Senelė Samšin

Senelė Samšin (삼신할머니 Samshin Halmoni) – gyvybės ir vaisingumo deivė, prižiūrinti moteris gimdymo metu bei globojanti naujagimius, gimdyves ir akušeres. Korėjos mitologijoje ji yra viena iš galingiausių dievų, todėl senelės vardas jai suteiktas kaip pagarbos titulas.

Šamanų mitas

Vieni iš svarbiausių gyvenimo įvykių, kurie korėjietiškame šamanizme laikomi šventais ir jiems yra skiriami ritualai, yra vaiko gimimas ir jo tolimesnis auginimas. Gyvybės veržlumas ir gimimo stebuklas išaukštinamas viename iš sugalvotų mitinių pasakojimų apie gyvybės ir vaisingumo deivės Senelės Samšin atsiradimą,  kuris apdainuojamas šamanų apeigoje  gut (굿 gut).

Gut ritualuose ši istorija pasakojama, meldžiant vaisingumo, saugaus gimdymo bei prašant užauginti sveiką vaikelį. Mitas bendrai siejamas su derlingumo dievo Džesoko (제석 Jaesok) gimimu, tačiau Rytinės pusiasalio pakrantės šamanų giesmėje; jis pagerbia Senelės Samšin atsiradimą (Kister 1997). Šamanų dainuojamojoje ritualų lopšinėje, pagerbiamas Samšin dvasios atsiradimo stebuklas: „Liūlia, liūlia, čiūčia liūlia mažylę. Nukritai iš dangaus, iššokai iš žemės“ (Kister 1997, p. 31).

Šamanistinis Senelės Samšin mito siužetas kyla iš mirtingosios Mergelės Dangum (당금아가시 Danggeum Agashi) gyvenimo istorijos. Randama daugiau nei 60 skirtingų mito variantų, kuriose pateikiamos skirtingos detalės aptinkamos skirtinguose regionuose (The National Folk Museum of Korea 2014). Šiaurinio pusiasalio regiono mitas apie deivės atsiradimą yra laikomas geriausiu mitologines charakteristikas išlaikančiu pasakojimu.

Siužetas

Pasak legendos Dangum buvo nekalta panelė stebuklingai pastojusi nuo budistų vienuolio atėjusio melsti maisto ir nakvynės į jos namus, kai tuo metu jos tėvai ir 9 broliai buvo išvykę. Naktį užmigusi, mergina susapnavo patyrusi lytinius santykius su vienuoliu. Kitą rytą mergina suprato, jog stebuklingai pastojo (Culture content 2017). Parvykę broliai įtūžę seserį užrakina į akmeninę dėžę ir įmeta į vandenį, už šeimos garbės paniekinimą. Su dangaus pagalba Dangun įkalinta dėžėje pagimdo trynukus, kurie kartu su motina išsigelbsti ir užaugę pradeda ieškoti tėvo (Im, Heyman 2003).

Trynukai atvykę į šventyklą, įsikūrusią Dangiškojoje karalystėje, susitinka su vienuoliu, kuris norėdamas įsitinkinti, kad tai jo sūnūs pateikia jiems įvairias užduotis. Galų galiausiai įsipjovęs į savo pirštą vienuolis pamato, jog jo kraujas susijungia su berniukų krauju. Jis įsitikina, kad jie yra jo palikuonys. Vienuolis paskiria sūnums dievišką Džesoko – derlingumo dievo poziciją, o Mergelė Dangum tampa gimdymo ir vaisingumo deive (The National Folk Museum of Korea 2014). Kadangi nepaisant mirtinų išbandymų ir kliūčių, Dangum pagimdė trynukus, be to visuomenėje, kurioje ypač vertinami berniukai, ji susilaukė trijų sūnų, jauna mergaitė kaip pagarbos ženklą gauna  gimdymo ir vaisingumo dvasios – Senelės Samšin vardą.

Džedžiu salos mitas

Džedžiu salos (제주도 Jeju-do) mitas vaisingumo deivę Samšin kildina iš Mjongdžino karalystės (명진국Myeongjin-guk). Pasak legendos, kai pirmoji gyvybės deivė, kuri buvo Rytų jūros Drakono rūmų Karaliaus duktė, buvo ištremta iš karalystės už padarytas nuodėmes, norėdama išsigelbėti ji paprašė motinos pagalbos. Ši dukrai paskyrė būti atsakingai už žmonių gyvybes žemėje (The National Folk Museum of Korea 2014).

Nubausta tėvo gyvybės deivė buvo uždaryta į dėžę, kol galiausiai, po 3 metų pasiekė mirtingųjų pasaulį, kur ją atrado Imborodžiu (임보로주 Imboroju). Žmogelis paprašė padėti jo žmonai susilaukti vaikelio. Atlikdama savo kaip deivės pareigas, ji padėjo Imborodžiu žmonai tapti nėščiai bei dalyvavo gimdyme, bet dėl deivės menkų žinių ir įgūdžių moteris drauge su vaikeliu pateko į kritinę situaciją, kurios dvasia nesugebėjo suvaldyti (Culture content 2017).

