Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Džikininki

Parašė Edita Kriaučiūnaitė - 2016-05-17 - Japonija

Džikininki (食人鬼 jikininki) japonų mitologijoje yra pabaisa, kurios vardas reiškia “žmogų ėdantis demonas”. Ši būtybė yra jokajų (妖怪 yokai) rūšis. Japoniškame budizme tikima, jog džikininki atsiranda iš savanaudžių, godžių ir nepagarbių žmonių sielų, kurios yra prakeiktos po mirties ieškoti ir ryti žmogieną arba ritualinį maistą, paliktą šalia numirėlio. Džikininki mitas aprašytas Lafkadijaus Herno mitų ir kraupių apsakymų rinkinyje “Kwaidan” (怪談 kaidan). Išvaizda Manoma, jog džikiniki atrodo kaip yrantys skeletai, su aštriais nagais ir švytinčiomis akimis. Jų kūnai padengti įvairiais sumušimais, randais, infekcijomis, įbrėžimais ir paprastai visiškai neturi plaukų, nebent atsitiktinius kuokštus. Žmonės, pamatę šį baisios išvaizdos demoną, išsigąsta taip, jog nebegali pajudėti, ištarti žodžių ar net užmerkti akių. Tačiau tokios išvaizdos džikininki yra pastebimi tik naktį. Dieną jie turi galių pasiversti į normalios išvaizdos žmogų. Dėl savo gebėjimo keisti pavidalą yra panašūs į kitas mitologines būtybes, tokias kaip kicune...

Daugiau

Ema

Parašė Migla Sojė - 2016-05-15 - Japonija

Ema (jap. 閻魔 Emma) – viena iš japonų budizmo dievybių, mirusiųjų karalystės valdovas, po mirties teisiantis mirusiųjų vėles. Jis bešališkai pasveriąs per gyvenimą nuveiktus gerus ir blogus darbus ir atsižvelgdamas į juos, skiria bausmę pragare arba siunčia vėles atgal į žemę. Jis vaizduojamas apsirengęs Kinijos pareigūno drabužiais, besinešiojantis šiaku – ploną, plokščią lentelę, naudojamą teismo pareigūnų skirtą prispausti rankraščiams, kuri tapo autoriteto ir luomo simboliu, nešiojo karūną arba kepurę ant kurios buvo simbolis reiškiantis „karalius“.  Edo periodo menininkas Tani Bunčio suteikė jam japoniško stiliaus aprangą ir šukuoseną.  Tai yra vienas iš pavyzdžių kaip kinų mitai buvo pritaikomi japonų kultūroje. Jis vaizduojamas rūsčia išraiška, raudonu veidu ir kyšančias iltiniais dantimis. Atitinka Janluo Kinų mitologijoje ir mirties dievą Jamą indų mitologijoje. Emos istorija Ema buvo Vaišalio (ankstyvuoju budizmo laikotarpiu klestėjęs miestas, tarp Gangos ir Himalajų) valdovas. Vykstant nuožmiam karui, jis įsigeidė...

Daugiau

Idzanamė

Parašė Mantas Jakelaitis - 2016-05-15 - Japonija

Idzanamė (jap. 伊邪那美 arba 伊弉冉 Izanami) – japonų mitologijoje viena iš bene svarbiausių dievybių, buvusi kito svarbaus dievo Idzanagio žmona. Ji yra kūrimo bei mirties deivė, taip pat žinoma vardu Idzanamė no mikoto arba dar žinoma vardu – „ta, kuri kviečia“. Kitas žinomas vardas Idzanami no Kami – deivė Idzanamė. Šios būtybės svarba bei vaidmuo japonų mitologijoje atsiskleidžia kosmogoniniame (pasaulio sukūrimo) mite. Mitologija rašytiniuose šaltiniuose Kiekvienos šalies istoriją bei praeities ypatumus tyrinėtojams atskleidžia įvairūs memuarai, senoviniai užrašai, simboliai daiktuose, antkapiai ir kt. Japonijos atveju, šalies istorija bei mitologija aptinkama rašytiniuose šaltiniuose: Kodžiki (jap. 古事記 Kojiki) ir Nihon šioki (jap. 日本書紀 Nihonshoki). Kodžiki – užrašai apie senovinius dalykus, užbaigtas rašyti 712 m. yra seniausias įrašas apie Japonijos istoriją (Matsumura, 2007). Pasakojimai prasideda nuo Kamijo, dievų amžiaus, t.y. Japonijos sukūrimo mito ir tęsiasi iki pat imperatorienės Suiko laikų (593-628 m.) (Japanese...

