Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Idzanagis

Parašė Austėja Dunauskaitė - 2015-05-19 - Japonija

Idzanagis (伊邪那岐 / 伊弉諾 Izanagi) – dievas kūrėjas, gimęs iš septynių dieviškųjų kartų Japonijos mitologijoje. Jo vardas verčiamas, kaip „vyras, kuris kviečia“. Jį taip pat vadina Lordu Idzanagiu (Izanagi-no-mikoto), kartais Didžiuoju Dievu Idzanagiu (Izanagi-no-Okami). Idzanagis geriausiai žinomas iš Japonijos sukūrimo mitų. Visi japonų mitologijos mitai yra kildinami iš žodinės tradicijos. Iki mūsų dienų jie išliko kaip užrašai ateinančioms kartoms, užrašyti dviejose knygose:  Nihon šioki (日本書紀 Nihon shoki, liet. „Japonijos kronikos“) (720 m.) ir Kodžiki (古事記 Kojiki, liet. „Užrašai apie senus dalykus“) parašytas Imperatorės Genmei (元明皇后 Genmei) tarnautojo (708-714 m.). Ten aprašytas ir Idzanagio vaidmuo pasaulio kūrime. Pasaulio sukūrimo mitas Pirmiausia, iš chaoso susiformavo dangus ir gimė trys dievybės, jos gavo Trijų Kuriančių Dievybių pavadinimą. Tuo pačiu metu visa kas buvo kieta per milijonus metų suformavo žemę, iš jos gimė du nemirtingieji. Dievybių skaičius vis augo, tačiau šios neturėjo ką veikti,...

Daugiau

Amaterasu

Parašė Sandra Jasiulevičiūtė - 2015-05-18 - Japonija

Amaterasu (天照, liet. „apšviečianti dangų“) – svarbiausia dievybė japonų šintoizmo panteone – saulės ir visatos deivė, Japonijos imperatorių pirmtakė. Pirmą kartą dievybė paminėta mitologinėse istorijose, pateiktose Kodžikio (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) ir Nihono Šiokio knygose (日本書紀 Nihon Shoki, liet. „Japonijos kronikos“). Istorija Pagal šintoizmo pasaulio sukūrimo mitą, Amaterasu yra Idzanagio ir Idzanamės (伊弉冉尊/伊邪那美命 Izanami) dukra. Kodžikio knygoje teigiama, kad deivė atsirado iš kairiosios Idzanagio akies,  pastarajam sugrįžus iš Jomi (黄泉 Yomi, liet. „pomirtinio pasaulio“) po nesėkmingo bandymo išgelbėti Idzanami, kai jis upėje atliko švarinimosi ritualą. Idzanagis Amaterasu įteikė brangenybių vėrinį magatamą (勾玉) ir teisę valdyti Takamagaharą (高天原 Takamagahara) – dangų, visų kami (神, liet. „dievas, dievai“) buveinę. Nihono Šiokio knygoje teigiama, kad Idzanami buvo gyva, kai jie abu su Idzanagiu nusprendė sukurti vyriausiąją dievybę. Amaterasu ir Susanoo Susanoo – Amaterasu brolis, audros dievas. Jam buvo skirta valdyti jūras, tačiau...

Daugiau

Susanoo

Parašė Eglė Žvirblytė - 2015-05-14 - Japonija

Susanoo (須佐之男 Susanowo-no-Mikoto) – šintoizmo religijoje vienas iš dievų, dar vadinamų „trys kilnieji vaikai“. Jis valdo audras bei jūras, dažnai minimas kaip griaustinio dievas. Šio dievo vyresnioji sesuo Amaterasu – Saulės deivė, o brolis Cukujomi – Mėnulio dievybė. Susanoo pagarsėjo taisyklių nesilaikymu ir destruktyviu elgesiu, todėl neretai vadinamas dievu išdaigininku. Be sąsajų su audromis Susanoo laikomas vėjo ir vandens dievu, o visai neseniai pradėtas sieti su meile bei santuoka. Kilmė ir trumpa istorija Sakoma, kad Susanoo gimė iš dievo Idzanagio, daugelio dievų tėvo, nosies, kai pastarasis, grįžęs iš požemio pasaulio Jomi (黄泉 Yomi), atliko apsivalymo ritualą (禊 misogi) Voto upėje. „Idzanagis tarė: „Tu valdysi vandenynus“, nors Susanoo valdo ir audras, kylančias iš vandenyno“ (Levin 2008, p. 40–42). Susanoo nepatiko toks sprendimas ir jis nepatenkintas pradėjo kelti sumaištį: jo rauda išdžiovino žemę, nužudė daugelį kalnų augalų (Susanoo naudojo jūrų bei...

Daugiau

Šintoizmas

Parašė Jogintė Žalytė - 2014-03-30 - Japonija

Šintoizmas (Shinto) – Japonijos vietinė religija, paremta tikėjimu nematomomis dvasiomis ir galiomis, kurios vadinamos kami (神, „dievas, dievai“). Itin svarbios šventyklos ir įvairūs ritualai, kurie leidžia žmonėms bendrauti su kami. Šintoizmas nėra pasaulio aiškinimo būdas. Japonų religiniai įsitikinimai siekia priešistorinius laikus (BBC, 2011). Japonai apie tokias religijas, kaip indų budizmas, kinų konfucionizmas ir taoizmas, vėliau krikščionybę, sužinojo tik iš užsienio šalių. Visos šios užsienio religijų tradicijos neatpažįstamai pasikeitė dėl sąveikavimo su vietiniu šinto (神道 shintō, pažodžiui – „Dievų kelias“) tikėjimu ir šintoizmo religijos papročiais (Karan 2005, p. 70). Patį šintoizmą gana sunku paaiškinti netgi daugeliui japonų. Iš dalies dėl to, kad pagrindinės religijos vertybės ir elgesio principai buvo susieti su japoniška kultūra kaip dalis tradicijos. Japonai retai atsigręžia į šintoizmą kaip į religiją, kurioje jie sąmoningai dalyvauja. Šintoizmas nėra nuo gimimo įsisavintos tikėjimo taisyklės ar nustatytos religinės pažiūros (Kasulis 2004, p. 1). Religijų susimaišymas  Japonijoje egzistuoja...

Daugiau