Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Šiuten-dodžis

Parašė Marius Urbanovičius - 2018-05-11 - Japonija

Šiuten-dodžis (jap. 酒呑童子 Shuten-dōji) – demonų/žmogėdrų (鬼 Oni) karalius, pasak japonų mitologijos gyvenęs daugiau nei prieš tūkstantį metų tvirtovėje and Oe kalno (大江山 Ōe-yama). Jis yra priskiriamas pačių baisiausių jokajų (妖怪 yōkai) Japonijoje trejetui (日本三大悪妖怪 Nihon sandai aku yōkai), kartu su Tamamo-no Mae (玉藻前 Tamamo-no Mae) ir imperatoriaus Sutoku (崇徳天皇 Sutoku Tennō) šmėkla. Šiuten-dodžis, kaip ir dauguma demonų, tokiu negimė. Jis buvo našlaitis berniukas, žmogaus (jo motinos) ir mitinės aštuongalvės gyvatės Jamata-no Oročio (八岐の大蛇 Yamata-no orochi) atžala. Nors motina šaltiniuose nėra minima, legendos apie Šiuten-dodžio tėvą yra puikiai žinomos visoje Japonijoje, kadangi jį pribaigė Susanoo (須佐之男 Susanowo-no Mikoto), vienas svarbiausių šintoizmo dievų, kai buvo ištremtas į žemę. Pasakojama, kad Šiuten-dodžis labai jauno amžiaus tapo vienuoliu, tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad vienuoliškas gyvenimas jam visiškai netinka. Šiuten-dodžis buvo tinginys, stokojo pagarbos, nuolat kivirčijosi su kitais vienuoliais. O pravardę „Šiuten-dodžis“ (liet. „Mažasis girtuoklis“) gavo todėl, kad dažniausiai laiką leisdavo gerdamas...

Daugiau

Onrio

Parašė Viltė Valatkevičiūtė - 2018-05-11 - Japonija

Onrio (怨霊 Onryō) – viena iš jūrei (幽霊 yūrei) japoniškų vaiduoklių rūšių. Onrio yra vaiduokliai, kurie grįžo iš pomirtinio gyvenimo, kad atkeršytų savo skriaudėjams. Onrio užima svarbią vietą japonų mitologijoje, folklore ir pasakose (Matsuyama 2017). Kai kuriuose šaltiniuose onrio ir gorio (御霊 Goryō) laikoma tos pačios rūšies vaiduokliais (Nakamura 1983). Onrio yra viena iš baisiausių jūrei rūšių. Tai yra vaiduokliai žmonių, kurių mirtis buvo susijusi su stipriomis neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip pavydas, įniršis ar neapykanta, arba mirtis buvo nenatūrali. Jų sielos negali pamiršti patirtos skriaudos gyvenime, todėl transformuojasi į rūsčias dvasias, kurios siekia keršto tiems, kurie jas nuskriaudė ir viskam, kas su tuo susiję. Dažnai onrio tampa karo, katastrofų, išdavysčių, žmogžudysčių aukos arba savižudžiai (Yokai). Kerštas yra šių dvasių maistas. Onrio renkasi nežudyti savo aukų iš karto, šios gyveną ilgą, tačiau kančios pilną gyvenimą. Dvasios prakeikia žmones ir vietas, kur...