Tuo metu, vykstant sumaisčiai žemėje, Aukščiausiasis paskiria Princesę iš Mjongdžino karalystės būti nauja gimdymo ir vaisingumo dievybe. Nusileidusi į žemę ji padeda moteriai priimti vaikelį ir išgelbsti juos abu. Netrukus tarp dievybių kilsta barnis, siekiant išsiaškinti kuri yra tikroji deivė. Jos nuvyksta pas Aukščiausiąjį, kuris joms pasiūlo susirungti gėlių žiedų skleidimo lenktynėse (žiedų skleidimasis simbolizuoja gyvybę). Deja, Rytų jūros princesei nepavyksta atlikti iki galo užduoties, todėl ji paskiriama valdyti požemių pasaulį, kur rūpinasi negimusiais ir mirusiais vaikeliais, o deivė iš Mjongdžino karalystės tampa tikrąją Samšin dievybe, kuri atsakinga už gimdymą ir vaisingumą žemėje (Choi 2008).

Garbinimas ir ritualai

Yra teigiama, jog kiekviena gyvenvietė ir namas turi gyvenančią gimdymo dvasią. Kai kurios šeimos tiki, jog pati svarbiausia namo vieta, – svetainė, priklauso Senelei Samšin. Todėl norinčios susilaukti vaikelio moterys būtent šioje vietoje aukodavo aukas (Pentikainen 1996). Be to, norėdama pastoti moteris dalindavosi ryžiais su neseniai vaikelio susilaukusiomis mamomis (Monaghan 2010). Aukų stalas šiai dievybei susideda iš vyno, sojų padažo, virtų ryžių. Trečią ir septintą dieną po vaiko gimimo, mamos apatiniai baltiniai  tvarkingai sulankstyti padedami ant aukų altoriaus, meldžiant naujagimiui sveiko ir ilgo gyvenimo (Pentikainen 1996). Korėjoje tikima, jog Senelė Samšin saugo naujagimio namus nuo 7 iki 100 dienų. Todėl ryšį tarp naujagimio, gimdyvės ir Samšin dvasios tvirtina uošvė, kuri po to perima visus darbus susijusius su vaikeliu ir marčia (Valsiner 2000).

Ties įėjimu į namus ant vartų pakabinta šiaudinė virvutė turėjo įpatingą simbolį ir reikšmę (Clark 2000). Iš šiaudų nupinta virvė buvo simbolis ir ženklas, jog tuose namuose gims arba gimė vaikas. Į virvę įrištas gabalėlis medžio anglies saugojo nuo piktų dvasių ir ligų, pušies šakelė simbolizavo amžiną sveikatą, o įrišti pipirai reiškė sūnaus laukimą. Toks namų teritorijos žymėjimas reiškė įspėjimą, jog Senelė Samšin yra namuose, todėl jokiam svetimšaliui nedera kelti kojos. Buvo tikima, kad jeigu asmuo atvyko be pakvietimo į namus, kuriuose yra gimdyvė, ateityje šio svetimšalio vaikui gali grėsti sunkus ir sudėtingas gimimas, nes įsibrovėliui nebepadės Senelė Samšin. Po dviejų gyvybių atskyrimo, kurį simbolizavo virkštelės perrišimas,  trys dubenys ryžių ir trys dubenėliai sriubos patiekiami dvasiai Samšin. Po to šis maistas suvalgydinamas ką tik pagimdžiusiai moteriai (Moon 2005).

Kita svarbi ceremonija vyksta naujagimiui sulaukus šimto dienų, reiškiančių, jog jis išgyveno. Tėvai ir artimieji dėkoja Samšin, paruošdami jai aukas. Įvairiuose regionose sakoma, jog senelė Samšin vaikutį saugo iki septynerių metų, o vėliau jį globoja septynių žvaigždžių dievas (Pentikainen 1996).

Literatūros sąrašas:

1. Choi, W.O. 2008, Illustrated guide to Korean mythology, Stallion Press, Singapore. Prieiga per internetą: ProQuest Ebook central. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
2. Clark, D. 2000, Culture and Customs of Korea, Greenwood Press, London. Prieiga per internetą: ProQuest Ebook central. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
3. Culture content (문화콘텐츠닷컴), 2017, 당금애기. Prieiga per interntetą: < http://www.culturecontent.com/content/contentView.do?content_id=cp061800570001>. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
4. Culture content (문화콘텐츠닷컴), 2017, 명진국 따님애기 (삼승할망본풀이). Prieiga per interntetą: čia=>. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
5. Im, S.J. , Heyman, A.C. 2003, Mu-ga: The ritual songs of the korean Mudangs, Asian Humanities press, California. Prieiga per internetą: Google books >. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]

Kister, D. A. 1997, Korean Shamanist Ritual: symbols and dramas of transformation, Jain Publishing

6. company, California. Prieiga per internetą: Google books [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
7. Monaghan, P.  2010, Encyclopedia of Goddesses and Heroines: Africa, Eastern Mediterranean, Asia, Greenwood Press, California. Prieiga per internetą: Google books >. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
8. Moon, H.J. 2005, „The rite of passage and folklore of koreans“, International Area review,vol. 8, nr. 2, p. 191-202. Prieiga per internetą: Academic search complete (EBSCO). [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
9. Pentikainen, J.  1996, Shamanism and Northern Ecology, Mouton de Gruyter, New York. Prieiga per internetą: ProQuest Ebook central. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]

The National Folk Museum of Korea, 2014, Encyclopedia of Korean Folk literature, Government Publication, Seoul.  Prieiga per internetą: Google books > . [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]

10. Valsiner, J. 2000, Culture and Human Development, Sage publications, London. Prieiga per internetą: ProQuest Ebook central. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]