Tokugava Iejasu
Tokugava Iejasu (徳川家康 Tokugawa Ieyasu) – vienas iš pagrindinių karo politinių lyderių Japonijoje Sengoku (戦国 Sengoku) arba kariaujančių valstybių laikotarpyje. Jis buvo žymiausias Tokugavų klano lyderis, pirmasis Japonijoje Tokugavų dinastijos šiogunas bei Edo šiogunato, kitaip dar žinomo kaip Tokugavų šiogunato, įkūrėjas. Efektyviai valdė Japoniją nuo Sekigaharos mūšio iki Meidži (明治 Meiji ) atkūrimo.
Tokugava Iejasu kilo iš nedidelės samurajų (侍 samurai) giminės Macudaira, kuriai priklausė dalis teritorijos Mikavos provincijoje (šiuolaikinė Aičio prefektūra). Vaikystėje jis daug kartų buvęs politiniu įkaitu kaimyninėse žemėse, kurių kunigaikščiai arba kitaip Daimio (大名 Daimyo) naudojosi Macudairos giminės silpnumu savo politinėse intrigose. Po Okehadzama mūšio, pasikeitus politinei situacijai, Iejasu sukilo prieš Imagavos giminę ir sudarė sąjungą su Oda Nobunaga. 1560-1580 metų laikotarpyje Tokugavai pavyko praplėsti savo žemes į rytus iki Surugos žemių (駿河国 Suruga no kuni) (šiuolaikinės Šidzuokos prefektūros rytinė dalis) ir sukurti pakankamai galingą kariuomenę bei pagerinti žemių ekonominį lygį. Pagrindinis jo tikslas buvo apjungti Japoniją. Po Odos Nobunagos mirties 1582 m., šio įpėdiniu tampa Tojotomis Hidejošis, o Tokugava Iejasu liko paklusti ir pripažinti save pastarojo vasalu. Tokugavos žemės buvo konfiskuotos ir vietoj jų suteiktos naujos su rūmais, Kanto regione, Edo žemėse (šiuolaikinis Tokijas). Po Tojotomio Hidejošio mirties, Iejasu pasinaudojo tuometine betvarke viešpataujančio klano viduje ir nukariavo jį. 1603 metais jis gavo šioguno titulą ir suformavo Edo šiogunatą, kuris turėjo valdžią iki 1868 metų. Tokugava Iejasu atnešė Japonijai ilgai lauktą taiką ir stabilumą, mirė 1616 m.
Iejasu jaunystė
Tokugava Iejasu gimė 1543 metais, gruodžio 31 dieną, 4 valandą ryto Okadzakio pilyje. Jo tėvas, Macudaira Hirotada, buvo aštuntas Macudairų klano daimio ir valdė Mikavos žemes. Šios valdos buvo iš abiejų pusių apsuptos agresyvių kaimynių, kurios nepaliaujamai kariavo viena su kita, todėl Macudairos giminėje pastovūs ginčai dėl sąjungininkų pasirinkimo buvo įprasta kasdienybė. Vieni palaikė rytinius kaimynus, kiti vakarinius.
1548 metais Odos klano kariuomenė užpuolė Mikavos žemes, bandydamas gelbėtis Macudaira Hirotada susitaria mainais į karinę pagalbą atiduoti savo sūnų, jaunąjį Tokugava Iejasu, įkaitu į Imagavos Jošimoto giminę. Tačiau Odos klanas apie tai sužinojo ir pasitelkdamas savo agentus pavogė berniuką, kuris vėliau buvo įkalintas Nagojos mieste. Ten Iejasu, būsimas šiogunas, susidraugavo su savo pagrobėjo sūnumi, Oda Nobunaga.
1549 metais mirė Iejasu tėvas, ir po trijų metų, jį atkeliavo išvaduoti Imagavos klanas, pažadėjęs grąžinti jaunąjį daimio į gimtąsias žemes. Pasinaudojęs vidiniais Odų klano nesutarimais, po jų daimio mirties, Imagava Jošimoto išvaduoja įkaitą, tačiau negrąžina jo, o įkaliną savo pilyje, Sunpu mieste. Iejasu vėl tampa įkaitu.
Imagava planavo paversti jį savo vasalu ir tokiu būdu valdyti jo žemes. 1556 metais Jošimoto tapo jo patėviu ir taip gavo naują Macudairos pavardę. Po metų privertė Iejasu susituokti su savo dukterėčia ir suteikė jam naują vardą – Motojasu. Dar po metų, Imagava paskyrė Iejasu kariuomenę, su kuria jis laimėjo savo pirmąjį mūšį, užkariavęs Terabės pilį, vakarų pasienyje. Nors jis pateko į Imagavos šeimą kaip įkaitas, daimio elgėsi su juo kaip su savo sūnumi. Iejasu gavo geriausią išsilavinimą, mokėsi pas strategą Ohara Jusai ir tapo Jošimoto šeimos dalimi dėka santuokos su jo dukterėčia.
