Meilės viešbučiai
Meilės viešbučiai (ラブホテル, rabu hoteru) – specializuoti viešbučiai Japonijoje, iš esmės skirti poroms, kurios nori romantiškai ir niekieno netrukdomos praleisti laiką dviese. Šie viešbučiai atsirado dėl didelės paklausos, kadangi šalyje yra 126 mln. žmonių, o Japonijos kultūroje įprasta, kad jaunuoliai iš tėvų namų išsikrausto tik po vestuvių. Taip pat jie turi labai mažai privačios erdvės, kadangi visuomet yra apsupti draugų, tėvų ir nepažįstamų žmonių. Kambarių ypatybės Meilės viešbučių kambariai neretai primena brangų vakarietišką viešbučio numerį, aprūpintą visais įmanomais patogumais. Šiose patalpose yra dvigulės lovos, dušas ir vonia dviem; užtektinai dušo želės, šampūno, kvapnių masažinių aliejų; veikiantis kondicionierius. Retkarčiais kambariuose galima rasti automatų, kuriuose galima įsigyti suaugusiesiems skirtų žaislų ar išsinuomoti kostiumą. Standartiškai kambariuose būna po du prezervatyvus ir kontraceptinių tablečių, televizorius, kuriame yra suaugusiųjų kanalų bei karaokė. Atsiradimo istorija Meilės viešbučių istorija ilga, ją galima skaičiuoti nuo pat Edo...
Daugiau
Džiorogumo
Džiorogumo (jap. 絡新婦 Jorōgumo) – vienas garsiausių voragyvių tarp japoniškų jokajų (jap. 妖怪 Yōkai). Voras ypatingas tuo, jog gali pakeisti išvaizdą ir tapti nuostabaus grožio moterimi, viliojančia jaunus, išvaizdžius vyrus. Tačiau, net pasivertęs moterimi, jis atrodo kaip voras. Ši mitinė būtybė nemirtinga, jos neįmanoma nužudyti jokiais nuodais. Džiorogumo išvaizda Džiorogumo yra tarsi žmogus-voras, jo viršutinė kūno dalis atrodo kaip moters su tipiška japoniška šukuosena. Moteris dėvi tradiciniu japonišku kimono, o rankoje laiko japonišką skėtį ar vėduoklę. Apatinė kūno dalis kaip voro su daug baisių ir didelių kojų, tačiau daugelyje Džiorogumo paveikslų ši būtybė vaizduojama skirtingai. Vienur voro kojos vaizduojamos moteriai iš nugaros, kitur iš galvos, o kartais per visą kūną. Džiorogumo legendos Japonijos raštuose Džiorogumo daugiausia aptinkama Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) (Kincaid 2013). Legendoje pasakojama, kai Džiorogumo, pasivertęs moterimi, ieškodavo jaunų vyrų. Jų rasdavo grodamas japonišku instrumentu...
Daugiau
Kedžioro
Kedžioro (jap. 毛倡妓 Kejōrō), dar žinoma kaip plaukuota prostitutė, – viena iš daugelio Japonijos jokajų (jap. 妖怪yōkai), kurie paplito Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai). Vardas susidaro iš trijų kandži (jap. 漢字Kanji), kurių vienas yra 毛, reiškiantis „plaukai“, o du paskutiniai 倡妓, reiškia „prostitutė“. Išvaizda Vis dar svarstoma, ar Kedžioro turi normalų veidą, uždengtą plaukais, ar yra beveidė pabaisa. Žinoma, kad tai yra prostitutė, kurios veidas ir kūnas yra paslėpti už ilgų, tamsiai juodų plaukų užuolaidos. Šis jokajus pasireiškia tik raudonųjų žibintų kvartaluose bei viešnamiuose. Daugelyje istorijų pasakojama, kad ji matoma su neįprastai ilgais, tankiais plaukais arba jie dengia visą kūną kaip kokios pabaisos. Aukos Paprastai aukos – jauni vyrai, kurie yra dažni viešnamių arba raudonųjų žibintų kvartalų lankytojai. Vaikinai Kedžioro pamatydavo iš nugaros. Ji priversdavo jaunuolius supainioti ją su kažkuo, ką jie pažįsta, todėl, bėgdami užkalbinti Kedžioro, vyrai nepastebėdavo...
Daugiau
Prostitucija Pietų Korėjoje
Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai. Lyginant šalies BVP su kitomis šalimis, Pietų Korėja užima tryliktą vietą pasaulyje ir net penktą vietą Azijoje (Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. duomenimis). Šalies gyvenimo kokybės lygis yra labai aukštas, todėl dauguma šalies gyventojų keliasi gyventi iš mažesnių miestų į didmiesčius, kur siūlomos didesnės darbo bei laisvalaikio galimybės. Nepaisant aukšto pragyvenimo lygio, Pietų Korėja, kaip ir kitos ekonomiškai stiprios pasaulio šalys, susiduria su didelėmis problemomis. Viena jų – prostitucija, ji laikoma nelegalia veikla, nusižengiančia moralės normoms, Korėjos tradicijoms bei kultūrai. Istorija Prostitucija Korėjoje datuojama dar nuo Silos (Shilla) laikotarpio, Džosono dinastijos, kai buvo įkurta Kisaengo sistema. Kisaengo namuose gyvenančios moterys buvo linksmybių instrumentas, jos atlikdavo įvairius pasirodymus: dainuodavo, šokdavo, grodavo išsilavinusiems šalies vyrams, kurie atvykdavo pasilinksminti. Valdantysis elitas moterims oficialiai leisdavo atlikti visas šias paslaugas, įskaitant ir lytinius...
Daugiau
Seksualinės mažumos Japonijoje
Seksualinė mažuma – grupė asmenų, kurių lytinės pažiūros, tapatybė bei praktikos skiriasi nuo aplinkinių daugumos. Yra išskiriamos 3 seksualinės mažumos: homoseksualai (gėjai, lesbietės), biseksualai, transseksualai. Homoseksualizmas – lytinis potraukis prie tos pačios lyties žmogaus, homoseksualistas – žmogus, kuris praktikuoja homoseksualius santykius (Keinys S., 2012, p. 200). Istorija Tokugavos laikotarpiu (1603–1867 m.) vyrų biseksualumas buvo laikomas normaliu dalyku, tačiau tik ne moterims. Vyrų homoerotizmui buvo skiriama daugiausia dėmesio. Homoerotizmas ir tos pačios lyties seksualūs santykiai egzistavo net ir tarp samurajų (Tokugavos laikotarpiu) – tai garsiai ir skandalingai pavaizdavo režisierius Nagisa Ošina savo 1999 m. filme „Gohatto“ (liet. „Tabu“), kuris tapo kultine klasika tarp šiuolaikinių japonų vyrų, propaguojančių tos pačios lyties santykius. Išskyrus trumpą laikotarpį ankstyvajame Meidži, Japonijos teisinė sistema niekada nelaikė nusikaltimu tos pačios lyties seksualinės partnerystės (Buckley, 2002–2009, p. 165). Japonų požiūris į seksualines mažumas Dabar Japonijos populiariojoje kultūroje...
Daugiau
