Džumongas

Džumongas (주몽 Jumong) yra legendinis Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės, kuri buvo įkurta 37 m. pr. Kr., įkūrėjas ir valdovas. Dar žinomas kaip karalius Dongmjongas (동명왕 Dongmyeong-wang) ar Šventasis karalius Dongmjongas (동명성왕 Dongmyeong-seongwang), kuriuo pasivadino, kai tapo karaliumi.

Įrašai
Mitologinių įrašų apie Džumongą galime rasti įvairiuose tekstuose. Kim Pusiko surinkta „Trijų Karalysčių kronika“ (Samguk Sagi) yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie Trijų Karalysčių laikotarpį, kurio metu ir susiformavo daugiausiai legendinių istorijų. „Samguk Jusa“ (Samguk Yusa) yra kita istorijų, legendų ir pasakų kolekcija, kurią surinko vienuolis Irjonas. Pastarasis yra garsesnis tuo, kad jame daugiau folkloro ir mitologijos elementų, tarp jų ir mitai apie Danguną, Džumongą ir kitus sudievintus karalysčių valdovus. Be minėtų šaltinių, yra „Trijų Karalysčių Senovės istorija“ (Gusamguksa) ir „Gogurjo įrašai“ (Goguryeo bongi), kurie turtingi ir detalūs mitologiniais elementais, sujungiančiais daug įvairių pasakos versijų. Visi šie tekstai mažiau ar daugiau pasakoja išskirtinę tautos įkūrimo istoriją.

Hemosu ir Juhua
Kaip pasakoja šie metraščiai, Bujo (부여 Buyeo) karalystės įkūrėjas ir dangaus dievo sūnus Hemosu (해모수 Haemosu) buvo Džumongo tėvas. Jis nusileido iš dangaus traukiamas penkių drakonų karietos ir čia sutiko Džumongo motiną Juhua (유화 Yuhwa). Ji tuo metu su savo seserimis maudėsi prie upės, o Hemosu, apžavėtas jų grožio, nusprendė pasiimti sau. Tačiau dvi seserys pabėgo, palikdamos Juhua vieną su karaliumi.

Sužinojęs apie tai, ką padarė Hemosu, merginos tėvas ir upių dievas Habekas (하백 Habaek) labai supyko. Tačiau Hemosu, nuvykęs į Habeko kraštą, įrodinėjo esantis atsiųstas iš dangaus ir todėl privalo vesti Juhua. Tėvas nusprendė išbandyti Hemosu per nedideles varžybas. Kai karalius laimėjo, Habekas galiausiai sutiko ištekinti savo dukterį. Tačiau vis dar nepasitikėdamas juo per vestuves nugirdė ir tada įsodino jį ir savo dukterį į odinį palankiną ir nusiuntė į žemę. Išniręs iš vandens Hemosu išsiblaivė ir išsilaisvindamas iš palankino, pakilo į dangų, palikdamas Juhuą vieną. Kaip bausmę užsitraukus gėdą, Habekas savo dukterį ištrėmė toli nuo namų.

Gumva ir Juhua
Rytų Bujo karalius Gumva (금와 Geumwa), keliaudamas prie upės sutinka Juhua ir suintriguotas jos pasakojimo parsiveža į savo rūmus. Vieną dieną tamsiame merginos kambaryje staiga prasiveržia saulės spindulys, paliečia merginą ir užpildo ją savo švelnumu ir šiluma. Po kelių dienų ji padeda kiaušinį. Pasibaisėjęs įvykiu karalius Gumua išmeta kiaušinį į mišką, tikėdamasis, kad laukiniai gyvūnai suvalgys. Tačiau įvyksta priešingai, gyvūnai apsaugo kiaušinį. Vėliau išbando kitus būdus, bet nusivylęs, supranta, kad niekaip nepavyks jo sunaikinti, grąžina jį motinai.

Džumongas
Po kurio laiko iš kiaušinio išsirita berniukas, kuris yra ne kas kitas, kaip Džumongas. Berniukas labai gražus ir tvirtas. Jo šaudymo lanku įgūdžiai pranoksta visus, todėl įgauna Džiumongo vardą, kuris senąja Bujo kalba reiškė „įgudęs lankininkas“. Greitai Džumongas tampa karaliaus numylėtiniu taip užsitraukdamas tikrųjų karaliaus sūnų nemalonę. Bijodami, kad šis gali kelti grėsmę jų pozicijai rūmuose, nusprendžia nužudyti Džumongą.

Jausdama grėsmę Juhua įspėja savo sūnų ir paragina kuo greičiau išvykti iš Bujo. Vejamas kareivių jis pabėga, bet jo kelią staiga pakerta upė. Tada jis sušunka: „Aš, dangaus dievo ir Habeko vaikaitis, atsiradau čia bėgdamas nuo Bujo kareivių. Dangaus ir žemės dievai, pasigailėkite manęs ir pastatykite man tiltą!“ (Seo 2007, p. 40). Taip tarus, iš vandens pakyla vėžliai ir kitos būtybės ir suformuoja tiltą. Džumongas jį pereina ir toliau keliauja į pietus.

Po Senojo Džosono žlugimo, teritorija buvo pilna mažų atskirų klanų. Savo išskirtiniais sugebėjimais jis suvienija klanus ir taip įkuria Gogurjo karalysę. Pasak „Samguk Sagi“ jis mirė būdamas 40-ies metų, sostą atiduodamas savo sūnui Juri (유리 Yuri). Dinastijos įkūrėjas Džumongas buvo garbinamas kaip dievas. Jo mitologinės sąsajos su saule ir dangumi padarė jį garsų šamanizmo tikėjime, ir kaip didis protėvis yra garbinamas iki šiol.

Literatūros šaltiniai:

1. Seo, D., 2007. Korėjos mitai. Vilnius: Mintis.
2. Chung, A., 2011. Goguryeo annals translated into English. The Korean Times, [internete] Rasta: http://www.koreatimes.co.kr/www/news/art/2011/06/135_88249.html [žiūrėta 2015 04 28].
3. Lim, F., 2014. Jumong: founder of Goguryeo Kingdom is man of legend, history. net, [internete] Rasta: http://www.korea.net/NewsFocus/Culture/view?articleId=121572 [žiūrėta 2015 04 28].
4. La shure, C., 2000. Chumong. Encyclopedia Mythica, [internete] Rasta: http://www.pantheon.org/areas/mythology/asia/korean/articles.html [žiūrėta 2015 04 28].