Rytų Azijos feniksas

Feng-Huangas (鳳凰 Fènghuáng) – dviejų mitologinių paukščių, kurie buvo centrinės Kinijos kosmologijos figūra, vardas. Vakaruose Feng-Huangas dažniausiai įvardijamas kaip Kinijos feniksas arba tiesiog feniksas. Be to, jis dar vadinamas Rugpjūčio gaidžiu (鶤雞 kūnjī), nes kartais užima gaidžio vietą kinų Zodiake. Kinijos feniksas neturi nieko bendro su senovės Egipto ar antikos feniksu, išskyrus tai, kad jie visi – mitologinės būtybės. Priešingai nei Vakarų feniksas, Feng-Huangas yra nemirtingas, dėl to kinų mitologijoje nesiejamas su atgimimo ciklu. Tiksli Feng-Huango mito kilmė nėra žinoma, bet kai kurie mokslininkai mano, kad tai galėjo būti sudievintas didelis priešistorinis paukštis, pavyzdžiui, strutis, kuris buvo paplitęs senovės Kinijoje. Kiti kinų mokslininkai sako, kad Feng-Huangas iš pradžių atsirado kaip vėjo dievas, nes jo hieroglifai kilę iš kinų žodžio feng (风 fēng), reiškiančio vėją (Eberhard 2002, p. 235).

Išvaizda

Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) mokslininkas Kongas Jingda (孔穎達) išskyrė feniksą į dvi dalis: patinas buvo vadinamas Feng, o patelė – Huang (Yuan Ke 袁珂 1985, p. 91–92). Šiais laikais lytis neskiriama ir feniksas paverstas į vieną – moteriškos kilmės – paukštį, nes, vaizduojamas kartu su drakonu, feniksas simbolizuoja imperatorienę (imperatorių vaizduoja drakonas). Be to, kaip ir drakonas, feniksas, manoma, įkūnija šešis dangiškus kūnus. Fenikso galva panaši į gaidžio ir simbolizuoja dangų, o akys – saulę. Jo nugara panaši į kregždės, todėl simbolizuoja mėnulį, sparnai – vėją, uodega – planetas, o kojos – žemę. Kartais sakoma, kad Kinijos feniksas turėjo didelį snapą, gyvatės kaklą ir žuvies uodegą (Encyclopædia Britannica 2014). Be to, Feng-Huango kūnas simbolizuoja penkias žmogiškąsias savybes:

• galva – dorybę de (德 dé);
• sparnai – teisybę jy (義 yì);
• nugara – gerą elgesį li (禮 lǐ),
• pečiai – geraširdiškumą ren (仁 rén);
• pilvas – patikimumą sin(信 xìn).

Fenikso plunksnų spalvos atitinka penkias su daoizmu susijusias spalvas: žalia arba mėlyna simbolizuoja medį, raudona – ugnį, geltona – žemę, balta – metalą, juoda – vandenį. Šios spalvos kartu sudaro materialų pasaulį (Yuan Ke 袁珂 1985, p. 91–92).

Reikšmė

Pagal kinų mitologiją, Feng-Huangas – pirminės dangiškos energijos personifikacija ir yra neatskiriamas nuo senovės Kinijos kosmologijos, pagal kurią Pasaulį ir Dangų sukūrė keturios dieviškos būtybės (四象 Sì Xiàng): žydrasis drakonas, baltasis tigras, juodasis vėžlys ir raudonasis feniksas (Eberhard 2002, p. 234). Feng-Huangas apibūdinamas kaip švelniausia būtybė – jis nutūpdavo taip švelniai, kad niekas nesujudėdavo. Dar manyta, kad feniksas mito tik rasos lašais. Be to, feniksas buvo laikomas visų paukščių valdovu. Žinoma, feniksas neegzistuoja gamtoje, bet mitologijoje turi didelę reikšmę. Jis simbolizuoja ugnį ir pagrindines Konfucijaus vertybes: ištikimybę, sąžiningumą, padorumą ir teisingumą. Fenikso pasirodymas kinų kultūroje yra datuojamas dar iki IV tūkstantmečio prieš Kr., prieš pat Geltonojo imperatoriaus (皇帝 Huángdì) mirtį. Anot legendos, Feniksas pasirodo labai retai ir tik tam, kad pažymėtų naujos eros pradžią. Jis gali pasirodyti taikos ir klestėjimo metais arba gimus doram valdovui (Encyclopædia Britannica 2014). Kaip naujojo amžiaus šauklys paukštis nusileidžia iš dangaus į žemę, pažymėdamas klestėjimo metą. Kai naujasis monarchas užima valdžią, atskrenda feniksas, simbolizuodamas taikos ir klestėjimo erą. Konfucijus skundėsi, kad nėra tokio dangiško ženklo, manydamas, jog taip yra todėl, kad valdžia nėra tinkama ir kad nėra jokios perspektyvos valstybei tobulėti (Eberhard 2002, p. 234).

Kadangi Feng-Huangas pasirodo tik taikos metu, jis simbolizuoja ir taiką, ir disharmoniją, in ir jang (陰陽 yīnyáng). Vyriškasis feniksas feng reprezentuoja jang, o moteriškasis feniksas huang simbolizuoja in. Moteriškasis fenikso aspektas pažymi grožį, delikatumo jausmą ir taiką. Feng ir huang kartu dažnai simbolizuoja amžiną meilę bei neišskiriamą sąjungą.

