Adzuki-arai
Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki babā, liet. „pupelių boba“) jokajais.
Vardo reikšmė bei jo variacija
Šio jokajaus pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių – adzuki (jap. 小豆, azuki, liet. „Japoniškosios pupuolės“) ir arai (jap. 洗い, arai, liet. „plovimas“). Egzistuoja ir kitas populiarius vardas, kuris yra priskiriamas šiai būtybei apibūdinti: Adzuki-togi (jap. 小豆研ぎ, azuki-togi, liet. „pupelių malėjas“). Šis jokajus yra sutinkamas ne vienoje Japonijos vietoje, todėl turi nemažai vardo variacijų. Pavyzdžiui, Okajamos prefektūroje (jap. 岡山県, Okayama-ken) ši būtybė yra vadinama Adzuki-suri (jap. 小豆すり, Azuki-suri) arba Adzuki-sarasara (jap. 小豆さらさら, Azuki-sarasara) vardais. Jamanaši prefektūroje (jap. 山梨県, Yamanashi-ken) jai suteiktas Adzuki-sogi (jap. 小豆そぎ, Azuki-sogi) vardas, Nagane (jap. 長野, Nagano) ji vadinama Adzuki-gošiagošia (jap. 小豆ごしゃごしゃ, Azuki-goshagosha) (Foster, 2014).
Kilmė
Tiksli Adzuki-arai kilmė nėra žinoma. Vis dėlto manoma, kad Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo Jidai) šiai būtybei buvo suteikta vizualinė forma. 1841 metų, iliustruotoje Takeharos Šunseno (jap. 竹原春泉, Takehara Shunsen) knygoje „Šimto istorijų paveikslėlių knyga“ (jap. 絵本百物語, Ehon Hyaku Monogatari) yra pasakojimas apie neįgalų Budistų akolitą, kuris puikiai gebėjo skaičiuoti pupeles. Vieną dieną piktadarys vienuolis įmetė šį akolitą į šulinį, kuriame nelaimėlis ir numirė. Po šio įvykio akolito siela ėmė klajoti po šią žemę. Kai ši būtybė yra netoliese, gali būti girdimi jos plaunamų ir skaičiuojamų pupelių garsai.
Dėl savo elgsenos šis jokajus yra priskiriamas Jūrei tipui (jap. 幽霊, yuurei) tipui, kuriam priklauso tokios būtybės kaip Nurarihionas (jap. 滑瓢, Nurarihyon), Okiku (jap. お菊, Okiku) ir kiti.
Elgsena ir pagrindiniai bruožai
Paprastai, Adzuki-arai gyvena kalnuotose bei atokiose vietovėse. Šią būtybę nėra lengva pastebėti, dažniausiai yra girdimi tik jos skleidžiami plaunamų pupelių garsai. Vis dėlto, yra žmonių, kurie teigia, kad yra vizualiai matę šį jokajų. Jie apibūdina Adzuki-arai kaip mažo ūgio, susikūprinusį, plinkantį jokajų, kuris turi išsipūtusias akis, kreivus dantis, plonus ūsus bei rankas su trimis pirštais.
Šios būtybės pagrindė veikla, kaip jau buvo minėta anksčiau, yra raudonųjų pupelių plovimas. Skalaudama pupeles bambukiniame kiaurasamtyje ar krepšelyje Adzuki-arai kartais mėgsta užtraukti kraupią dainą, susipinančią su garsu šioki šioki, kuris japonų kalboje indikuoja apie plaunamas pupeles: Ar aš turėčiau plauti savo raudonąsias pupeles, o gal geriau pasigauti žmogų ir jį suėsti? (šioki šioki) (jap. 小豆洗おか、人取って喰おか（ショキショキ）, Azuki araou ka? Hito totte kuou ka? (shoki shoki)). Šią dainą išgirdęs atsitiktinis praeivis, praranda orientacijos jausmą, įkrenta į vandenį ir taip išgąsdinda patį jokąjų. Pastarasis yra labai drovus ir daro viską, kad jį būtų kuo sunkiau pastebėti. Dėl šios priežasties yra tikima, jog tas, kuris pamatys šią būtybę, bus aplankytas sėkmės.
Naudota literatūra
- Bane, T., 2016. Encyclopedia of Beasts and Monsters in Myth, Legend and Folklore. U.S.A.: McFarland. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 27 d.]
- Foster, M., D., 2015. The Book of Yokai – Mysterious Creatures of Japanese Folklore. Oakland: University of California Press. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 27 d.].
- Yokai, n.d. Azuki arai. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 26 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
