Mjongvol

Mjongvol (kor. 명월각시, Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (kor.궁산, Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži.

Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76).

Mjongvol vaizdinys

Nors iki mūsų dienų neišliko daug mergelės Mjongvol vizualinės reprezentacijos formų tokių kaip paveikslai ar iliustracijos, tačiau turimi reliktai iš praeities leidžia teigti, jog mergelė bei jos vyras buvo vaizduojami panašiai. Mjongvol kūnas buvo drakono formos. Nors vietoje rankų ši turėjo sparnus, tačiau jos veidas buvo išskirtinis dėl savo itin gražių moteriškų bruožų. Tiek Mjongvol, tiek jos vyras Gungsanas virš savo galvos turėjo didelius rutulius. Virš Mjongvol galvos esantis baltas rutulys buvo Mėnulio simbolio reprezentacija. Rytų Azijos mitologijoje drakonas dažniausiai yra laikomas dangiškojo gėrio simboliu. Korėjos mitologijoje drakonai yra lietaus ir debesų šaukliai. Žmogiškosios kalbos dovaną turintys drakonai Korėjos mitologijoje taip pat geba demonstruoti tokias emocijas kaip atsidavimas, gerumas bei dėkingumas (Rosen 2009, p. 64).

Mjongvol mitas

Pasak mito, Mjongvol ištekėjo už išminčiaus Gungsano, praėjus trims metams po jų pirmojo susitikimo. Gungsanas taip pamilo savo naująją žmoną, kad metė visus savo darbus, norėdamas skirti visą savo asmeninį laiką Mjongvol. Netrukus šeimai ėmė stigti maisto. Mjongvol nupiešusi savo autoportretą, įteikė jį vyrui ir liepė jam eiti priskaldyti malkų. Bekertant medžius pakilo stiprus vėjas, kuris nupūtė Gungsano žmonos portretą pas turtingą mokslininką Bė. Šis susitikęs su Gungsanu sutarė, kad jei pralaimės jam šachmatų partiją, padovanos Mjongvol vyrui valtį pilną aukso, tačiau jei Bė laimės, pasiims Gungsano žmoną.

Tris kartus pralaimėjęs Gungsanas privalėjo atiduoti žmoną mokslininkui, tačiau Mjongvol savo gudrumu sugebėjo išsaugoti šeimos integralumą. Nors ji ir atiteko mokslininkui Bė, tačiau prieš išvykdama mergelė paliko savo buvusiam vyrui maisto ir šilko, iš kurio vėliau pasidarė tinklą. Mokslininkui Bė surengus puotą elgetoms, Mjongvol ir Gungsanas dar kartą susitiko. Mjongvol liepė Gungsanui apsivilkti švarką iš plunksnų. Mjongvol teigė, jog švarkas iš plunksnų tinka tik jos vyrui ir tik jis mokės jį nusivilkti. Kadangi Gungsanui švarkas tiko, jie dar kartą susituokė. Porai palikus gyvųjų pasaulį, šie tapo Saulės ir Mėnulio dievybėmis (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, 83-84 p.).

Mito simbolizmas

Manoma, kad šis mitas yra susijęs su in ir jang koncepcija, kurioje Mjongvol simbolizuoja Mėnulį arba in, o Gungsanas simbolizuoja Saulę arba jang. Korėjos mitologijoje vyras pasižymi gudrumu ir išmintimi, o moteris atvirkščiai – kvailumu ir naivumu. Vis dėlto, Saulės ir Mėnulio mitas yra šamanistinis: jame vaidmenys susikeičia, nes Mjongvol savo gudrumu ir išmintimi sugeba susigrąžinti savo vyrą Gungsaną. Korėjos šamanizme moters vaidmuo yra svarbesnis: ji atlieka šamanistinius ritualus, ji dominuoja šamanistinės bei šeimų tematikos mituose, ji demonstruoja savo valdžią, o ne vyras ar jos vyriausias sūnus. (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, 83-84 p.).

Naudota literatūra

1. Encyclopedia of Korean Folk Literature, 2014, vol. 3, The National Folk Museum of Korea, Seoul.
2. Rosen, B., 2009. The Mythical Creatures Bible: The Definitive Guide to Legendary Beings, Sterling Publishing Company, New York: London.
3. Seo, D., 2007. Korėjos mitai, Mintis: Vilnius.

Redagavo Andrius Bimbiras