Kim Il Songo kultas
Kim Il Songas (김일성 Kim Il Seong) yra pirmasis Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (toliau KLDR) sukūrėjas bei jos pirmasis valdovas, ištobulinęs asmenybės kulto ideologiją. Po mirties Kim Il Songas gavo „didžiojo vado“ (수령 suryeong) bei „amžino prezidento“ (영원한 주석 yeongwonhan juseok) titulą. Taip pat, Kim Il Songo vardas, pažodžiui išvertus iš sino-korėjietiškų hieroglifų, reiškia „Kim tampa saule“, dažnai vartojamas kaip KLDR Dievo atitikmuo. Jo gyvenimas, aprašytas taip vadinamose hagiografijose (šventųjų gyvenimų aprašymuose), kuriose formuojasi moderni KLDR mitologija.
Kim Il Songo „mitologinis“ gyvenimas
Kim Il Songas gimė 1912-aisiais balandžio 15 dieną, kai Korėja buvo patekusi į imperinės Japonijos sudėtį. Pasak įvairių oficialių biografijų, Kim Il Songo šeima buvo kilminga, tiesiogiai susijusi su Danguno (단군, Dangun) palikuonimis (Lee 2012, p. 199). Dažnai KLDR šaltiniuose galima išvysti pasakymą, jog egzistuoja įrodymai, kad Kim Il Songas yra tiesioginis Danguno palikuonis.
Taip pat, būsimojo KLDR lyderio gimimo data siejama su „imperializmo zenitu pasaulyje“ (Richardson, 2015) ir sutampa su laivo „Titaniko“ katastrofos data, kuri Šiaurės Korėjos politologų taip pat siejama su Vakarų Pasaulio dominavimo pabaiga ir nauja pradžia Rytų Pasauliui, Korėjai. Sakoma, kad ši data yra kritinis taškas po kurio blogis pradėjo trauktis ir prasidėjo pasaulinė revoliucija, vien Kim Il Songo gimimas turėjo dideles pasekmes visai žmonijai. Todėl Kim Il Songo hagiografijose teigiama, jog jei laiko tėkmė ir neprasidėjo nuo Kim Il Songo gimimo, tai buvo atnaujinta ar iš naujo pradėta.
Kadangi Kim Il Songo, kaip Danguno palikuonio, gyvenimas buvo labai brangus, jo šeima pabėgo iš okupuotos Korėjos į Mandžiūriją, kurioje jis beaugdamas turėjo suprasti savo pašaukimą – išlaisvinti bei išsaugoti korėjiečių tautą iš imperialistinės priespaudos. Sulaukęs vos penkerių metų, Kim Il Songas patyrė politinį prabudimą ir suvokė save kaip Korėjos nacionalistą. Šešerių jis jau dalyvavo 1919 m. kovo 1-osios nacionalistiniame Korėjos sukilime prieš Japonijos imperinę valdžią.
Vienuolikos metų Kim Il Songas buvo išleistas savo tėvo Kim Hjong Džiko (김형직 Kim Hyeong Jik) į „odisėją“ po visą Korėją pėsčiomis, „Tūkstančio li kelionę“ (Thousand-ri Journey), kuri yra apipinta be galo daug mitinių parabolių ir įvairių pamokančių pasakojimų. Sulaukęs pilnametystės Kim Il Songas prisijungė prie Korėjos nacionalistų, veikiančių Mandžiūrijoje ir tapo vienu iš jų lyderių, o vėliau ir SSRS Raudonosios armijos kariu bei Komunistų partijos atstovu. Kadangi Kim Il Songas pademonstravo savo drąsą, atsidavimą savo šaliai bei pasiaukojimo dvasią kovoje su japonais, apie šiuos jo žygdarbius, maždaug 1947-aisiais, buvo parašytas epas pavadinimu „Bekdu kalnas“ (백두산 Baekdusan), kuriame pabrėžiama, jog Kim Il Songas, kaip ir Dangunas, gimė Bekdu kalno apylinkėse ir yra šio kalno „sūnus“ (Berthelier 2013).
Po Antrojo pasaulinio karo baigties Rytų Azijoje, Korėja tapo padalinta valstybe, todėl 1949-aisiais metais Kim Il Songas tapo visateisiu KLDR valdovu, kuris turėjo vieną tikslą: sujungti atskirtą korėjiečių tautą. Anot oficialių KLDR šaltinių, šio tikslo vedamas Kim Il Songas 1950-aisiais norėjo taikiai sujungti dvi Korėjas, tačiau Pietų Korėjos ir Amerikos kariuomenė įsibrovė į KLDR ir pradėjo Korėjos karą. Kai 1953-iaisiais Korėjos karas buvo numalšintas, KLDR piliečių akimis Kim Il Songas antrą kartą tapo šalies didvyriu, kadangi jis sugebėjo atlaikyti invaziją, todėl karas ir pasibaigė (Lankov 2016). Maždaug šiuo metu prasidėjo Kim Il Songo kultas, kuris dar labiau sustiprino tikėjimą, jog Kim Il Songas yra nužengęs tiesiai nuo Bekdu kalno ir yra Danguno grynakraujis palikuonis.
