Džiongmjo šventykla
Džiongmjo šventykla (종묘 Jongmyo, 宗廟, liet. „Kilmingųjų protėvių šventykla“), esanti Jongno-gu, Seule, yra viena seniausių išlikusių konfucionistinių šventyklų. Ši šventovė yra skirta atlikti memorialines apeigas Džiosono dinastijos metu valdžiusiems karaliams ir karalienėms pagerbti, čia laikomos šių valdovų memorialinės lentelės. Čia atliekamos ritualinės apeigos, jungiančios muziką, dainas ir šokį, tokia tradicija tęsiama nuo XIV-ojo amžiaus. 1995 metais Džiongmjo šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ši šventykla perteikė karališkosios šeimos teisėtumą, čia karalius dažnai lankėsi, kad sudalyvautų apeigose protėviams ir palinkėtų savo šalies žmonėms ir pačiai šaliai saugumo ir užtikrintumo (New World Encyclopedia 2014).
Istorija
Džiongmjo šventykla buvo pastatyta 1394 metais, karaliaus Tedžo (태조 Taejo) įsakymu. Tuo metu šis pastatas buvo laikomas vienu ilgiausių pastatų Azijoje. Pagrindinę Džiongdžiono salę (정전 Jeongjeon) sudarė septyni kambariai, kurie buvo rezervuoti karaliui ir karalienei. Šventyklos kompleksas vėliau buvo išplėstas karaliaus Sedžiongo (세종 Sejong) paliepimu. Buvo pastatyta Jongnjongdžiono salė (영녕전Yeongnyeongjeon), dar kitaip žinoma kaip Amžinos ramybės salė (angl. Hall of Eternal Peace). Kadangi reikėjo vis daugiau vietos memorialinėms lentelėms, pastatų kompleksas vis plėtėsi iš vakarų į rytus, kol galiausiai išsiplėtojo iki devyniolikos kambarių. Vis dėlto per Imdžino karą (angl. Imjin war, 1592 – 1598) japonų įsibrovėliai sudegino šventyklą. 1601 metais ji buvo atstatyta ir išliko iki šių dienų. Memorialinės lentelės buvo išsaugotos, paslėpus jas vieno nekilmingo žmogaus namuose. Kiekvieno karaliaus lentelė būdavo padėta į šventyklą, praėjus trims metams po jo mirties. Šventykloje nėra tik dviejų nuverstų valdovų lentelių – Jonsanguno (연산군 Yeonsangun) ir princo Guanghe (광해 Gwanghae). Prie kiekvienos lentelės yra ir valdovo pasiekimų sąrašas (New World Encyclopedia 2014).
Šventyklos struktūra
Džiongmjo šventyklos kompleksas užima 19,4 ha ovalo formos sklypą. Pagrindinis pastatas Džiongdžiono salė – pagrindinė šventykla – yra 150 metrų ilgio ir 100 metrų pločio medinė konstrukcija. Šis kompleksas buvo statytas remiantis fengšui, todėl unikali šios vietos atmosfera yra laikytina vieninteliu tokiu istoriniu monumentu Azijoje (UNESCO World Heritage Centre). Palyginus Amžinos ramybės salę su Džiongdžiono sale, pirmoji yra mažesnė ir čia saugoma mažiau memorialinių lentelių. Taip pat šios salės stogo centras yra aukščiau, nei visas stogas. O pagrindinės salės stogas yra vientisas. Taip pat Amžinos ramybės salėje laikomos memorialinės lentelės priklauso tiems valdovams, kurie valdė gana trumpai arba savo valdymo metu nepasižymėjo jokiais vertais dėmesio pasiekimais. Be Džiongdžiono ir Amžinos ramybės salės, Džiongmjo komplekse yra dar šeši pastatai. Mangmjoru pavilionas (망묘루 Mangmyoru), tai vieta, kur karalius, prieš prasidedant memorialinėms apeigoms, ateidavo prisiminti protėvių ir atiduoti jiems pagarbą (The Seoul Guide 2014). Gongmino šventykla (공민왕 신당 Gongminwang Sindang). Ši vieta dar vadinama Nusipelniusių piliečių sale (angl. Hall of Meritorious Subjects), skirta vienam iš karalių, valdžiusiam Gorjo laikotarpiu – Gongminui (공민왕 Gongmin wang), kurią pastatyti įsakė karalius Tedžo. Čia laikomos gerbiamų šalies tarnautojų memorialinės lentelės. Hjangdečiongas (향대쳥Hyangdaecheong) – ritualams skirtų reikmenų, kaip ritualinio popieriaus, smilkalų ir aukų, saugojimo vieta. Džegungas (재궁 Jaegung) – tai vieta su trimis pastatais, kur karalius ir princas ruošdavosi apeigoms. Pirmasis pastatas Odžešilas (어재실 Eojaesil) – tai karaliaus susikaupimo ir pasiruošimo prieš apeigas erdvė. Joje yra nedidelis sostas, ant kurio galėjo būti nešiojamas karalius po šventyklos teritoriją ir širma, kuri per specialias progas, buvo puošiama bijūnais. Šios gėlės simbolizavo pagarbą ir turtus. Taip pat dešinėje pastato pusėje stovi imperatoriaus Godžiongo modelis, vilkintis ceremoniniais rūbais. Į rytus nuo Odžešilo stovi Sedžiadžešilas (세자재실 Sejajaesil) – čia apeigoms ruošėsi princas. Šioje patalpoje stovi tik širma. O į vakarus nuo Odžešilo yra Omokjokčongas (어목욕청 Eomokyokcheong) – vonios kambarys, kuriame karalius ir princas apsiprausdavo prieš ritualines apeigas. Šioje patalpoje stovi palankinas, kurio karalius buvo nešiojamas šventyklos teritorijoje (The Seoul Guide 2014).
Priešais pagrindinį įėjimą į šventyklą stovi Hamabis (하마비 Hamabi) – tai akmuo nurodantis, jog kiekvienas einantis pro vartus turi nulipti nuo žirgo. Tai suvokiama kaip pagarbos protėviams simbolis. Netgi karalių ir karalienių buvo reikalaujama išlipti iš jų palankinų ir taip parodyti pagarbą mirusiems valdovams (Visit Korea 2016).
Džiongdžiono salės fasadas susideda iš 20 kolonų ir durų tarp jų. Pastato išorė atrodo gana neišvaizdžiai, tačiau interjeras įmantriai dekoruotas protėvių garbei. Lankytojai nėra įleidžiami į šią salę, visgi gali pamatyti jos kopiją Hjangdečionge (Visit Korea 2016).
Į Džiongdžioną veda treji vartai. Pietuose esantis įėjimas skirtas dvasioms ir jokie mirtingieji negali įeiti. Rytų pusėje esantys vartai buvo skirti karaliui ir princui, o vakariniai vartai – muzikantams ir šokėjams, kurie dalyvaudavo memorialiniuose ritualuose (Visit Korea 2016).
Autentiškumas
Džiongmjo šventykla, nors ir buvo nevieną kartą restauruota ir atstatyta, tačiau kiekvieną kartą buvo atsižvelgiama į medžiagas naudojamas restauracijoje bei į statymo techniką, kad išlaikyti autentiškumą. Buvo išsaugota originali pastatų forma, aplinkos objektų išdėstymas. Taip pat čia atliekama ritualinė muzika bei šokiai, kurie buvo perduoti iš kartos į kartą ir vis dar yra reguliariai atliekami per ritualines apeigas (UNESCO World Heritage Centre).
Ritualinės ceremonijos
Džiongmjo Džerje (종묘제례 Jongmyo jerye) arba Džiongmjo Dedže (종묘대제 Jongmyo daeje) – tai ceremoninės apeigos skirtos Džiosono periodu valdžiusiems karaliams ir karalienėms. Džiosono eros metu ritualas buvo laikomas penkis kartus per metus: pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą ir gruodžio mėnesį. Tačiau per Japonijos kolonistų valdymą šios ceremonijos buvo panaikintos. Vėliau ceremonija buvo atkurta ir nuo to laiko vyksta kasmet gegužės mėnesio pirmą sekmadienį.
Muzika, grojanti per šias apeigas, vadinasi Džiongmjo Džerjeak. Ši muzika buvo sukurta Džiosono dinastijos, karaliaus Sedžiongo valdymo metu, ir buvo grojama karališkųjų rūmų pokylių metu. Vėliau, karaliaus Sedžio (세조 Sejo) valdymo metu, ji buvo pakeista ir pritaikyta ritualinėms ceremonijoms. Ta pati muzika, ritualų metu, skamba Džiongmjo šventykloje ir šiais laikais. Taip pat kai kurie muzikiniai kūriniai, atliekami Džiongmjo Džerje metu, yra atkeliavę netgi iš Kinijos Tangų ir Songų dinastijų laikų.