Kinų praktikoje taip pat dažnai pastebimas fengšui (風水 fēngshuǐ) feniksas. Jis atstovauja pietų krypčiai, kuri per Šangų (商朝 shāng cháo) dinastijos valdymą buvo laikoma pačia svarbiausia. Kinai tikėjo, kad atsukę savo namus į pietus bus palaiminti ir nuolat prižiūrimi aukštesniųjų jėgų. Fengšui vadovėlyje meistras Lam Kam Čuenas rašo: „Nemirtingas mitologinis paukštis feniksas skrenda toli priekyje, rūpestingai apžiūrėdamas žemę ir tolimąją erdvę. Jis renka informaciją apie mūsų aplinką ir besirutuliuojančius įvykius“ (Chuen 1996).

Šiais laikais Feng-Huangas dažnai vartojamas kaip metafora. Posakis „netikras vyras ir tuščias moteriškas feniksas“ reiškia homoseksualumą. Šiaurės vakarų Kinijoje feniksas dabar reprezentuoja meilužį, o bijūnas – mylimąjį. Be to, feniksas, nupieštas ant moterų vestuvinių suknelių, reiškia, kad ji yra tos dienos imperatorienė. Apie moteris, kurių labai gražios akys, sakoma, kad jų akys – fenikso akys.

Japoniškas atitikmuo

Hō-ō (jap. 鳳凰; hō-ō) yra japoniškasis Feng-Huango atitikmuo. Hō reiškia vyriškąją fenikso pusę, o ō – moteriškąją. Manoma, kad šis paukštis japonų mitologijoje atsirado Asukos laikotarpiu (VI–VII a.). Hō-ō labai panašus į kinų Feng-Huangą savo savybėmis ir išvaizda. Dažnai vaizduojamas ant paulovnijos medžio. Legendose bylojama, kad feniksas Hō-ō, nusileidęs iš dangaus, kartu atnešdavo gėrį, o vėliau grįždavo į dangų, kur laukdavo naujos eros. Hō-ō, kaip ir Feng-Huangas, simbolizavo karališkąją giminę, ypač imperatorienę. Tai buvo saulės, teisingumo, ištikimybės ir paklusnumo simbolis. Jį naudodavo ant įvairių daiktų, pvz., veidrodžių, tekstilės dirbinių ir skrynių.

Korėjietiškas atitikmuo
Ponghwang (kor. 봉황; bonghwang), arba feniksas, atsirado Kinijoje vėliau už drakonus (tikriausiai per Kariaujančių valstybių laikotarpį, nes minimas Konfucijaus „Apmąstymuose ir pašnekesiuose“ (論語 Lún Yǔ) ir tikėtina, kad į Korėją atkeliavo kartu su kinų raštu. Šis paukštis susijęs su saule ir tarp sasin (4 dvasių) yra raudonasis paukštis iš Pietų kvadranto. Jo piktorinė forma jau nuo seno yra sudaryta iš šokančių gervių, povų ar kitų fazanų giminės paukščių iš Pietų Azijos. Tai gerą ženklą atnešantis paukštis, pranašaujantis išminčių atvykimą, šokantis valdovams ir sutuoktiniams, taip pat dažnai vaizduojamas virš karališkojo sosto kaip pora feniksų (kaip ir Feng-Huangas, Pong įgijo vyriškumo prasmę, o Hvang – moteriškumo). Vienintelis medis, ant kurio feniksas gali tupėti, yra pyog-odong (Vutong medis (梧桐 wútóng)), kurio žievė šviesiai žalia. Senovėje, kai vyras iškeliaudavo į ilgą kelionę, jo žmona pasodindavo pyog-odong medį, kad feniksas saugiai pargabentų jos vyrą namo. Pietų Korėjoje daug žadantis sūnus yra vadinamas augančiu feniksu (Pratt, Rutt, Hoare 1999, p. 349–350).

Feng-Huangas mene

Fenikso simbolis jau tūkstančius metų naudojamas Kinijos mene. Dažnai vaizduojamas ant įvairių nefrito ir sėkmės totemų. Piešiniuose Feng-Huangas neretai simbolizuoja paukščių porą – patiną ir patelę, kurie atsisukę vienas į kitą.

Papuošalai, vaizduojantys feniksą, buvo prieinami tik svarbiems asmenims, nes jie simbolizavo aukštas moralines žmogaus vertybes. Tangų (唐朝 Tángcháo) dinastijos valdymo laikotarpiu (618–907 m.) aukštuomenėje buvo populiaru nešioti auksinius fenikso formos galvos papuošalus. Manyta, kad jie suteikia šventą apsaugą, kartu simbolizuoja galią.

Senovės kinai tikėjo, kad feniksas kontroliavo ir penkis kinų muzikos tonus. Fenikso čiulbesys sudarytas iš penkių tradicinės kinų muzikos natų. Sakoma, kad Karaliaus Žou Mu Vango (周穆王 Zhōu Mù Wáng) valdymo metais (1111–249 m. pr. m. e.) feniksas giedojo lyg laimingas pranašas, simbolizuodamas teisėtą karaliaus valdžią.

Literatūros sąrašas:

Knygos:

• Eberhard, W., 2002. Dictionary of Chinese Symbols: Hidden Symbols in Chinese Life and Thought.
• Pratt, K. L., Rutt, R., Hoare J., 1999.Korea: A Historical and Cultural Dictionary.
• Yuan Ke (ed.), 1985.Zhongguo shenhua chuanshuo cidian 中國神話傳說詞典, pp. 91–92.

Interneto svetainės:

• http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Feng-huang
• http://www.gutenberg.org/files/15250/15250-h/15250-h.htm
• http://www.britannica.com/EBchecked/topic/204225/fenghuang

Papildomai žiūrėti:

http://www.onmarkproductions.com/html/ho-oo-phoenix.shtml

Redagavo Simona Bagdonaitė