Daugiau

Bakeneko

Parašė Kamilė Mitrikaitė - 2016-05-15 - Japonija

Bakeneko (jap. 化け猫; liet. „katės šmėkla“) – yra antgamtinė japonų mitologinė būtybė, kuri savo išvaizda primena katę (Yokai Wikia 2014). Dėl savo besikeičiančios formos, šis jokajus priklauso henge (jap. 変化) klasei, kuriai taip pat priklauso kicune, tanuki ir  inugami. Katės tampa bakeneko tada, kai pasiekia tam tikrą amžių arba svorį, pasilikdamos ilgą uodegą, kuri kartais per vidurį perskyla į dvi ir tampa nekomata (Yokai Wikia 2014). Pagrindinis šių kačių skirtumas yra tas, jog bakeneko gali įgauti žmogaus formą. Bakeneko ypatybės Bakeneko vaidenasi namuose, kuriuose gyvena. Jų išdaigos ir išskirtinumai yra labai įvairūs: sudaro šiurpius ugnies kamuolius (kuriais sudegina namą), jų uodegos veikia lyg deglai, kuriais galima sukelti gaisrą, kalba kaip žmonės, skrenda, gąsdina miegančius žmones arba juos prakeikia, dėvi jų rūbus, ant galvos užsiriša rankšluostį ir vaikšto ant užpakalinių kojų, šoka, žudo žmones, kartai praryja namų ponią, pasikeisdamos į...

Daugiau

Dacueba

Parašė Rūta Korsakaitė - 2016-05-13 - Japonija

Dacueba (dar vadinama Pragaro sene) (jap. 奪衣婆 arba 脱衣婆, Datsueba) yra Japonijos mitologijos būtybė, viena iš budistinio pragaro sergėtojų, kurios pagrindinė užduotis nurengti nuo nusidėjusių sielų rūbus. Tiesiogiai išverstos Dacuebos vardo脱衣 kiniškos ideogramos perteikia šią jos užduotį, nes reiškia „nuimti/nuplėšti kažkieno rūbus“. Dacueba taip pat yra žinoma tokiais pavadinimais kaip Sanzu no Baba (jap.; 三途の婆), Shozuka no Baba (jap. 正塚の婆), ir Jigoku no Baba (jap. 地獄の婆) (Heritage of Japan 2013). Ši mitologinė būtybė pirmą kartą buvo paminėta vėlesnio Heiano laikotarpio japoniškoje budistinėje sutroje pavadinimu Bussetsu Jizō Bosatsu Hosshin Innen Juō Kyō (jap. 仏説地蔵菩薩発心因縁十王経), kurioje kalbama apie Kšitigarbhą (jap. 地藏; Jizō) ir 10 pragaro karalių. Dacueba taip pat yra dažnai vaizduojama kartu su senu vyru Keneō (jap. 懸衣翁) sėdintys budistiniame pomirtiniame pasaulyje esančios Sanzu upės (jap. 三途の川; Sanzu no kawa) pakrantėje (Schumacher 1995-2014). Dacueba yra apibūdinama kaip sena moteris su bjauriu, perbalusiu...

Daugiau
Rodomas puslapis 5 iš 12« Pirmas...34567...10...Paskutinis »