Daugiau

Hone-onna

Parašė Gitana Gancevskaja - 2018-05-11 - Japonija

Hone-onna  (jap. 骨女Hone-onna, liet. „kaulėta moteris“) yra moteriškos lyties jokajus (妖怪 yōkai), kuriuo tampa mirusios, įsimylėjusios merginos,  viliojančios ir žudančios vyrus (Sekien 2017, p. 126). Legenda Pasakojime „Bijūno žibintas“ (牡丹燈籠 Botan Dōrō) pasakojama apie samurajų (侍 samurai), kurio vardas buvo Šinnodžio Ogivara (荻原新之丞 Ogiwara Shinnojō). Jis sutiko jauną merginą, kurios vardas Ocuju (おつゆ Otsuyu). Tuo metu Ocuju buvo kartu su savo tarnaite bei laikė bijūno žibintą. Jie pamilo vienas kitą ir pradėjo susitikinėti kiekvieną vakarą ir kartu praleisti naktis, per kurias tarnaitė saugojo bijūno žibintą. Šinnodžio jautėsi labai laimingas ir kaip niekada gyvas (Drazen 2011, p. 209). Vieną vakarą netoliese gyvenęs vyras pamatė tikrąją Ocuju išvaizdą – skeletas su vis dar yrančiais odos audiniais, tad apie tai praneša ir pačiam samurajui. Siekdamas išsigelbėti, Šinnodžio kreipiasi į budistų vienuolį. Šis perspėjo, kad samurajus yra traukiamas į mirusiųjų pasaulį ir jei jis ir toliau...

Daugiau

Cučigumo

Parašė Domantas Stasiūnas - 2017-05-10 - Japonija

Cučigumo (土蜘蛛 tsuchigumo, liet. „žemės vorai“) buvo senovės Japonijos literatūroje vartojamas žeminantis terminas, apibūdinantis vietinius klanus bei gentis, kurie priešinosi Japonijos valdžiai. Laikui bėgant cučigumo susiformavo kaip jokajų (妖怪 yokai) rūšis japonų mitologijoje. Išvaizda ir elgesys Cučigumo yra moteriškos lyties, neturintis kaklo voras, turintis aštuonias dideles ilgas kojas ir galvą, sujungtą su kūnu. Panašus į tarantulą, kurių galima rasti Japonijos salose bei kitose pasaulio vietose. Manoma, kad ilgai gyvenantys tarantulai gali transformuotis į jokajus. Jie dydžiu gerokai pralenkia žmogų, todėl gali pagauti daug didesnį grobį, daugiausiai žmones. Kaip ir kiti vorai, jokajai naudoja iliuziją ir apgaulę, kad prisiviliotų savo aukas. Džiorogumas naudoja savo seksualumą suvilioti jauniems vyrams, tuo tarpu cučigumo turi platesnį formų pasirinkimą bei didesnių ambicijų savo aukų atžvilgiu. Istorija Pasak istoriko Motoorio Norinaga, senovės Japonijoje, cučigumo buvo naudojamas kaip žeminantis terminas klanams ar žmonėms, kurie priešinosi ar nerodė...

Daugiau

Bendzaiten

Parašė Rima Stonytė - 2017-05-09 - Japonija

Bendzaiten (jap. 弁才天 Benzaiten) arba Benten (jap. 弁天 Benten) yra vandens deivė, kuri turi bene daugiausiai dieviškųjų formų ir funkcijų, tačiau jos visos turi pagrindinį tikslą – atnešti materialią gerovę. Kitose formose ji atsakinga už mokslą, iškalbą, muziką, atliekamus menus, turtą, ilgaamžiškumą ir apsaugą nuo žemės drebėjimų ir sausros, atneša sėkmę kovoje karžygiams ir saugo juos mūšio lauke. Ikonografija ir įvairovė Bendzaiten yra viena iš labiausiai Japonijoje garbinamų dievybių, kurios istorinės ištakos yra siejamos su induizmo, budizmo bei Japonijos dievų panteonais. Šiai dievybei skirtingais Japonijos periodais buvo priskiriamos vis kitokios funkcijos. Visgi ji yra labiau priskiriama šintoizmo dievų (kami) pogrupiui. Tai yra vienintelė moteriškosios giminės deivė, kuri priklauso Septynių laimės dievų ratui. Ji taip pat yra vadinama Aštuoniaranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天 Happi Benzaiten), Dieviškojo garso Bendzaiten (jap. 妙音天 Myō-on Benzaiten), Daibentzaiten (išminties, sėkmės, norų išsipildymo deivė), Uga Benzaiten (turto...

Daugiau
Rodomas puslapis 3 iš 1512345...10...Paskutinis »