Tokijo robotų restoranas
Tokijo robotų restoranas (jap. ロボットレストラン, robotto resutoran) – yra vienas iš turistų lankomiausių restoranų Tokijuje (jap. 東京都, Tōkyō-to). Restoranas yra įsikūręs Šindžiuku (jap. 新宿, Shinjuku) esančiame pramogų ir raudonųjų žibintų Kabukičio (jap. (歌舞伎町, Kabukichō) rajone. Restoranas garsėja savo unikalia atmosfera, lazerių ir šviesų spektakliais. Ši vieta taip pat išsiskiria savo interjero detalėmis – robotais, didžiuliais dekoruotais veidrodžiais, šviestuvais bei vaivorykštės apšvietimais. Restorano patalpose taip pat vyksta aktorių ir robotų pasirodymai, kurie žavi žmones savo išskirtinumu bei chaotiškumu. Visi šie aspektai leidžia lankytojams pajusti nežemiško pasaulio atmosferą (McGee O., 2017, Sylvia, 2019). Restorano įkūrimo istorija Tokijo robotų restoraną 2012 metais įkūrė Namie Osava (jap. 大沢奈美恵, Namie Osawa). Prieš įkurdama šį restoraną, N. Osava dirbo drabužių pramonės srityje. Ji svajojo apie tokį asmeninį verslą, kuriame galėtų pritaikyti savo draugų šokėjų talentus. N. Osava nusprendė investuoti 10 milijonų JAV dolerių ir įgyvendinti savo svajonę. Iš...
Daugiau
Hangua
Hangua (kor. 한과, hangwa) – tai tradiciniai korėjietiški desertai ir konditerija. Pagrindiniai šių desertų ingredientai yra ryžiai, įvairių grūdų miltai, riešutai, vaisiai, medus arba jotas (kor. 엿, yeot). Tradiciniai korėjietiški desertai buvo naudojami mirusiųjų pagerbimo ceremonijos metu (kor. 제사, jesa), šaltuoju metų sezonu, per vestuves, švenčiant Korėjos Naujuosius metus, Čusoką (kor. 추석, Chuseok) bei kitas šventes. Tradicinių korėjietiškų desertų istorija Hangua išpopuliarėjo Šilos (kor. 신라, Shila) ir Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijų valdymo laikais, šalyje paplitus budizmui. Kadangi budizmą išpažįstantys vienuoliai laikėsi vegetariškos arba veganiškos dietos, šie desertai tapo jų pagrindiniu gardumynu. Hangua taip pat naudota atliekant budizmo ritualus bei per įvairius, su budizmu susijusius festivalius. Ilgainiui šių desertų suvartojimas išaugo visos šalies mastu, taip pat kaip ir arbatos gėrimo ceremonijos praktika. Siekdamas apriboti šalies resursų suvartojimą, 15-asis Gorjo dinastijos karalius Sukdžongas (kor. 숙종, Sukjong) (valdė 1095–1105 m.), uždraudė hangua, nes desertų paruošimo procese buvo suvartojama daug svarbių...
Daugiau
Tekjonas
Tekjonas (kor. 태껸, Taekkyeon) – tai penktame mūsų eros amžiuje susiformavęs, Korėjos kovos menų stilius. Šis kovos menas išsiskiria savo apgaulingais judesiais, lengvo bei vidutinio stiprumo spyriais bei įvairiais permetimais, kurie leidžia įveikti priešininką nepadarant rimtos žalos jo sveikatai. Dėl savo ritmingų judesių Tekjonas gali priminti šokį, tačiau iš tikrųjų tai yra efektyvus kovos stilius. Japonijos okupacijos (1910–1945 m.) laikotarpiu šis kovos menas buvo atsidūręs ties išnykimo riba, tačiau kovos menų meistro Song Dok-Gi (kor. 송덕기, Song Deok-Gi) dėka buvo išsaugotas. 2011 metais Tekjonas buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (UNESCO, 2011). Istorija Dauguma istorikų mano, kad ankstyviausia tekjono kovos forma gali būti siejama su įvairių judesių pamėgdžiojimu. Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) mokslininkas Šin Če-Ho (kor. 신채호, Shin Chae-Ho) teigė, kad istoriškai šis kovos meno atsiradimas gali būti siejamas su išaugusiu žmonių savigynos bei asmeninės gerovės noru....
Daugiau
Hina lėlės
Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė švenčiama visos šalies mastu, tačiau Tekančios Saulės šalyje egzistuoja regioninės šios šventės bei hina lėlių stendų variacijos. Pavyzdžiui, Ehimės prefektūroje (jap.愛媛県, Ehime-ken) patirties turintys vietinės bendruomenės nariai padeda šeimoms įrengti Hina lėlių ekspoziciją savo namuose savaitė prieš Hinamacuri šventės pradžią. Šis darbas paprastai užtrunka apie savaitę, todėl mainais už suteiktą pagalbą šeimos nariai turi jos metu pagalbininkus vaišinti pietumis ir vakariene (Begin Japanology). Nuo senų laikų Japonijoje tikima hina lėlių galia sugerti blogį bei nesėkmes. Norint apsisaugoti užtenka paliesti lėles. Vis dėlto, neišardžius lėlių ekspozicijos laiku visos nelaimės gali sugrįžti. Dėl šios...
Daugiau
303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje), kurio metu nužudytas 41 Jungtinių Amerikos Valstijų armijos (toliau: JAVA) karininkas. Visa istorija yra paremta keturių išgyvenusių JAVA kareivių ir trijų suimtų Šiaurės Korėjos gyventojų liudijimais. Nusikaltimo aplinkybės 1950 m. birželio 5 d. KLA pajėgoms įsiveržus į Pietų Korėją, Jungtinių Tautų Organizacija (toliau: JTO) nusprendė įsikišti į konfliktą. Jungtinės Amerikos Valstijos Korėjos pusiasalyje dislokavo savo sausumos pajėgas, siekdamos sustabdyti invaziją į Pietų Korėjos teritoriją. Pirmas JAV atsiųstas karininkų būrys buvo 24-oji pėstininkų divizija, kurios tikslas buvo atremti pirmuosius KLA puolimus prieš atvykstant pastiprinimui. Nors ši divizija patyrė pralaimėjimų ir buvo nustumta į...
Daugiau
