Senelė Samšin

Senelė Samšin (삼신할머니 Samshin Halmoni) – gyvybės ir vaisingumo deivė, gimdymo metu prižiūrinti moteris, globojanti naujagimius, gimdyves ir akušeres. Korėjos mitologijoje ji yra viena iš galingiausių dievų, todėl senelės vardas jai suteiktas kaip pagarbos titulas.

Šamanų mitas

Vieni iš svarbiausių gyvenimo įvykių, kurie korėjietiškame šamanizme laikomi šventais ir jiems skiriami ritualai, yra vaiko gimimas ir jo tolimesnis auginimas. Gyvybės veržlumas ir gimimo stebuklas išaukštinamas viename iš mitinių pasakojimų apie gyvybės ir vaisingumo deivės Senelės Samšin atsiradimą, kuris apdainuojamas šamanų apeigoje gut (굿 gut).

Gut ritualuose ši istorija pasakojama meldžiant vaisingumo, saugaus gimdymo ir prašant užauginti sveiką vaikelį. Mitas siejamas su derlingumo dievo Džesoko (제석 Jaesok) gimimu, tačiau rytinės pusiasalio pakrantės šamanų giesmėje jis pagerbia Senelės Samšin atsiradimą (Kister 1997). Šamanų dainuojamojoje ritualinėje lopšinėje pagerbiamas Samšin dvasios atsiradimo stebuklas: „Liūlia, liūlia, čiūčia liūlia mažylę. Nukritai iš dangaus, iššokai iš žemės“ (Kister 1997, p. 31).

Šamanistinis Senelės Samšin mito siužetas kyla iš mirtingosios Mergelės Dangum (당금아가시 Danggeum Agashi) gyvenimo istorijos. Randama daugiau nei 60 mito variantų, kuriuose pateikiamos skirtingos detalės, aptinkamos skirtinguose regionuose (The National Folk Museum of Korea 2014). Šiaurinio pusiasalio regiono mitas apie deivės atsiradimą yra laikomas geriausiu mitologines charakteristikas išlaikančiu pasakojimu.

Siužetas

Pasak legendos, Dangum buvo nekalta mergina, stebuklingai pastojusi nuo budistų vienuolio, į jos namus atėjusio prašyti maisto ir nakvynės, kai jos tėvai ir devyni broliai buvo išvykę. Naktį užmigusi mergina susapnavo, kad turėjo lytinių santykių su vienuoliu. Kitą rytą mergina suprato, kad stebuklingai pastojo (Culture content 2017). Parvykę broliai įtūžo, akmeninėje dėžėje užrakino seserį ir įmetė į vandenį už šeimos garbės paniekinimą. Su dangaus pagalba dėžėje įkalinta Dangun pagimdė trynukus, jie kartu su motina išsigelbėjo ir užaugę pradėjo ieškoti tėvo (Im, Heyman 2003).

Trynukai, atvykę į šventyklą, įsikūrusią Dangiškojoje karalystėje, susitinka su vienuoliu, šis, norėdamas įsitikinti, kad tai jo sūnūs, duoda jiems įvairių užduočių. Galų gale, įsipjovęs į pirštą, vienuolis pamato, kad jo kraujas susijungia su berniukų krauju. Jis įsitikina, kad berniukai – jo palikuonys. Vienuolis paskiria sūnums dieviškąją Džesoko – derlingumo dievo poziciją, o Mergelė Dangum tampa gimdymo ir vaisingumo deive (The National Folk Museum of Korea 2014). Nepaisant mirtinų išbandymų ir kliūčių, Dangum pagimdė trynukus. Visuomenėje, kurioje ypač vertinami berniukai, ji susilaukė trijų sūnų, o kaip pagarbos ženklą gavo gimdymo ir vaisingumo dvasios Senelės Samšin vardą.

Džedžiu salos mitas

Džedžiu salos (제주도 Jeju-do) mitas vaisingumo deivę Samšin kildina iš Mjongdžino karalystės (명진국Myeongjin-guk). Pasak legendos, pirmoji gyvybės deivė, kuri buvo Rytų jūros Drakono rūmų karaliaus duktė, už padarytas nuodėmes ištremta iš karalystės, norėdama išsigelbėti paprašė motinos pagalbos. Ši dukrai paskyrė būti atsakingai už žmonių gyvybes žemėje (The National Folk Museum of Korea 2014).

Nubausta tėvo, gyvybės deivė buvo uždaryta į dėžę, kol galiausiai, po trejų metų, pasiekė mirtingųjų pasaulį, čia ją atrado Imborodžiu (임보로주 Imboroju). Žmogus paprašė padėti jo žmonai susilaukti vaikelio. Atlikdama savo kaip deivės pareigas, ji padėjo Imborodžiu žmonai tapti nėščiai ir dalyvavo gimdyme, bet dėl menkų deivės žinių ir įgūdžių moteris drauge su vaikeliu pateko į kritinę situaciją ir jos dvasia nesugebėjo suvaldyti (Culture content 2017).