Kim Il Songo kultas
Kim Il Songo kultas, kaip ir Stalino ar Mao Dzeduno, prasidėjo nuo „didžiojo vado“ statulų statymo bei skleidžiamos propagandos. „Mieste, miestelyje ir kaime yra Kim Il Songas; visur yra Kim Il Songas, pradedant nuo skelbimų lentos iki pat traukinių stoties ar daugiabučio sienos: siūlydamas industrijos principą („ryžiai yra komunizmas“), ar tiesiog pranešantis Nacionaliniame liaudies muziejuje, jog „Korėjiečiai nėra korėjiečiai, jei nevalgo marinuotų pupelių troškinio“. O per radiją pranešama, jog „orchidėja Kimilsungija šiuo metu žydi visoje šalyje“ (Cummings 1997, p. 396).
Šalyje buvo matomi ne tik plakatai su Kim Il Songo veidu, bet ir kiekviename laikraštyje ar vadovėlyje buvo išspausdinami žodžiai „kaip minėjo Kim Il Songas“, duodant suprasti, kad jo žinios ir išmintis tokio aukšto lygio, jog jis tiesiogiai atsakingas už visos savo tautos švietimą, jo vieno sugebėjimai prilygsta milijonams išvien dirbančių specialistų. Kiekvienas vaikas augo žinodamas, jog tik Kim Il Songo dėka jis gali eiti į mokyklą, valgyti ar apsirengti, todėl prie stalo šeimose visad buvo sakoma: „šlovė didžiajam vadui“ (Lee 2012, p. 265).
Beveik kiekvienos šeimos namuose buvo galima aptikti Kim Il Songo paveikslų, kurie buvo kabinami namuose tarsi krikščioniški šventųjų paveikslai. Netrukus įvairūs objektai tokie kaip muziejai, universitetai, mokyklos, gatvės, parkai, aikštės bei apdovanojimai buvo pradėti vadinti Kim Il Songo vardu. Šio asmenybės kulto įvardijimui buvo sukurta „kimilsungizmo“ religija, kurią išpažino visi šalies gyventojai.
Kim Il Songo kultas po „didžiojo vado“ mirties
1994-aisiais metais KLDR neteko savo pirmojo „didžiojo vado“, todėl šalyje trejiems metams buvo paskelbtas gedulas. Naujuoju vadu tapo Kim Il Songo sūnus Kim Džong Ilas (김정일 Kim Jeong Il), kuris 1997-aisiais paskelbė, jog pradedama nauja metų skaičiavimo sistema, kuri prasideda nuo Kim Il Songo gimimo. Taip pat kiekvienais metais balandžio 15 dieną yra švenčiamas Kim Il Songo gimtadienis, kuris vadinamas „Saulės diena“ (태양절 Taeyangjeol), ir yra pati svarbiausia KLDR šventė (Lankov 2016).
Po „didžiojo vado“ mirties, KLDR ištiko badas ir dideli ekonominiai sunkumai. Nepaisant to, tais metais Šiaurės Korėjoje buvo statomi du ištaigingi mauzoliejai, vienas Danguno kapavietėje, kitas Kim Il Songui Pchenjane. Taip buvo norima gauti Korėjos „dievų“ užtarimą, kad sergėtų šalį nuo negandų. Baigiant šiuos projektus badas praėjo, nes, sakoma, kad Kim Il Songas po mirties dar kartą sugrįžo į valdžią, tačiau šįkart visam laikui.
Dažnai per „Saulės dieną“ korėjiečiai susirenka atiduoti pagarbos prie Kim Il Songo mauzoliejaus, kuris yra didžiausias pasaulio mauzoliejus, pastatytas komunistiniam lyderiui. Švenčiant 104-ąjį Kim Il Songo gimtadienį, šalies žiniasklaida citavo amerikiečių pastoriaus Billy Grahamo (Billy Graham) žodžius, jog „Kim Il Songas yra šio pasaulio Dievas“ (Ahn 2016), kuriuos interpretavo tiesiogine prasme. KLDR piliečiams, paveiktiems asmenybės kulto propagandos, Kim Il Songas yra šalies kūrėjas, tautos saugotojas ir pagrindinis Dievas, kurį be Danguno bei Kim Džong Ilo, leidžiama išpažinti.
Naudota literatūra
Ahn, J., H. 2016, Kim Il Sung described as ‘God’ on birth anniversary, prieiga per internetą: https://www.nknews.org/2016/04/kim-il-sung-described-as-god-on-birth-anniversary/. [žiūrėta 2016 m. gegužės 3 d.].
Berthelier, B. 2013, Symbolic Truth: Epic, Legends, and the Making of the Baekdusan Generals, prieiga per internetą: < http://sinonk.com/2013/05/17/symbolic-truth-epic-legends-and-the-making-of-the-baektusan-generals/>. [žiūrėta 2016 m. gegužės 3 d.].
Cumming, B. 1997, Korea‘s place in the sun a modern history, W. W. Norton & Company, New York
Lankov, A. 2016, NK’s founding father, Kim Il-sung, prieiga per internetą: < http://www.koreatimes.co.kr/www/news/opinon/2016/04/638_202760.html>. [žiūrėta 2016 m. gegužės 3 d.].
Lee, S., H. 2012, Korean history and culture, Chung Ang University press, Seoul.
Richardson, C. 2015, Hagiography of Kims and the Childhood of Saints: Kim Il-sung, prieiga per internetą: <http://sinonk.com/2015/01/31/hagiography-of-the-kims-the-childhood-of-saints-kim-il-sung/>. [žiūrėta 2016 m. gegužės 4 d.].
