Basanas
Basano (jap. 波山, Basan) pavadinimas yra suteiktas vienam iš daugelio japonų mitologijos jokajų (jap. 妖怪, Yōkai), kuris savo išvaizda primena paukštį. Basanas turi alternatyvių vardo variacijų: jis taip pat gali būti vadinamas Basabasa (jap. 婆娑婆娑, Basabasa) arba Inuhoo (jap. 犬鳳凰, Inuhōō) (Tada, 1990). Rašytiniai šaltiniai Rašytiniuose šaltiniuose apie Basaną pateikiama informacija yra gana fragmentiška. Esminės žinios apie šį jokajų buvo pateiktos dviejuose Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) parašytuose vaiduoklių, monstrų ir dvasių aprašymų ir iliustracijų rinkiniuose. Pirmą kartą šis jokajus buvo paminėtas 1776 metais, Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) knygoje, pavadintoje „Iliustruotasis šimto demonų naktinis paradas“ (jap. 画図百鬼夜行, Gazu Hyakki Yagyō). Dar kartą Basanas buvo aprašytas 1841 metais, Takeharos Šiunsensajaus (jap. 竹原春泉斎, Takehara Shunsensai) iliustruotos „Šimto istorijų paveikslėlių knygos“ (jap. 絵本百物語, Ehon Hyaku Monogatari) trečiajame tome. Be Basano šiame darbe taip pat buvo aprašytos ir iliustruotos tokios japonų mitologijos būtybės kaip Šinigami (jap. 死神, Shinigami), Isonade (jap. 磯撫で Isonade), Adzuki-arai (jap. 小豆洗い Azuki-arai) ir kiti (Takehara,...
Daugiau
Ninmendžiu
Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad ninmendžiu galima rasti ,,kalnuose ir slėniuose. Jų žiedai yra kaip žmogaus galvos. Nors jos nekalba, tačiau be perstojo juokiasi. Manoma, kad jei jos per daug juoksis, jų galvos nukris“ (Foster 2015). Kilmės dilema Iki šiol nėra žinoma iš kur atsirado pasakojimas apie ninmendžiu. Reikia paminėti, kad panašaus tipo būtybė galėjo būti sutinkama arabų bei persų mitologijoje. Šiuose regionuose sakoma, jog Aleksandras Makedonietis buvo vienas iš tų, kuris neva kalbėjosi su šiuo medžiu. Vis dėlto, nesutariama ar tai tikrai buvo ninmendžiu, nes Japonija tuo metu su šiais kraštais nepalaikė jokių ryšių...
Daugiau
Nure Onna
Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) dailininkų, kaip Savaki Sūši (jap. 佐脇 嵩之, Savaki Suushi), paveiksluose bei Ubume (jap. 産女, ubume) legendoje (Hyakumonogatari, 2012). Išvaizda ir elgesys Nure Onna yra apibūdinama kaip vampyriška vandens telkinių gyvatė, kuri medžioja žmones apleistose vandens telkinių pakarantėse. Teigiama, jog ši būtybė turi gyvatės kūną su moters galva. Nure Onna taip pat turi ilgus ir šlapius juodos spalvos plaukus, kuriais gali supančioti savo auką, bjaurius veido bruožus, gyvatės liežuvį bei aštrius ir ilgus iltinius dantis (Yokai 2019). Nors ji dažniausiai gali būti sutikta Kiūšiu (jap. 九州, Kyushu) salos pakrantėse, tačiau iki šių dienų...
Daugiau
Dzašiki varaši
Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač Ivatės prefektūra (jap. 岩手県 Iwate-ken) (Foster 2015). Kilmė Dzašiki varaši kilmė yra galimai susijusi su kūdikių žudymo praktika, kuri yra vadinama mabiki (jap. 間引き, mabiki). Ji buvo naudojama kaip populiacijos kontrolės priemonė Japonijos kaimo vietovėse iki ankstyvos XX amžiaus pradžios. Naujagimis nebūtinai buvo laikomas žmogumi, todėl nužudytojo kūdikio kūnas nebuvo laidojamas pagal tradicinius metodus. Jie galėjo būti palaidojami namuose taip tapdami namų bei šeimos globotojais (Foster 2015). Gyvenamoji vieta Dzašiki varaši gyvena tradicinio japoniško namo svečių kambaryje. Sakoma, jog namus, kuriuose apsigyvens tokia dvasia, aplankys laimė, turtai ir sėkmė. Žmones, išvijusius tokią...
Daugiau
Adzuki-arai
Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki babā, liet. „pupelių boba“) jokajais. Vardo reikšmė bei jo variacija Šio jokajaus pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių – adzuki (jap. 小豆, azuki, liet. „Japoniškosios pupuolės“) ir arai (jap. 洗い, arai, liet. „plovimas“). Egzistuoja ir kitas populiarius vardas, kuris yra priskiriamas šiai būtybei apibūdinti: Adzuki-togi (jap. 小豆研ぎ, azuki-togi, liet. „pupelių malėjas“). Šis jokajus yra sutinkamas ne vienoje Japonijos vietoje, todėl turi nemažai vardo variacijų. Pavyzdžiui, Okajamos prefektūroje (jap. 岡山県, Okayama-ken) ši būtybė yra vadinama Adzuki-suri (jap. 小豆すり, Azuki-suri) arba Adzuki-sarasara (jap. 小豆さらさら, Azuki-sarasara) vardais. Jamanaši prefektūroje (jap. 山梨県, Yamanashi-ken) jai suteiktas Adzuki-sogi (jap....
Daugiau