Sąjunga su Oda Nobunaga
1560 metais, Imagava Jošimoto užpuolė Oda Nobunagos žemes ir buvo nužudytas Okehadzamos mūšyje.
Ši mirtis buvo puiki galimybė Iejasu paskelbti nepriklausomybę. Jam pavyko saugiai nugabenti savo žmoną ir sūnų į gimtąją pilį. 1561 metais jis paskelbė karą Imagavos klanui užpuldamas vieną iš jų uostų, o 1562 sudarė sąjungą su Oda Nobunaga. Dar po metų, galutinai nutraukęs ryšius su Imagava, pasikeitė vardą į Iejasu.
Pirmiausiai, Iejasu turėjo sukurti savo administraciją ir prikelti ekonomiką Mikavos provincijoje, tačiau jam trukdė budistinės bendruomenės, kurios nepripažino jo valdžios. Karas su jais vyko du metus, nuo 1564 iki 1566, bet galiausiai baigėsi visiška Iejasu pergale. Apjungus žemes, Imperatorius suteikė jam titulą – Mikava no kami (三河の神 Mikawa no kami), išvertus „Mikavos sergėtojas“. Kaip tik tada, Iejasu pakeitė savo pavardę į Tokugava, senosios Minamoto giminės palikuonį.
1568 metais, Iejasu Tokugava sudarė sąjungą su Takeda klanu ir kartu kovojo prieš Imagava. Tais pačiais metais, kartu su Oda Nobunaga, jis sudalyvavo žygyje į Kiotą ir padėjo Ašikagai Jošiakiui užimti šioguno pareigas.
1570 metais, Tokugavai pavyko užkariauti didžiąją Totomo provincijos dalį, kuri priklausė Imagavai. Pastarasis klanas kapituliavo prieš laimėjusį ir buvo pašalintas iš Japonijos politinės kovos lauko. Tokugava pastatė savo naują rezidencinę pilį Hamamacu (浜松 Hamamatsu) vietoje. Tais pačiais metais, padėjo Odai Nobunagai nugalėti Adzajaus ir Asakurų klanus Anegavos mūšyje.
Karas su Takedos klanu
Iki 1569 metų Iejasu palaikė gerus santykius su Takedos klano daimio, Takeda Šingenu. Jie taikiai pasidalino Imagavos klano valdas, tačiau Takeda turėjo tikslą užkariauti Kiotą, o Tokugava buvo rimta kliūtis, todėl susijungęs su rytų kaimynėmis, Takeda Šingenas užpuolė Iejasu.
Pirmus išpuolius pavyko atremti, tačiau 1572 metų spalį, Takeda Šingenas asmeniškai stojo į kovą, ir pirmame mūšyje Iejasu pralaimėjo, taip parodydamas, kad nesugeba apsiginti nuo visoje tuometinėje Japonijoje savo karine sistema garsėjusiu Takedų klanu.
Pamatęs sparčiai blogėjančią situaciją, Oda Nobunaga atsiuntė 3000 savo karių pagalbon, tačiau tai nepadėjo pataisyti prastą padėti. Iejasu nusprendė kautis visu pajėgumu ir nusiuntė visus savo vienuoliką tūkstančių samurajų pajegas į lemiamą mūšį, kuriame asmeniškai vadovavo. Tačiau Takedos klano samurajų buvo kelis kart daugiau ir jų parengimas buvo nesulyginamai geresnis. Įžymus, paskutinis Mikatagahara mūšis įvyko 1573 metais, gruodžio 25 dieną. Baigėsi visišku Tokugavos Iejasu pralaimėjimu. Per stebuklą grįžusiam į savo pilį, jam liko tik laukti savo likimo.
Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad užkariavęs Nodos pilį, Takeda Šingenas susirgo ir pakeliui namo mirė. Tokugava pradėjo atgauti jėgas.
1574 metų, gegužės mėnesi naujas Takedos klano daimio, Takeda Kacujoris (武田勝頼 Takeda Katsuyori), nuspręndė tęsti savo tėvo planų įgyvendinimą ir su 15 tūkstančių samurajų užpuolė Tokugavos žemes. 1575 metais, liepos 29 dieną jis buvo nukariautas jungtine Tokugavos Iejasu ir Odos Nobunagos 30-ties tūkstančių samurajų pajėgomis. Tokugava susigrąžino visas savo žemes, o visiškas Takedos klano sunaikinimas buvo tik laiko klausimas.
