Kagucučis

Kagucučis (jap. 迦具土, Kagutsuchi-no-kami ) šintoizmo mitologijoje yra  ugnikalnių ir ugnies dievas, kuris buvo vienas iš pirmapradžių Idzanagio (jap. 伊邪那岐, Izanagi) ir Idzanami (jap. 伊弉冉, Izanami) atžalų. Taip pat jis dar dažnai vadinamas Homusubi (jap. 火産霊, Homusubi-no-kami).

Kilmė

Kai gimė Kagucučis, jo ugninga esencija sudegino jo motiną Idzanami, supykęs ir keršto trokštantis tėvas Idzanagis nukirto Kagucučio galvą ir supjaustė jį į aštuonias dalis bei išmėtė jas po Japoniją. Iš jo pasipylusio kraujo bei supjaustytų kūno dalių, gimė po aštuonis kami (jap. 神, Kami, liet. dievas). Manoma, kad iš supjaustytų aštuonių kūno dalių atsirado aštuoni ugnikalniai, kuriuose gyvena kami. (Roberts, 2010)

Kagucučio simbolika  

Svarbiausias Kagucučio vaidmuo ir simbolika japonų mitologijoje yra kaip ugnies dievas. Gaisrai Japoniją kamuoja tūkstantmečius ir ne tik todėl, kad Japonija yra miškais apaugusi šalis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, suformavusių visą Japonijos kultūrą, gyvenimo būdą, architektūrą ir mentalitetą, yra šalies polinkis į stichines nelaimes. Nuolatiniai žemės drebėjimai ir cunamiai, kasmet krečiantys šalį, privertė ten esančius žmones statyti namus iš lengvos, plonos medienos, o dažnai iš tiesioginio popieriaus, o ne vidinių sienų. Tai buvo labai svarbu Japonijos žmonėms, nes tai padėjo jiems greitai ir lengvai atstatyti savo namus ir ištisas gyvenvietes po žemės drebėjimo ar cunamio. Deja, būtent tas tikslus architektūrinis pasirinkimas taip pat pavertė gaisrus dar didesniu pavojumi nei bet kur kitur pasaulyje. Nors paprastas namų gaisras Europoje ar Azijoje paprastai sudegintų tik vieną ar du namus, Japonijoje nedideli namų gaisrai beveik kasmet nusiaubdavo ištisus miestus. Štai kodėl Kagucučis išliko žymiu kami per visą šalies istoriją. Senovės Japonijoje žmonės į Kagucučį žiūrėjo kaip į viską naikinantį dievą, kuris sukeldavo gaisrus, todėl iš baimės jam ir jo sukeltam gaisrui, dažniausiai du kartus į metus, buvo rengiamos ceremonijos jo garbei. Dažnai ceremonijos vykdavo imperatorių rūmuose, nes net ir patys imperatoriai buvo įbauginti Kagucučio keliamų gaisrų. Per ceremonijas žmonės nuolat melsdavosi ir nešdavo jam įvairių dovanų. Anot Mike Greenberg, „<…> japonai Kagucučį įtraukė į daugelį savo šventyklų ir ritualų, kad jį pagerbtų ir kad apsisaugotų nuo jo destruktyvaus pobūdžio“ (Mike Greenberg, 2020). (Symbol Sage, n.d.)

Kagucučio svarba šiuolaikinėje kultūroje

Kaip vienas spalvingiausių ir paslaptingiausių šintoizmo dievybių, Kagucučis ne tik dažnai buvo rodomas Japonijos teatruose ir mene, bet netgi populiarus šiuolaikiniuose japoniškuose komiksuose, animacinuose filmukuose ir vaizdo žaidimuose. Akivaizdu, kad kaip kami, kuris buvo nužudytas gimdamas, tokie šiuolaikiniai vaizdai retai kada „atitinka“ originalų šintoizmo mitą, bet vis tiek yra jo įkvėpti. (Symbol Sage, n.d.)

Šaltiniai

1. Cartwright M., 2017. Kagutsuchi. Prieiga per internetą: <https://www.worldhistory.org/Kagutsuchi/>
2. Greenberg M., 2020. Kagutsuchi: The Japanese God of Fire. Prieiga per internetą: <https://mythologysource.com/kagutsuchi-japanese-god/>
3. Mandal D., 2020. 12 Major Japanese Gods and Goddesses You Should Know About. Prieiga per internetą: <https://www.realmofhistory.com/2020/05/06/major-japanese-gods-goddesses/>
4. Roberts J., 2010. Japanese Mythology A to Z, 2nd edition. Niujorkas: Chelsea House.
5. Symbol Sage, n.d. Kagutsuchi – A Japanese God of Fire in a World of Paper. Prieiga per internetą: <https://symbolsage.com/kagutsuchi-japanese-fire-god/#importance-of-kagutsuchi-in-modern-culture>