Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Guangdžu sukilimas

Parašė Gintarė Žičevičiūtė - 2016-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Guangdžiu sukilimas (광주 민중 항쟁 Gwangju minjung hangjeng), arba Guangdžiu demokratinis judėjimas (광주 민주화 운동 Gwangju minjunghwa undong) – 1980 m. gegužės 18-27 dienomis Pietų Korėjos Guangdžiu mieste vykęs gyventojų sukilimas, nukreiptas prieš tuometinio Pietų Korėjos prezidento Džion Duhuano (전두환 Jeon Duhwan) įvykdytą karinį perversmą ir valdžios užėmimą. Oficialiais duomenimis, susirėmimų tarp civilių ir armijos metu žuvo apie du šimtus žmonių, dar maždaug tūkstantis buvo sužeista (BBC, 2000). Džion Duhuano valdymo metu incidentas visuomenei buvo pristatytas kaip komunistų ir jų šalininkų maištas, tačiau šalyje atkūrus demokratiją, Kvangdžu įvykiai buvo pripažinti kova prieš karinę autokratiją ir neteisėtą žodžio laisvės suvaržymą (Szczepanski, 2008). Priežastys 1979 m. spalio 26 d. buvo nužudytas Pietų Korėjos diktatorius Pak Džionghui (박정희 Pak Jeonghui), ir valdžią perėmė tuometinis Centrinės žvalgybos vadas Če Gjuha (최규하 Choe Gyu-ha). Kitą dieną po jo atėjimo į valdžią keliuose šalies regionuose buvo įvesta...

Daugiau

Kovo 1-osios judėjimas

Parašė Ieva Kučinskaitė - 2016-05-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Kovo 1-osios judėjimas (dar vadinamas Samil judėjimu už nepriklausomybę) – tai 1919 m. kovo 1 d. Korėjos sostinėje Seule prasidėjęs ir po visą šalį išplitęs bei du mėnesius trukęs judėjimas už Korėjos nepriklausomybę nuo Japonijos (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 241). Nors šis judėjimas nepasiekė savo pagrindinio tikslo – Korėjos nepriklausomybės, bet sugebėjo suvienyti korėjiečius ir privertė kolonistų vyriausybę sušvelninti savo politiką pusiasalyje.   Istorija 1910 m. Korėją aneksavo Japonija. Okupantai savo nuožiūra pertvarkė daugumą finansinių, mokslo bei valstybinių institucijų Korėjoje, įvedė autoritarinį režimą, kurio pagrindu buvo organizuojamos masinės mobilizavimo kampanijos ir priverstinė žmonių asimiliacija (Seth 2011, p. 265). Uždraudus spaudą buvo atimta raiškos laisvė (tiek individuali, tiek ir kolektyvinė), panaikinta teisė į žemės nuosavybę, o tai korėjiečius privedė prie greitos ekonominės bei socialinės krizės (Sohn, Kim, Hong 1970, p. 259).  Taip pat okupantų valdžia, pirmąjį valdymo...

Daugiau

Kinijos pilietinis karas

Parašė Ugnė Lebedevaitė - 2015-06-04 - Kinija ir Taivanas

Kinijos pilietinis karas – 1927-1949 (su pertraukomis) vykęs karas tarp dviejų valdžios Kinijoje siekusių jėgų: Gomindano vyriausybės bei Kinijos Komunistų partijos. Tai vienas daugiausia aukų pareikalavusių karų pasaulyje. Karas baigėsi KKP pergale bei Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimu. Karo prielaidos ir priežastys Kinijos ekonominė bei socialinė padėtis, sudariusi sąlygas įsiplieksti pilietiniam karui, pradėjo formuotis dar paskutiniosios Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos valdymo periodu, kai dėl svetimtaučių, kontroliuojančių Kinijos prekybą, ir augančio nepasitenkinimo imperializmu 1911-aisiais šalyje kilo revoliucija. Kinijai susiskaldžius į regionus, kontroliuojamus skirtingų karvedžių, šalyje kilo chaosas, taip paskatinęs nacionalistų, siekusių šalies unifikacijos, judėjimą bei Gomindano vyriausybės įkūrimą, o nuo žiaurių karvedžių kontrolės nukentėjusių bei nuskurdusių valstiečių parama teko 1921-aisiais įkurtai Kinijos Komunistų partijai. Kartu veikusių Gomindano vyriausybės bei KKP pastangomis karvedžiai buvo nugalėti, šalis militarizuota, o  susiskaldymo į regionus laikotarpis buvo užbaigtas, tačiau netrukus, imant ryškėti dviejų partijų idėjiniams skirtumams,...

Daugiau

Šinsengumi

Parašė Ieva Mičiulytė - 2015-06-03 - Japonija

Šinsengumi (新撰組 arba 新選組, Shinsengumi, liet. naujosios pajėgos) tai nedidelė grupuotė elitinių karių, įkurta ir įgaliota Tokugavos šiogūnato (徳川幕府 Tokugawa bakufu, paskutinė feodalinės Japonijos karinė vyriausybė). Pirminė šinsengumi pareiga buvo apsaugoti šiogūną, nuslopinti bei užkirsti kelią imperealistiniams sukilimams, taip pat apsaugoti Japonijos gyventojus. Tad neretai šinsengumi vadinami Edo laiktoarpio (1603-1868) pabaigos policija. Rošigumi Šinsengumi pradžia galima laikyti 1863 metais Tokugavos šiogūnato suformuotas Rošigumi (浪士組 Rōshigumi) pajėgas. Jos buvo sudarytos iš roninų (浪人 ronin, liet. samurajus, neturintis šeimininko), jog apsaugotų tuometinį šiogūną Iemoči Tokugavą (家茂徳川 Iemochi Tokugawa) jo vizito į Kiotą metu. Terminas „roši“ buvo sukurtas ir duotas šios pajėgos roninams, siekiant pagerinti rošigumi įvaizdį ir įprasminti jų svarbią užduotį (Hillsborough 2013, p. 12-13). Nepaisant to, jog šios pajėgos buvo įkurtos Tokugavos šiogūnato, tuometinis Rošigumi vadovas Kijokava Hačirō (清河八郎 Kiyokawa Hachirou) buvo imperatoriaus šalininkas ir nuo pat pradžių rinko roninus,...

Daugiau

Korėjos karas

Parašė Žygimantas Žarskus - 2015-06-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjos karas – tai 1950 m. birželį-1953 m. liepą tarp Jungtinių Tautų (toliau: JT) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau: JAV) palaikomos Pietų Korėjos (arba Korėjos Respublikos) ir Sovietų Sąjungos bei Kinijos palaikomos Šiaurės Korėjos (Korėjos Demokratinės Liaudies Respublikos) vykęs karas. Šis konfliktas padalino Korėjos pusiasalį į Šiaurės ir Pietų Korėjas. Tai buvo pirmasis ideologinio šaltojo karo tarp JAV ir SSRS pasireiškimas atvira kova. Korėjos karas – kruviniausias XX a. antrojoje pusėje vykęs karas, pareikalavęs daugiau nei 3 milijonų aukų (Hong 2008, p. 188). Priežastys 1945 m. rugpjūčio 15 d. Japonijos pasidavimas Antrajame pasauliniame kare reiškė nepriklausomybę buvusiai jos kolonijai – Korėjai. Dar prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą Aljanso šalių šauktuose susirinkimuose buvo aptariamas būsimos laisvos Korėjos likimas, tačiau karo laimėtojos nusprendė, kad su Korėja turi elgtis kaip su Japonijos sudedamąja dalimi (Olsen 2005, p. 55). Viena iš svarbiausių karą...

Daugiau