1579 metais Odos Nobunagos įsakymu Tokugava Iejasu savo žmoną ir sūnų nuteisė mirti už įtarimą rengiant sukilimą ir sudarant slaptą sandorį su Takedos klanu.
1582 metais Takedos klanas buvo visiškai sunaikintas, o Tokugava, už nuopelnus kariaujant, iš Odos Nobunagos gavo Surugos provinciją.
Įvykis Honodžio šventykloje
1582 metais, gegužės mėnesi Iejasu aplankė Odos Nobunagos rezidenciją – prabangią Adzuči pilį, bet jau kitą mėnesį jis sužino, kad Oda Nobunaga buvo nužudytas savo vasalo, Akeči Micuhide. Tokugavai pabėgti į savo valdas, Mikavos provinciją, padėjo Iga provincijos nindzės (忍者 ninja arba 忍び shinobi). Grįžęs Iejasu planavo surinkti kariuomenę ir susitvarkyti su sukilėliais, tačiau Tojotomis Hidejošis (豊臣 秀吉Toyotomi Hideyoshi) suspėjo pirmas nugalėti sukilėlius Jamadzakio mūšyje.
Tuo metu, 1582 metais po Nobunagos mirties, buvusiose Takeda klano žemėse prasidėjo skilimas. Odos administracija buvo išardyta. Tokugava Iejasu, priešingai Odos vasalams, gerbė ir skaitėsi su nugalėtų klanų tradicijomis, todėl jam nesunkiai pavyko prijungti tas žemes į savo valdas. Tačiau Uesugi ir Hodžo klanas taip pat norėjo tų žemių, tik po 10 mėnesių trukusio konflikto Tokugava Iejasu laimėjo ir nuo to laiko turėjo 5 provincijas: Kai, Šinano, Suruga, Totomi ir Mikava.
Po 3 metų alinančių susidūrimų, 1586 metais Tokugava Iejasu pripažįsta Tojotomį Hidejošį viršesniu ir tampa jo vasalu. 1592 metais Tojotomis pradeda karą su Korėja ir 1598 metais, prieš jo mirtį, Iejasu pažadėjo palaikyti Tojotomių klaną, po jų daimio mirties. 1598 metais rugsėjo 18 dieną, Tojotomis mirė ir po metų, 1600 m., įvyko Sekigaharos mūšis, kurį laimėjo Tokugava Iejasu.
Šiogunato atsiradimas
Po pergalės Sekigaharos mūšyje, 1603 metais, šešiasdešimties metų Iejasu įgijo naują imperatoriaus suteiktą „Didžiojo šioguno, barbarų užkariautojo“ titulą. Jis sukūrė naują samurajų valdžią – šiogunatą Edo žemėje (šiuolaikinis Tokijas). Tai buvo trečias ir paskutinis šiogunatas po analogiškų pirmų dviejų, sukurtų Minamoto ir Ašikagų klanų. Naujos valdžios viešpatavimas tęsėsi 250 metų.
1605 metais Tokugava Iejasu perdavė šioguno titulą savo sūnui Tokugavai Hidetadai, tačiau neoficialiai jis tęsė savo pozicijų stiprinimą ir kūrė naują sistemą, užtikrinančią jo šiogunato ilgalaikį viešpatavimą.
1613 metais Iejasu apribojo sostinės aristokratų teises ir imperatoriaus valdžią, 1615 metais pavertė samurajus iš karių, žemvaldžių, į žemių neturinčius valstybės tarnautojus.
Tokugavos Iejasu mirtis
Tapęs vienvaldžiu Japonijos valdovu, Iejasu buvo imperatoriaus apdovanotas pagrindinio šalies ministro pareigomis. 1615 metais Tokugava Ieyasu dar kartą susitiko mūšyje su Tojotomių klanu ir galutinai sutriuškino jį ir jo sąjungininkus. 1616 metais pirmasis Tokugavos dinastijos šiogunas mirė.
Naudota literatūra
- Berry, M. E., 1994. The Culture of Civil War in Kyôto. Berkely: University of California Press.
- Berry, M. E., 1982. Hideyoshi. Cambridge: Harvard University Press.
- Bottemly, I., Hopson A. P., 1991. Arms and Armor of the Samurai. Crescent.
- Bryant, A., 1995. Sekigahara 1600. Oxford: Osprey Military.
- Cooper, M., 1981. They Came To Japan. Berkeley: University of California.
- Elison, G., 1991. Deus Destroyed. Harvard: Harvard university press.
- Yamamoto T., 1716. The Hagakure. Vertė. W. S. Wilson, 1983. Kodansha.
