Fusi

Fusi (伏羲 Fuxi) – kinų mitologijoje laikomas kultūros herojumi, žmonių protėviu ir vienu galingiausių pirmykščių valdovų. Antikinėje literatūroje jis dar vadinamas Paosi (庖犧 Paoxi) arba Baosi (包牺 Baoxi) (Deming, Yang 2005, p. 118).

Fusi mitas
Šiuo metu galima rasti daugybę mitų, pasakojančių apie Fusi gyvenimą. Pagrindinis mitas pasakojamas skirtingai. Vienas populiarus pasakojimas apie Fusi vaikystę sujungia potvynio ir sukūrimo mitus. Pasakojama, kad Fusi tėvas dirbdamas laukuose išgirdo griaustinį. Nuvedęs Fusi su seserimi į namą, tėvas nuėjo į daržinę pasiimti šakių ir geležinio narvo. Jis pakabino narvą ant gegnių ir, laikydamas šakes rankoje, laukė griaustinio dievo Leigongo.

Staiga stiprus griaustinis sudrebino namą ir pasirodė Leigongas, rankoje laikydamas kirvį. Fusi tėvas šakėmis dūrė Leigongą, šis pašoko į viršų ir nusileido į geležinį narvą – jame iškart buvo užrakintas. Kitą rytą tėvas nusprendė nužudyti griaustinio dievą ir laikyti jį užmarinuotą stiklainyje. Jis liepė vaikams likti atokiai nuo narvo ir neduoti Leigongui nei valgyti, nei gerti, o pats išėjo į parduotuvę. Tada Leigongas pradėjo verkti ir maldauti vaikų, kad duotų maisto bei vandens.

Vaikai iš pradžių buvo griežti, bet ilgainiui pavargo klausytis Leigongo maldavimų, todėl davė jam lašelį vandens. Kai tik vanduo palietė griaustinio dievo lūpas, jo jėga kaipmat sugrįžo. Išsilaisvinęs iš narvo, vaikų nuostabai, Leigongas neskriaudė jų, o nuoširdžiai dėkojo ir netgi pasiūlė jiems savo dantį: „Jeigu jį pasodinsite, – pasakė jis, –  iš jo išaugs moliūgas“ (Roberts 2004, p. 45). Vaikai taip ir padarė – iš danties pradėjo augti moliūgas. Tuo metu Leigongas išnyko, o lietus vėl sugrįžo.

Grįžęs tėvas pamatė, kas nutiko, ir pradėjo statyti valtį. Jis paslėpė vaikus stebuklingame moliūge, jį įkėlė į valtį ir visi kartu nuplaukė iki pat dangaus. Pasibeldęs į duris, jis paprašė dangaus dievo sustabdyti lietų. Jis priėmė jų prašymą ir skubiai įsakė vandens dievui nuslopinti potvynį. Jis pakluso ir potvynis ėmė slūgti. Vanduo išnyko taip greitai, kad jų valtis nukrito į žemę, ir tėvas nuo smūgio žuvo. Vaikai, išlindę iš moliūgo pamatė, kad yra vieninteliai žmonės, likę Žemėje po potvynio (ibid., p. 45).

Fusi ir Niuva
Yra daugybė versijų apie tai, kas atsitiko po didžiojo potvynio. Vienoje istorijoje pasakojama, kad Fusi pasiūlė seseriai Niuvai susituokti, kad išsaugotų gyvybę Žemėje. Niuva norėjo gauti dievų leidimą. Pora įkopė į šventą kalną ir užkūrė po atskirą laužą pačioje viršūnėje, kad dievai juos pastebėtų. Abiejų laužų dūmai susijungė į vieną kamuolį, kuris išaugo iki pat dangaus, – pora tai suprato kaip dievų palaiminimą, todėl Fusi ir Niuva susituokė.

