Kagucučis
Kagucučis (jap. 迦具土, Kagutsuchi-no-kami ) šintoizmo mitologijoje yra ugnikalnių ir ugnies dievas, kuris buvo vienas iš pirmapradžių Idzanagio (jap. 伊邪那岐, Izanagi) ir Idzanami (jap. 伊弉冉, Izanami) atžalų. Taip pat jis dar dažnai vadinamas Homusubi (jap. 火産霊, Homusubi-no-kami). Kilmė Kai gimė Kagucučis, jo ugninga esencija sudegino jo motiną Idzanami, supykęs ir keršto trokštantis tėvas Idzanagis nukirto Kagucučio galvą ir supjaustė jį į aštuonias dalis bei išmėtė jas po Japoniją. Iš jo pasipylusio kraujo bei supjaustytų kūno dalių, gimė po aštuonis kami (jap. 神, Kami, liet. dievas). Manoma, kad iš supjaustytų aštuonių kūno dalių atsirado aštuoni ugnikalniai, kuriuose gyvena kami. (Roberts, 2010) Kagucučio simbolika Svarbiausias Kagucučio vaidmuo ir simbolika japonų mitologijoje yra kaip ugnies dievas. Gaisrai Japoniją kamuoja tūkstantmečius ir ne tik todėl, kad Japonija yra miškais apaugusi šalis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, suformavusių visą Japonijos kultūrą, gyvenimo būdą, architektūrą ir mentalitetą, yra šalies polinkis...
Daugiau
Osakabe-himė
Osakabe-himė (jap. 長壁姫, osakabe hime) – yra jokajų (jap. 妖怪, yōkai) kategorijai priskiriama mitologinė būtybė, kuri gyvena slaptose Baltojo garnio pilies (jap. 姫路城, himejijyō) vietose. Kai UNESCO 1993 m. įtraukė Baltojo garnio pilį į paveldo sąrašą, tai padarė šią pilį galbūt vienintele pasaulinio paveldo vieta, kurioje gyvena jokajus (Toriyama, 2017). Išvaizda Dažniausiai Osakabe-himė yra aprašoma kaip sena moteris arba jauna mergina, dėvinti dvylikos sluoksnių kimono (jap. 十二単, jūnihitoe) – japonų tradicinį drabužį. Kilmės teorijos Egzistuoja kelios šios mitologinės būtybės kilmės teorijos, tačiau nei viena iš jų yra patvirtinta kaip tikroji. Viena teorija yra tokia, kad Osakabe-himė yra sena devynuodegė lapė kitaip žinoma kaip kicune (jap. 狐, kitsune), kuri atrodo kaip jokajus. Dar manoma, kad ji yra gyvatės dvasia arba imperatoriaus Fušimi (jap. 伏見天皇, fushimi-tennō) mėgstamiausios kurtizanės šmėkla. Viena iš labiausiai paplitusių teorijų yra tokia, kad Osakabegami – kalno ant...
Daugiau_in_Burmese_art-130x130.jpg)
Naraka
Naraka (kin. 地獄, Dìyù) – budizmo, taip pat ir kinų mitologijos sąvoka, reiškianti pragarą. Mintis, kad egzistuoja pragaras, yra labai sena ir paplitusi. Kinų patarlė sako: „tuščias, aiškus kelias – į dangų, sausakimšas ir tamsus kelias – į pragarą“. Daugelis linkę „pragaro“ sąvoką sieti su krikščionybe, tačiau ši pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje žmogus baudžiamas už netinkamą elgesį, vyrauja daugelyje pasaulio mitologijų, legendų ir religijų. Dažniausiai pragaras apibūdinamas kaip kančių ir bausmės vieta, tačiau kartais pragaras laikomas tiesiog mirusiųjų buveine. Tikima, kad būtybės ten patenka dėl savo karmos, kuri visiems sugrįžta it koks bumerangas. Patekę į pragarą ten gyvena tol, kol karma pasiekia savo rezultatą. Tuomet jis ar ji vėl atgimsta viename iš aukštesnių pasaulių. Kad išvengtų baisių karmos pasekmių dėl nusižengimų, netinkamų veiksmų ir nederamo elgesio, žmonės stengiasi daryti tik gerus darbus, praktikuoja budizmą. Individai atlieka įvairius ritualus, medituoja priešais namuose...
Daugiau
Senutė Meng
Senutė Meng (kin. 孟婆, Mèng Pó) – tai kinų mitologijos užmaršties deivė, patiekianti ypatingą sriubą ant Užmaršties tilto (kin. 奈何桥, Nàihé qiáo). Ši sriuba ištrina žmogaus atmintį, kad šis galėtų persikūnyti į kitą gyvenimą be jokios ankstesnio gyvenimo naštos. Senutė Meng gyvena Kinijos Mirusiųjų karalystėje (kin. 地狱, Diyu), 10-ajame teisme. 10-asis teismas Pasak budizmo, žmonių dvasias, patekusias į Mirusiųjų karalystę, kankina šios vietos valdovas karalius Jama (kin. 阎罗王, Yánluó-wáng) (plačiau, čia). Jis kankindamas veda dvasias per teismus, nuo pirmo iki dešimto. Paskutiniame jas pasitinka Senutė Meng. 10-asis teismas yra atsakingas už tai, kad sielos būtų paruoštos atgimti (Roberts, 2004). Legendos Pasak vienos budistinės legendos, Senutė Meng gimė senų senovėje. Kai buvo gyva, jos didžiausias troškimas buvo mokyti žmones gėrio. Po kurio laiko Meng išvyko į kalnus mokytis. Kadangi dar nebuvo galutinės pasaulio tvarkos, būdavo žmonių, kurie prisimindavo savo praeitį, kad buvo reinkarnuoti, ir taip atskleisdavo rojaus paslaptis....
Daugiau
Krokodilas (japonų mitologija)
Krokodilai, arba vani (jap. 和邇, wani), yra jūrų pabaisos, gyvenančios giliuose vandens telkiniuose. Jos turi ilgus gyvatiškus kūnus, pelekus ir gali kvėpuoti tiek po vandeniu, tiek išnirusios į paviršių. Vani taip pat gali keisti savo pavidalą į žmogaus. Kilmė Žodis „vani“ pirmąkart paminėtas pirmuosiuose rašytiniuose japonų mituose – Kodžikyje (jap. 古事記) ir Nihonšiokyje (jap. 日本書紀). Po kurio laiko buvo užrašomas rašmeniu 鰐, o terminu „vani“ pradėta vadinti ryklius ir kitas jūrų pabaisas, su kuriais žvejai galėdavo susidurti jūroje. Kadangi jūra buvo pavojinga ir paslaptinga vieta, jūreiviai galėjo manyti, kad rykliai – galingos legendų gyvatės. Laikui bėgant žodžio reikšmė išsiplėtė ir apėmė dar ir krokodilus. Šiais laikais šis žodis reiškia „krokodilas“ ir yra retai vartojamas jūrų drakonams įvardyti. Yra diskutuojama, ar terminas „vani“ kilo Japonijoje, ar atkeliavo iš kitų kultūrų. Aston (1972, p. 61, 3 pastaba) mano, kad pats žodis „vani“ yra...
Daugiau