Tuo metu, vykstant sumaiščiai žemėje, Aukščiausiasis paskiria princesę iš Mjongdžino karalystės būti naująja gimdymo ir vaisingumo dievybe. Nusileidusi į žemę, ji padeda moteriai priimti vaikelį ir išgelbsti juos abu. Netrukus tarp dievybių kyla ginčas, siekiant išsiaiškinti, kuri yra tikroji deivė. Jos nuvyksta pas Aukščiausiąjį, šis pasiūlo susirungti gėlių žiedų skleidimo lenktynėse (žiedų skleidimasis simbolizuoja gyvybę). Deja, Rytų jūros princesei nepavyksta iki galo atlikti užduoties, todėl ji paskiriama valdyti požemių pasaulį, kur rūpinasi negimusiais ir mirusiais vaikeliais, o deivė iš Mjongdžino karalystės tampa tikrąja Samšin dievybe, atsakinga už gimdymą ir vaisingumą žemėje (Choi 2008).

Garbinimas ir ritualai

Yra teigiama, kad kiekviena gyvenvietė ir namas turi savo gimdymo dvasią. Kai kurios šeimos tiki, kad pati svarbiausia namo vieta  – svetainė, kuri priklauso Senelei Samšin. Todėl norinčios susilaukti vaikelio moterys būtent šioje vietoje aukodavo aukas (Pentikainen 1996). Be to, norėdama pastoti, moteris dalindavosi ryžiais su neseniai vaikelio susilaukusiomis mamomis (Monaghan 2010). Aukų stalas šiai dievybei susideda iš vyno, sojų padažo ir virtų ryžių. Trečią ir septintą dieną po vaiko gimimo mamos apatiniai baltiniai, tvarkingai sulankstyti, padedami ant aukų altoriaus meldžiant naujagimiui sveiko ir ilgo gyvenimo (Pentikainen 1996). Korėjoje tikima, kad Senelė Samšin saugo naujagimio namus nuo septynių iki šimto dienų. Todėl ryšį tarp naujagimio, gimdyvės ir Senelės Samšin dvasios sutvirtina uošvė, ji po to perima visus darbus, susijusius su vaikeliu ir marčia (Valsiner 2000).

Ties įėjimu į namus ant vartų pakabinta šiaudinė virvutė turėjo ypatingą reikšmę (Clark 2000). Iš šiaudų nupinta virvė buvo ženklas, kad tuose namuose gims arba gimė vaikas. Į virvę įrištas gabalėlis medžio anglies saugojo nuo piktųjų dvasių ir ligų, pušies šakelė simbolizavo amžiną sveikatą, o įrišti pipirai reiškė sūnaus laukimą. Toks namų teritorijos žymėjimas įspėdavo, kad Senelė Samšin yra namuose, todėl jokiam svetimšaliui nedera kelti kojos. Buvo tikima, kad jeigu asmuo atvyko be kvietimo į namus, kuriuose yra gimdyvė, ateityje šio svetimšalio vaikui gali grėsti sunkus gimimas, nes įsibrovėliui nebepadės Senelė Samšin. Atskyrus dvi gyvybes (tai simbolizavo perrišta virkštelė), dvasiai Samšin patiekiami trys dubenys ryžių ir trys dubenėliai sriubos. Po to šis maistas duodamas suvalgyti ką tik pagimdžiusiai moteriai (Moon 2005).

Kita svarbi ceremonija vyksta naujagimiui sulaukus šimto dienų, reiškiančių, kad jis išgyveno. Tėvai ir artimieji dėkoja Senelei Samšin, paruošia jai aukas. Įvairiuose regionuose sakoma, kad Senelė Samšin vaikutį saugo iki septynerių metų, o vėliau jį globoja septynių žvaigždžių dievas (Pentikainen 1996).

Literatūros sąrašas:

1. 1. Choi, W.O. 2008, Illustrated guide to Korean mythology, Stallion Press, Singapore. Prieiga per internetą: ProQuest Ebook central. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
   2. Clark, D. 2000, Culture and Customs of Korea, Greenwood Press, London. Prieiga per internetą: ProQuest Ebook central. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
   3. Culture content (문화콘텐츠닷컴), 2017, 당금애기. Prieiga per interntetą: < http://www.culturecontent.com/content/contentView.do?content_id=cp061800570001>. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
   4. Culture content (문화콘텐츠닷컴), 2017, 명진국 따님애기 (삼승할망본풀이). Prieiga per interntetą: čia=>. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
   5. Im, S.J. , Heyman, A.C. 2003, Mu-ga: The ritual songs of the korean Mudangs, Asian Humanities press, California. Prieiga per internetą: Google books >. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]

Kister, D. A. 1997, Korean Shamanist Ritual: symbols and dramas of transformation, Jain Publishing

1. 1. company, California. Prieiga per internetą: Google books [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
   2. Monaghan, P.  2010, Encyclopedia of Goddesses and Heroines: Africa, Eastern Mediterranean, Asia, Greenwood Press, California. Prieiga per internetą: Google books >. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
   3. Moon, H.J. 2005, „The rite of passage and folklore of koreans“, International Area review,vol. 8, nr. 2, p. 191-202. Prieiga per internetą: Academic search complete (EBSCO). [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]
   4. Pentikainen, J.  1996, Shamanism and Northern Ecology, Mouton de Gruyter, New York. Prieiga per internetą: ProQuest Ebook central. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]

The National Folk Museum of Korea, 2014, Encyclopedia of Korean Folk literature, Government Publication, Seoul.  Prieiga per internetą: Google books > . [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]

1. Valsiner, J. 2000, Culture and Human Development, Sage publications, London. Prieiga per internetą: ProQuest Ebook central. [žiūrėta 2017 m. balandžio 16 d.]

Tekstą redagavo: Simona Draugelytė