Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Mjongvol

Parašė Karolina Meškinytė - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Mjongvol (명월각시 Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (궁산 Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol vaizdinys Nors iki mūsų dienų neišliko daug mergelės Mjongvol vizualinės reprezentacijos formų tokių kaip paveikslai ar iliustracijos, tačiau turimi reliktai iš praeities leidžia teigti, jog mergelė bei jos vyras buvo vaizduojami panašiai. Mjongvol kūnas buvo drakono formos. Nors vietoje rankų ši turėjo sparnus, tačiau jos veidas buvo išskirtinis dėl savo itin gražių moteriškų bruožų. Tiek Mjongvol, tiek jos vyras Gungsanas virš savo...

Daugiau

Huang Ujangas

Parašė Karolis Sabeckis - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Huang Ujangas – namų, statybos bei šeimos dievas. Jis priklauso gašinams (가신 gashin) – dievams, egzistuojantiems korėjiečių šamanizmo tradicijoje. Tikima, jog gašinai saugo ir prižiūri tam tikras namų dalis. Istorijos bėgyje Huang Ujango koncepcija buvo sutapatinta su vyriausiojo namų sergėtojo Songdžiu (성주 Seongju) vaizdiniu. Huang Ujango kilmės mitas Huang Ujango mitas iki mūsų dienų išliko Songdžiupuri (성주풀이 seongju-puri) formoje, t.y. šamaniško mito arba epinės dainos formoje, kurioje buvo užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Išskiriamos dvi Songdžiupuri versijos. Pirmoji versija yra kilusi iš Ansimguko – teritorijos esančios dabartinėse Busano apylinkėse, antroji Huang Ujango versija yra kilusi iš šiaurinės Gjongi provincijos dalies. Ši epinė daina yra dalis šamaniško ritualo, kuris yra atliekamas švenčiant naujo namo statybų pabaigą arba žmonėms įsikuriant naujame būste (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2015, p. 183). Nors šio mito detalės skirtingose Songdžiupuri versijose yra nevienodos,...

Daugiau

Habekas

Parašė Karolina Vaškoitytė - 2018-05-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Habekas (하백 Habaek), dar kitaip žinomas kaip Amnokgangas (압록강 Amnok-gang) – Korėjos mitologijoje buvo vandens dievas, kuris gyveno Jalu upėje (kin. 鸭绿江 Yālù Jiāng, kor. 압록강 Amnok-gang). Ši upė teka į pietvakarius ir per visą savo ilgį sudaro Kinijos-Korėjos tarpvalstybinę sieną. Sakoma, kad ši dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Hebo (kin. 河伯 Hebo) kinų mitologijoje yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo ir istorinių aplinkybių Habekas bei Hebo yra lyginami, neretai tapatinami kaip viena ir ta pati dievybė. Kadangi skirtingi šaltiniai ją kildina iš skirtingų mitologijų, istorikai neturi vieningos nuomonės dėl mitologinės būtybės atsiradimo. Mitai Habekas turėjo tris dukras: Juhua (유화 Yuhwa), Huonhua (훤화 Hweonhwa), ir Uihua (위화 Wuihwa), kurios buvo neįtikėtino grožio. Vieną dieną, kuomet trys seserys vaikščiojo po savo karalystę, jas pastebėjo saulės dievas Hemosu (해모수 Haemosu). Hemosu mėgdavo medžioti ir tuo...

Daugiau

Džiačiongbi

Parašė Simona Pumputytė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiačiongbi (kor. 자청비 Jacheongbi) – žemdirbystės pradininkė, deivė kuri rūpinasi derliaus gausumu.  Šis mitas buvo aprašytas Segjong-bonpuri (세경본풀이 Segyeong bonpuri) legendoje. Džiačiongbi yra viena iš garbingiausių mitologinių būtybių, garsėjanti savo narsa ir išmintimi. Džedžiu salos mitas Jos atsiradimo istorija yra panaši į kitus mitus. Pagal Džedžiu salos legendą, Džiačiongbi tėvai daugybę metų neturėjo vaikų, tad labai tikėjosi susilaukti sūnaus. Jos tėvas paprašė patarimo iš vienuolio, ką daryti kad susilauktų vaikų. Vienuolis skyrė jam užduotį – paaukoti ryžių maišą ir 100 sidabrinių njangų (senoji Korėjos valiuta). Tėvas grįždamas į šventyklą su auka, sutiko kitą vienuolį. Šis  vienuolis pasiūlo jam paaukoti  kitai šventyklai. Kai vienuolis sužinojo apie apgaulę, jis nubaudė tėvą ir po 10 mėnesių gimė mergaitė, kurią pavadino Džiačiongbi. Meilės istorija Džedžiu salos mite aprašoma meilės istorija su Dangaus karaliaus sūnumi Mun Dorjongu (문도령 Mun Doryeong). Pagal šį mitą, kai...

Daugiau

Gangrim Dorjongas

Parašė Virginija Laukaitytė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gangrim Dorjongas (강림도령 Ganglim doryeong), dažnai vadinamas Gangnimu, yra pomirtinio pasaulio pasiuntinys korėjiečių mitologijoje, kuris surenka sielas ir palydi jas į pomirtinį pasaulį (Sin 2014). Pomirtinio pasaulio karalius buvo itin sužavėtas Gangnimo įgūdžiais ir drąsa, todėl paskyrė jį aukščiausiuoju pomirtinio pasaulio pasiuntiniu. Dėl šios priežasties jis dar vadinamas Karaliumi Gangnimu (강림대왕Ganglim daewang) (TV Tropes 2012). Pomirtinio pasaulio pasiuntinio mitas Gangrim Dorjongas pirmą kartą pasirodo „Pomirtinio pasaulio pasiuntinio“ mite. Šis mitas yra užrašytas tik Džedžiu saloje, bet panašaus pobūdžio mitų galima rasti ir žemyninėje Korėjos dalyje. Seo Džinsoko verstuose „Korėjos mituose“ (2007) pasakojamas mitas prasideda, kai imperatorius Bomylas sužino, jog paskutiniai trys gyvi dar likę jo sūnūs galės išgyventi tik tuomet, jeigu jie gyventų žmonių pasaulyje pardavinėdami vario ar sidabro indus bei šilką ir patirdami visą paprastų žmonių vargą. Imperatorius taip pat buvo perspėtas, kad jeigu jie nueitų pas Guajangsengą...

Daugiau