. Jamauba kažkada buvo žmogaus pavidalo, tačiau vėliau transformavosi į pabaisas. Kilmė Jamaubų susikūrimas ir jų kilmė, kaip ir daugelio mitologinių būtybių, turi ne vieną versiją. Viena jų pasakoja, jog Jamauba moteris tampa tuomet, kada ji apkaltinama sunkiais nusikaltimais arba nedorais poelgiais ir yra ištriamama gyventi laukinėje gamtoje. Visiškai nutolę nuo civilizacijos, gyvendamos sunkiomis sąlygomis, moterys palaipsniui tampa jamaubomis. Kai kuriais atvejais, jų kilmė gali būti aiškinama pasitelkiant Japonijos istoriją. Sunkiu ekonominiu šalies laikotarpiu, vykstant badui, daugelis šeimų nebeišgalėjo išmaitinti visų savo šeimos narių. Dėl to neretai vienas iš šeimos narių būdavo paliekamas likimo valiai, tam kad kiti išgyventų. Dažnai jais tapdavo naujagimiai arba senoliai. Kai kurios šeimos išvesdavo savo senyvas motinas į gūdų mišką...

Daugiau

Inari

Parašė Gabija Kontrimaitė - 2017-05-05 - Japonija

Inari (jap. 稲荷) – vienas iš svarbiausių kami (dievybių) japonų šintoizmo panteone, ryžių, sakės, klestėjimo ir derlingumo dievybė, žemdirbių, pirklių, kalvių ir karių globėjas. Inari vaizdavimas labai varijuoja, priklausomai nuo vietos, laikotarpio bei asmeninių Inari garbintojo įsitikinimų, tačiau populiariausios Inari formos yra jauna mergina, laikanti ryžių šaką, senolis, nešantis ryžių maišą, arba androginiškas bodhisatva. Inari beveik visada vaizduojama apsupta savo pasiuntinių kicunė ir dėl to dažnai manoma, kad pati Inari yra lapė; vis dėlto, tiek šintoizmo, tiek budizmo šventikai nepalaiko šio požiūrio dėl kicunė triksteriškos prigimties (Smyers 1999, 8). Kilmė Nėra vieningos Inari atsiradimo teorijos, bet dauguma mokslininkų sutaria, kad dievybė išsivystė sujungus keletą atskirų šintoizmo ir budizmo dievybių. Ankstyviausiuose rašytiniuose šaltiniuose Inari siejama su šintoistine žemdirbystės deive Uga-no Mitama ir jos vyrišku atitikmeniu, Susanoo sūnumi Uka-no Mitama. Taip pat dažnai Inari yra laikoma kita maisto deivės Ukemoči (jap....

Daugiau
Rodomas puslapis 3 iš 1212345...10...Paskutinis »