Grojant muzikai taip pat yra atliekami linijiniai šokiai. Šie šokiai yra skirti parodyti negatyvios ir pozityvios kosminių energijų, in ir jang, harmoniją. Tai daroma, pereinant nuo šokio Munmu (문무Munmu), kuris vaizduoja pozityvią jang, pagerbiant Džiosono dinastijos valdovų nuopelnus, iki šokio Mumu (무무 Mumu), kuris rodo negatyvios in energijos prigimtį, išaukštinant Džiosono valdovų karinius pasiekimus.
Kiekvienas ritualas prasideda su karališkąja procesija. Kad sudalyvautų apeigose, Džiosono karaliai su princais ir pavaldiniais, keliaudavo į Džiongmjo šventyklą karališkąja procesija. Šioms dienomis ši eisena yra atkuriama su palankine nešamu karaliumi ir jį lydinčiais civiliais, kariškiais ir sargyba, sustatyta procesijos priekyje ir gale. Toliau ritualas susideda iš pasisveikinimo su dvasiomis, aukojimu joms ir atsisveikinimo. Per kiekvieną procedūrą skamba Džiongmjo Džerjeak, kita ritualinė muzika, atliekama tradiciniais instrumentais ir lydima šokiu Parilmu (팔일무 Parilmu), kurį šoka 64 šokėjos, bei kitais ritualiniais šokiais.
Džiongmjo Džerje ceremonija be pertraukos vyko 500 metų, todėl yra saugoma kaip nematerialus kultūrinis paveldas (Visit Korea 2016).
Paveldo apsauga ir priežiūra
Visa Džiongmjo šventyklos valda ir pastatai esantys joje buvo paskelbti kaip valstybės pripažintas kultūrinis paveldas. Ji yra saugoma Kultūrinio Paveldo Apsaugos akto (angl. Cultural Heritage Protection Act), kuris nustato Džiongmjo šventyklos teritorijos ir pastatų, esančių joje, pakeitimų apribojimus. Plotas, nusidriekiantis 100 metrų nuo Džiongmjo ribų, kaip istorinė kultūrinės aplinkos apsaugos zona taip pat yra saugomas Kultūrinio Paveldo Apsaugos akto ir Jongno-gu apskrities valdybos nurodymo (angl. Historic Cultural Environment Protection Area). Todėl visiems statybų darbams atlikti toje vietoje reikia gauti specialius leidimus. Taip pat šventykloje vykstančios apeigų ceremonijos kartu su jų metu atliekma ritualine muzika yra pripažinti valstybės kaip svarbus nematerialus kultūrinis paveldas (angl. Important Intangible Cultural Heritage). Džiongmjo Džerje apsaugos organizacija (angl. The Jongmyo Jerye Safeguarding Society) paskirta kaip pagrindinė šį ritualą praktikuojanti grupė, gauna materialinę ir nematerialinę pagalbą saugant ritualą.
Kultūrinio paveldo administracija (angl. Cultural Heritage Administration) yra atsakinga už Džiongmjo apsaugos politikos kūrimą ir vykdymą, finansinių išteklių jos išsaugojimui paskirstymą. Džiongmjo priežiūros įstaiga (angl. The Jongmyo Management Office), kurios sudėtyje yra daugmaž 25 darbuotojai, yra atsakinga už kasdienę šventyklos priežiūrą. Taip pat nuolatos vyksta rutininė ir kas 3-4 metus yra atliekama išsami patikra.
Lankytojai į šventyklos teritoriją yra įleidžiami tik ekskursijų su gidu metu, o patekti į daugumos pastatų vidų yra draudžiama (UNESCO World Heritage Centre).
Naudota literatūra:
- Hoon, Shin Young et al 2008, Royal Palaces of Korea: Six Centuries of Dynastic Grandeur, Stallion Press, Singapore.
- New World Encyclopedia 2014, Jongmyo. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 lapkričio 27 d.]
- The Seoul Guide 2014, Jongmyo Shrine: Royal Confucian Shrine. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 gruodžio 1 d.]
- UNESCO World Heritage Centre, Jongmyo Shrine. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 lapkričio 27 d.]
- Visit Korea 2016, Ceremonies at Jongmyo Shrine. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 gruodžio 1 d.]
- Visit Korea 2016, Jongmyo Shrine. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 gruodžio 1 d.]
