Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kagura

Parašė Eglė Kazakevičiūtė - 2018-01-23 - Japonija

Kagura (神楽 kagura, liet. „dievų pramoga“) – šventas, senovinis šintoistinis šokis. Jis yra šokamas Japonijos festivaliuose daugiau nei tūkstantį metų. Kagurą atliekantys šokėjai yra lyg istorijos pasakotojai, naudojantys įvairias kaukes, kostiumus, artistiškus judesius su kardais, specialiuosius efektus ir fejerverkus, kurie pasakoja istoriją apie šintoistinius mitus. Šintoistų maldyklos tarnaitės miko, šokdamos šį šventąjį šokį, naudoja varpelius, vėduoklę, bambuko šakelę su lapais, šventą japoniško svarainio šakelę. Mitologija Kaguros šokis pirmą kartą buvo atliktas deivės Udzumės (天宇受売命 arba 天鈿女命 Ame no Uzume no mikoto, liet. „aušros, garbės ir džiaugsmo deivė“). Pasak mitologijos, deivė Amaterasu susipyko su savo broliu Susano. Iš pykčio dievas Susano suniokojo savo sesers ryžių laukus ir brutaliai nužudė vieną iš jos tarnaičių. Dėl šios priežasties deivė Amaterasu užsidarė Dangaus oloje (天岩戸 Ama no Iwato), todėl visas pasaulis paskendo tamsoje ir įsiviešpatavo amžina naktis. Įvairūs šintoizmo dievai susirinko prie šios olos ir...

Daugiau

Komainu

Parašė Aivaras Aronas Smolenskas - 2017-05-06 - Japonija

Komainu (jap. 狛犬 komainu,liet. – „korėjiečių šuo“) – į liūtą ar šunį panašių būtybių statulos, dažniausiai statomos po dvi prie įėjimų į įvairias japonų šintoizmo maldyklas arba laikomos vidinėse jų dalyse. Koma dalis šiame pavadinime simbolizuoja senovinę Korėjos karalystę – Gogurjo (kor. 고구려 Goguryeo) – tačiau daugelis japonų sako, jog tai tiesiog abstraktus žodis, reiškiantis „svetimas, atėjęs iš kitur“. Egzistuoja dveji šių statulų tipai: pirmasis vadinamas lankymo kelio komainu (jap. 参道狛犬 sandō komainu ). Tai prie įėjimų į maldyklas statomos statulos, atsiradusios Edo laikotarpyje. Antrasis komainu tipas vadinamas maldyklos viduje esantys komainu (jap. 陣内狛犬 – jinnai komainu). Jis daug senesnis ir randamas ne tik maldyklose, bet ir privačiuose namuose bei budistinėse šventovėse. Lankymo kelio komainu dažniausiai gamintos iš akmens, o maldyklos viduje esantys komainu – iš medienos ar metalo. Pagrindinė komainu paskirtis – vyti šalin piktasias dvasias. Statulos gali...

Daugiau

Miko

Parašė Gitana Gancevskaja - 2017-05-06 - Japonija

Miko (巫女 miko) – anksčiau terminas vartotas moteriai šamanei apibūdinti, kuri atlikdavo svarbų vaidmenį  ankstyvajame šintoizme kaip tarpininkė tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Ji tarpininkaudavo per dievo (神 kami) nusileidimo ritualą (祭 matsuri). Šiais laikais terminas gali turėti dvi reikšmes: 1) tai moteris, gebanti pasinerti į transo būseną ir leisti antgamtinėms būtybėms kalbėti per ją; 2) šintoistinės šventyklos tarnaitė, dažniausiai jauna mergina, kuri neturi aiškiaregystės ar šamanistinių galių. (Blacker 1983, p. 172). Istorija Pasak mitologijos, pirmąja miko galima būtų pavadinti aušros ir linksmybių deivę Udzumę (天鈿女命 Ame no Uzume no mikoto). Kai saulės deivė Amaterasu (天照大御神  Amaterasu ōmikami) pasislėpė Dangaus oloje (天岩戸 Ama no iwato), Udzumė, siekdama ją sugrąžinti, atliko pirmąjį šamanistinį ritualą, panašų į tuos, kuriuos atlikdavo miko. Apie pačias miko užsimenama  „Japonijos kronikose“ (日本書紀 Nihon Shoki). Ankstyvajame šintoizme buvo manoma, kad miko į savo pareigas buvo atrenkamos dvasinių būtybių, dažniausiai...

Daugiau

Idzanagis

Parašė Austėja Dunauskaitė - 2015-05-19 - Japonija

Idzanagis (伊邪那岐 / 伊弉諾 Izanagi) – dievas kūrėjas, gimęs iš septynių dieviškųjų kartų Japonijos mitologijoje. Jo vardas verčiamas, kaip „vyras, kuris kviečia“. Jį taip pat vadina Lordu Idzanagiu (Izanagi-no-mikoto), kartais Didžiuoju Dievu Idzanagiu (Izanagi-no-Okami). Idzanagis geriausiai žinomas iš Japonijos sukūrimo mitų. Visi japonų mitologijos mitai yra kildinami iš žodinės tradicijos. Iki mūsų dienų jie išliko kaip užrašai ateinančioms kartoms, užrašyti dviejose knygose:  Nihon šioki (日本書紀 Nihon shoki, liet. „Japonijos kronikos“) (720 m.) ir Kodžiki (古事記 Kojiki, liet. „Užrašai apie senus dalykus“) parašytas Imperatorės Genmei (元明皇后 Genmei) tarnautojo (708-714 m.). Ten aprašytas ir Idzanagio vaidmuo pasaulio kūrime. Pasaulio sukūrimo mitas Pirmiausia, iš chaoso susiformavo dangus ir gimė trys dievybės, jos gavo Trijų Kuriančių Dievybių pavadinimą. Tuo pačiu metu visa kas buvo kieta per milijonus metų suformavo žemę, iš jos gimė du nemirtingieji. Dievybių skaičius vis augo, tačiau šios neturėjo ką veikti,...

Daugiau

Amaterasu

Parašė Sandra Jasiulevičiūtė - 2015-05-18 - Japonija

Amaterasu (天照, liet. „apšviečianti dangų“) – svarbiausia dievybė japonų šintoizmo panteone – saulės ir visatos deivė, Japonijos imperatorių pirmtakė. Pirmą kartą dievybė paminėta mitologinėse istorijose, pateiktose Kodžikio (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) ir Nihono Šiokio knygose (日本書紀 Nihon Shoki, liet. „Japonijos kronikos“). Istorija Pagal šintoizmo pasaulio sukūrimo mitą, Amaterasu yra Idzanagio ir Idzanamės (伊弉冉尊/伊邪那美命 Izanami) dukra. Kodžikio knygoje teigiama, kad deivė atsirado iš kairiosios Idzanagio akies,  pastarajam sugrįžus iš Jomi (黄泉 Yomi, liet. „pomirtinio pasaulio“) po nesėkmingo bandymo išgelbėti Idzanami, kai jis upėje atliko švarinimosi ritualą. Idzanagis Amaterasu įteikė brangenybių vėrinį magatamą (勾玉) ir teisę valdyti Takamagaharą (高天原 Takamagahara) – dangų, visų kami (神, liet. „dievas, dievai“) buveinę. Nihono Šiokio knygoje teigiama, kad Idzanami buvo gyva, kai jie abu su Idzanagiu nusprendė sukurti vyriausiąją dievybę. Amaterasu ir Susanoo Susanoo – Amaterasu brolis, audros dievas. Jam buvo skirta valdyti jūras, tačiau...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 212