Po kurio laiko Niuva pagimdė mėsos kamuolį, kurį Fusi padalijo į daugybę dalių. Tada Fusi pastatė labai ilgas kopėčias, siekiančias dangų. Užkopęs iki pat viršūnės, Fusi išmėtė mėsos dalis po visą pasaulį. Kai tik dalys pasiekė Žemę, jos tapo žmonėmis ir taip pasaulis vėl prisipildė gyvybės.

Kitoje versijoje pasakojama, jog Fusi pasiūlė Niuvai susituokti ir susilaukti vaikų, bet ji to nenorėjo. Po kiek laiko Fusi siūlymai Niuvai įkyrėjo ir ji sutiko tuoktis, bet tik tuo atveju, jeigu Fusi ją sugaus. Nors Niuva iškart pabėgo, Fusi ją galiausiai sugavo. Ji pagimdė daugybę vaikų, tapusių imperatoriaus Fusi palikuonimis (ibid., p. 46).

Fusi išradimai
Dauguma Fusi mitų susiję su jo išradimais, dėl kurių jis laikomas vienu iš svarbiausių Kinijos kultūros herojų. Svarbiausias jo išradimas yra trigramos (八卦 Bagua), kurios vėliau tapo labai svarbios tradicinėje Kinijos filosofijoje ir religijoje; jos ir dabar naudojamos Fengšui.

Fusi laikomas medžioklės ir žvejybos tinklų sumanytoju. Mite pasakojama, kad nuo tada, kai Fusi ir Niuva susilaukė palikuonių, pasaulyje daugėjo žmonių. Daugelis jų negalėjo nieko susimedžioti, todėl badavo. Fusi dėl to nerimavo ir nusprendė pamokyti savo vaikus gaudyti žuvį rankomis. Besimokančius juos pamatė vandens valdovas Drakonas karalius ir supyko – nerimavo, kad dėl žvejybos sumažės žuvų. Norėdamas išsaugoti žuvis, valdovas pasakė, kad Fusi ir jo palikuonys žuvis galės gaudyti tik tuo atveju, jei tai darys be rankų. Vieną dieną Fusi, gulėdamas po medžiu, svarstė vandens valdovo žodžius ir staiga pamatė voratinklį. Pasinaudojęs voratinklio vaizdiniu, Fusi iš rotango surentė tinklą ir parodė jį savo vaikams.

Fusi sukūrė ne vieną muzikos instrumentą, pvz., se (瑟) (25 stygų instrumentas, panašus į kankles) ir šiuną (埙 xun) (kiaušinio formos molinis instrumentas su skylėmis pirštams).

Fusi panaudojo gyvulius sunkiems vežimams tempti, sugalvojo, kaip lydyti metalą, mokė, kaip kepti ant žarijų maistą. Taip pat jis pagamino varines monetas ir išrado rašmenis, kad nereikėtų žmonėms visko prisiminti, sukūrė įstatymus ir kalendorių (Deming, Yang 2005, p. 120).

Pomirtinis Fusi gyvenimas
Hanų laikotarpyje parašytame „Huainandzi“ (淮南子 Huainanzi) pasakojama, kad po mirties Fusi tapo Rytų dangaus Dievu, dar vadinamu Taihao (太昊 Taihao). Jis –  vienas iš penkių dievų, kurių centre yra Geltonasis imperatorius (黃帝 Huangdi). Fusi valdo Rytų dangų kartu su medžių dievu Goumangu (句芒 Goumang), taip pat globoja pavasarį, todėl jo spalva yra žalia (Chen 2009, p. 41).

Naudota literatūra:

• Chen, L., 2009 Chinese Myths and Legends. New York: Cambridge University Press.
• Deming, A., Yang, L., 2005 Handbook of Chinese Mythology. Oxford: Oxford University Press.
• Roberts, J., 2004 Chinese Mythology A to Z. 1st edition, Facts on File. New York.

Redagavo Justina Kleinauskaitė