Šinsengumi
Šinsengumi (新撰組 arba 新選組, Shinsengumi, liet. naujosios pajėgos) tai nedidelė grupuotė elitinių karių, įkurta ir įgaliota Tokugavos šiogūnato (徳川幕府 Tokugawa bakufu, paskutinė feodalinės Japonijos karinė vyriausybė). Pirminė šinsengumi pareiga buvo apsaugoti šiogūną, nuslopinti bei užkirsti kelią imperealistiniams sukilimams, taip pat apsaugoti Japonijos gyventojus. Tad neretai šinsengumi vadinami Edo laiktoarpio (1603-1868) pabaigos policija. Rošigumi Šinsengumi pradžia galima laikyti 1863 metais Tokugavos šiogūnato suformuotas Rošigumi (浪士組 Rōshigumi) pajėgas. Jos buvo sudarytos iš roninų (浪人 ronin, liet. samurajus, neturintis šeimininko), jog apsaugotų tuometinį šiogūną Iemoči Tokugavą (家茂徳川 Iemochi Tokugawa) jo vizito į Kiotą metu. Terminas „roši“ buvo sukurtas ir duotas šios pajėgos roninams, siekiant pagerinti rošigumi įvaizdį ir įprasminti jų svarbią užduotį (Hillsborough 2013, p. 12-13). Nepaisant to, jog šios pajėgos buvo įkurtos Tokugavos šiogūnato, tuometinis Rošigumi vadovas Kijokava Hačirō (清河八郎 Kiyokawa Hachirou) buvo imperatoriaus šalininkas ir nuo pat pradžių rinko roninus,...
Daugiau
Todaidži šventykla
Todaidži šventykla (東大寺 Tōdaiji, „Didžioji Rytinė Šventykla“) yra viena iš Japonijos garsiausių bei istoriškai svarbiausių šventyklų. Šios, Naros prefektūroje esančios, šventyklos darbai, buvo užbaigti 752. Šventykla pastatyta siekiant suvienyti visas Budistines provincijose esančias šventyklas, Todaidži esant pagrindinei ir svarbiausiai iš jų. Šventykla savo dydžiu bei įvairiais papuošimais reprezentuoja imperinės Budistinės architektūros kulminaciją. Todaidži kompleksas žymus ir kitais jos teritorijoje esančiais objektais. Čia atvykti žmones traukia Nigacu-do menė, Nandai-mon (Didieji Pietiniai Vartai), šventyklos varpinė, jos teritoriją supantys sodai bei visus labiausiai traukianti, garsioji Didžiosios Budos menė. Istorija Todaidži šventyklos statybų pradžia siejama su 728 metais pastatyta Kinšodži šventykla. Šią šventyklą, dar tuomet, kai Japonijos sostinė buvo Nara, įsakė pastatyti tuo metu valdęs imperatorius Šomu. Kinšodži statybomis imperatorius tikėjosi nuraminti savo sūnaus princo Motoi sielai. Tuo laikotarpiu Japonijoje siautėjo epidemijos tad tikėdamasis jas numalšinti dievų pagalba, 741 metais imperatorius Šomu pasirašė ediktą,...
Daugiau
Toradžai
Toradžai (Toraja) – labiausiai žinoma dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių laidojimo papročių. Šios tautos svarbiausias gyvenimo etapas yra mirtis, jiems tai yra didelė mirusiųjų išlydėjimo šventė, kuriai jie sunkiai dirba visą savo gyvenimą. Pavadinimas yra kilęs iš „To-ri-aja“, kuris reiškia kalnų žmonės. Toradžai gyvena Tana Toradža regentystėje, kalnuotoje teritorijoje, kuri yra Indonezijos provincijoje, Pietų Sulavese. Šios etninės grupės populiacija yra maždaug 650 000 žmonių, iš kurių tik 450 000 vis dar gyvena Tana Toradža regione. Dauguma jų yra krikščionys, kiti musulmonai ir tik labai maža dalis yra išlaikę vietinius tikėjimus, žinomus kaip Aluk Todolo (liet. Protėvių kelias), kurie dažniausiai atliekami laidotuvių iškilmių ir laidojimo papročių metu. Toradža tautos atsiradimo mitas Pasak mito, toradžų protėviai į žemę nusileido iš dangaus, naudodamiesi laiptais, kurie tuo metu buvo naudojami toradžų tam, kad susisiektų su mediumu Puang Matua, sukūrėju. Pasaulis buvo padalintas į viršutinį pasaulį...
Daugiau
Didieji Kinijos išradimai
Tūkstantmetė Kinijos civilizacija paliko daugelį dalykų, kuriuos naudojame ir šiandien. Keturi pagrindiniai išradimai yra šie: popierius, spausdinimas, kompasas, parakas (Deng 2011, p. 14). Popierius ir jo spausdinimas 105 m. dažnai yra vadinami popieriaus išradimo metais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad tais metais kinų imperatorius Cai Lunas (蔡倫 Cài Lún), gyvenęs Hanų dinastijos (汉朝 Hàn cháo) laikotarpiu, tai ir padarė. Tačiau, po neseniai vykusių archealoginių kasinėjimų, atrasta senovinio popieriaus, kuris yra, manoma, bent pora šimtų metų senesnis. Suankuandži (懸泉置 Xuán quán zhì) griuvėsiuose rastos popieriaus atplaišos, pasirodo, buvo pagamintos imperatoriaus Vu (武帝 Wǔ dì) laikotarpiu, kuris datuojamas 140*-86 m. pr. Kr. Bet kuriuo atveju, ar Cai Lunas buvo pirmasis išradęs popierių, ar ne, jis vis tiek nusipelno tokios garbingos vietos istorijoje, kurią ir turi (Robert C. Williams Museum of Papermaking). Cai Lunui kilo idėja gaminti popierių iš medžio žievės, nebereikalingų rūbų bei kanapių, kurie visi...
Daugiau
Baidziu
Baidziu (白酒 báijiǔ) – Kinijos nacionalinis alkoholinis gėrimas, paprastai 40-60% stiprumo, skaidrios spalvos, distiliuojamas iš grūdų. Baidziu tiesioginis vertimas – „baltasis alkoholis“. Charakteristika Baidziu yra gaminamas iš įvairių grūdų, tokių kaip kviečiai, miežiai, sorgas, taip pat iš ryžių bei pupelių (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Nors šiaurės Kinijoje šis alkoholinis gėrimas paprastai distiliuojamas iš ryžių, o pietų Kinijoje – kviečių, miežių ar sorų, vis dėlto dažniausiai gamyboje yra naudojamas sorgas (Chevalier, Lu 2010, p. 165). Baidziu yra distiliuojamas dviejų kolonų distiliavimo įrenginiuose, tačiau nemaža dalis gamintojų laikosi tradicijų ir naudoja medinius garais kaitinamus distiliavimo indus. Gėrimas, fermentuojamas moliniuose induose, laikomas požeminiuose rūsiuose. Moliniai indai, primenantys statines, kuriuose yra brandinamas gėrimas, yra korėti, tam kad alkoholis kvėpuotų ir įgautų išskirtinai sodrų skonį (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Dėl skaidrios išvaizdos baidziu gali pasirodyti panašus į kitus alkoholinius gėrimus, tačiau jis...
Daugiau
